Apie 2010 metų biudžetą
Vyriausybė dar šią savaitę Seimui turi pateikti 2010 metų biudžeto projektą. Pasidalinsiu komentarais, ką apie jį manau.
Visų pirma, nors tai toli gražu ir ne svarbiausias dalykas, reiktų pastebėti, kad pagal senas geras tradicijas biudžeto projektas yra vis dar gimimo stadijoje, ir Vyriausybėje jis bus priimamas prieš tai jo nepaskelbus ir visuomenei nepamačius. Eilinį kartą praleista proga gauti pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės ir ekspertų.
Antra, biudžetas iš tiesų numato rimtą taupymą. Pirmą kartą po kelių taupymo ir išlaidų mažinimo užėjimų paliesta ir socialinių išmokų sistema. Kita vertus, neužmirškime, kad dirbančiuosius taupymas palietė jau anksčiau, o pensijos ir socialinės išmokos buvo tabu. Todėl iki šiol iš pašalpų kai kuriais atvejais šiandien galima gyventi geriau nei iš atlyginimo, socialinio draudimo išmokos nebeturi ryšio su įmokomis ir įplaukomis.
Trečia, taupymas biurokratijos srityje iš tiesų matomas ir radikalus. Pavyzdžiui, mano vadovaujamos Teisingumo ministerijos srityje (neskaitant tik kalėjimų) išlaidos kitais metais palyginus su 2006 (!) metais bus mažesnės keturiasdešimčia procentų. Ir tai dar neskaičiuojant planuojamo darbo užmokesčio fondo sumažinimo 10 procentų. Tik Kalėjimų departamentui karpymas kiek nuosaikesnis.
Ketvirta, Socialinio draudimo biudžetas numato 2 procentiniais punktais didinti socialinio draudimo įmokas. Neva nėra kitos išeities.
Tačiau noriu pažymėti, kad kita išeitis tikrai yra, o siūlomas įmokų didinimas kaip tik vargu ar laikytinas išeitimi.
Įmokų padidinimo nauda biudetui skaičiuojama pagal tai, kiek vienas įmokų procentas sudaro milijonų litų. Gauname, kad iš dviejų procentų biudžetas gaus 400 milijonų. Tačiau šiuo atveju neįvertinami lūkesčiai ir subjektyvus faktorius.
Pasiuntus į rinką žinią, kad didinamos socialinio draudimo įmokos daliai mokesčių mokėtojų neabejotinai kils mintis, kad „jeigu jūs taip, tai mes irgi taip “. Kitaip tariant šis įmokų padidinimas, deja, pasitarnaus tarsi akstinas ar netgi moralinis pateisinimas vokeliams plėstis (o jie jau ir taip plečiasi).
Suma sumarum biudžetas gaus papildomai 2 procentus, tačiau kiekvienas (ne iš dviejų, o iš visų trisdešimt penkerių) procentų bus mažesnės vertės. Pavydžiui, ne 200 milijonų, o 195. Tokiu atveju planuojamas tiesioginis padidinimo efektas biudžetui sumažėtų beveik per pusę. Įvertinkim netiesioginį – ir gali būti, kad priartėsime prie nulio.
Kalbant apie rezervus taupymui – jų dar tikrai yra. Kad ir tos pačios, kaip minėta, pirmą kartą mažinamos, tačiau pastaruosius keletą metų nuosekliai augintos socialinės išmokos (apie tai jau rašiau).
Tarkime, pensijos per kelis metus užaugo beveik 80 procentų. Kodėl konservatorių premjerui ir Socialinės apsaugos ministrui atrodo, kad pensijų nedirbantiems pensininkams negalima sumažinti daugiau nei penkiais? Suprantama, kad pensininkams nuo to tikrai bus gerokai sunkiau. Tačiau ar ne apie solidarumą ir vienodą diržų veržimąsi mes taip gražiai iš valdžios tribūnų kalbame?
Kita sritis, kurios taupymas nepalietė tiek, kiek kitų (jei iš viso palietė) – tai žemės ūkis. Jei nevertinsime planuojamo darbo užmokesčio fondo mažinimo (kuris šią sritį palies bene mažiausiai), tai kartu su ES parama (dėl pastarosios padidėjimo) finansavimas žemės ūkiui palyginus su pernai išaugs beveik 14 procentų. Nejaugi tai irgi atitinka solidarumo principą?..
Kalbant apie rezervus aš jau neminiu Vyriausybėje arba Seime vis užstringančių saulėlydžio iniciatyvų, kurių piniginį efektą sunku išmatuoti.
Visus šiuos papildomus taupymo žingsnius būtina atlikti ne tik tam, kad nereikėtų įvedinėti socialinio draudimo papildomų įmokų. Juk nepaisant visų karpymų valdžios sektoriaus deficitas planuojamas virš 9 procentų…
O kokios gi pajamų didinimo galimybės, apie ką vis kalba kairioji opozicija? Esu įsitikinęs, kad biudžetas visų pirma turi bent jau šių galimybių nepakirsti (o tai su socialinio draudimo įmokų didinimu, deja, būtų daroma).
Kitos galimybės be abejo turi būti išnaudotos. Tai ir geresnių sąlygų ūkinei veiklai sudarymas (tik kur tas darbo santykių liberalizavimas?…), tai ir geresnės sąlygos investicijoms pritraukti (tik vėlgi – žemės rinkos ir statybų liberalizavimas kol kas tik planuose).
Sutikčiau, kad prie ekonomikos skatinimo gali prisidėti ir viešos – privačios partnerystės produktai, kuriuos šiandien realizuoti yra puikiausias metas. Darau ir darysiu viską, kad bent jau kalėjimų pertvarkos srityje tai ir būtų padaryta. Tačiau neramu, kad viešos – privačios partnerystės projektai netaptų tiesiog pinigų leidimo mašina, kuri skatina kažką, bet labiausiai - išlaidavimą.
Ir pabaigai apie sisteminę biudžeto reformą. Kitų metų biudžeto projektas, deja, senoviškas. Tačiau džiaugiuosi, kad į rezultatus orientuoto biudžeto siekis bent jau atsirado kaip pirmas prioritetas kitų metų strateginių tikslų sąraše.
Galiausiai, konkretus šios reformos pagrindas galės būti ir tai, kad kabinetas iš esmės vakar pritarė mano pasiūlytiems reformos principams. Konkretūs projektai bus rengiami, dėl detalių ir atskirų nuostatų dar diskutuojama, tačiau užfiksuota, kad teisės aktai turės būti parengti iki kitų metų vasario.
patiko (0)
2009-10-13 23:51
Biudžetas mažinamas, taupymas yra gerai. Negerai, kad nekalbama apie didesnį finansavimą aktyvioms antikrizinėms priemonėms - darbo vietų išlaikymui, pajamų skurdžiausiems užtikrinimui (tegul ir ties ta mizerna 315 Lt riba), bedarbių laikinam išmokų išplėtimui, subsidijuojamoms darbo vietoms etc. Ar tai yra daroma? Nes jei į krizės socialinius padarinius reaguota bus pasyviai, pasekmės bus labai brangiai kainuosiančios. Krizės pikas numatomas 2010 m., tad veikti reikia dabar.
Ekspertai rašo: nors trumpalaikėje perspektyvoje darbo vietų išsaugojimo ir skurdo drastiško augimo prevencijos priemonės pareikalautų papildomų finansinių išteklių (2009 m. priemoniu kaštai iš viso sudarytu 4–4,2 proc. BVP, o mažėjant krizės pasekmėms, nukristų iki 1,4–1,8 proc. BVP – 2015 m.), taciau ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrintu didesnį gyventojų vartojimą, sumažintų gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, taip pat apribotų daugelio neigiamų socialinių reiškinių plėtrą.
2009-10-14 05:11
“Kodėl konservatorių premjerui ir Socialinės apsaugos ministrui atrodo, kad pensijų nedirbantiems pensininkams negalima sumažinti daugiau nei penkiais? Suprantama, kad pensininkams nuo to tikrai bus gerokai sunkiau. Tačiau ar ne apie solidarumą ir vienodą diržų veržimąsi mes taip gražiai iš valdžios tribūnų kalbame?”
p. Šimašiaus žongliravimas žodžiais jau tampa tendencija:
pirma, “solidarumas” ar “vienodas diržų veržimas” autoriaus interpretuojamas kaip “proporcingas sumažėjimas”; alternatyvi interpretacija būtų “sumažėjimas iki tiek pat”;
antra, kaip jau esu paaiškinęs - pensijos yra defacto (seniau uždirbtų) pinigų grąžinimas - skirtingai nuo atlyginimų, kurie yra užmokestis už ateity atliktą darbą; kaip niekas neprašo dirbančiųjų atiduoti dalies jau išmokėtų atlyginimų, taip neturėtų ir prašyti pensininkų atsisakyti jų jau uždirbtų (tik valstybei paskolintų) savo pajamų;
trečia, autoriaus numone 10000 LT uždirbančiam dėdulei “susiveržus diržus” iki 8000 LT, 600 Lt uždirbantis (ar gaunantis tokią pensiją) iš solidarumo turėtų “susiveržti” iki 480 Lt; tačiau tai net iš tolo nepanašu į jokį “solidarumą” - kažkas atsisako / praranda gražų “viršsvorį”, kitas - verčiamas kartą į savaitę badauti
2009-10-14 05:34
Nemanau, kad prisiekęs “laisvosios rinkos” ideologas pajėgus suprasti socialinį šio reikalo aspektą.
Gal todėl, kad iki pensijos jam toli.
2009-10-14 12:28
Mielas ministre, gražiai kalbate apie biudžeto išlaidų mažinimą: „Pavyzdžiui, mano vadovaujamos Teisingumo ministerijos srityje (neskaitant tik kalėjimų) išlaidos kitais metais palyginus su 2006 (!) metais bus mažesnės keturiasdešimčia procentų. Ir tai dar neskaičiuojant planuojamo darbo užmokesčio fondo sumažinimo 10 procentų. Tik Kalėjimų departamentui karpymas kiek nuosaikesnis“. Po tokių žodžių doram piliečiui kyla loginiškas klausimas: „Kodėl negalima sumažinti biudžeto skirto nuteistiesiems? Kodėl visiems drastiškai, o Kalėjimų departamentui – nuosaikiai? Galima bloginti gyvenimo sąlygas motinoms (tėvams) auginantiems vaikus, pensininkams ir bedarbiams, vaikų namų auklėtiniams ir kt, o nuteistiesiems nevalia – jie privilegijuoti.
Siūlyčiau mielam “laisvosios rinkos” specialistui nusileisti ant žemės ir apsižvalgyti po Teisingumo ministerijai priklausančią sritį. Kodėl toks didelis vieno nuteistojo išlaikymas per dieną (ne todėl , kad įstaigos pasenusios – jos kasmet renovuojamos) , o todėl , kad aplink jį tūpčioja krūva „besmegenių“ pradedant Kalėjimų departamentu, baigiant įstaigų būrių viršininkais. Suskausta pilvuką - prašau gydytojas jau laukia, suskausta dantuką - odontologas, čia pat. Ar logiška turint Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir gydymo pataisos namus Pravieniškėse, dar turėti kiekvienuose pataisos namuose medicinos skyrių (dirba nemažiau 15 žmonių). Čia med personalo budėjimas vyksta ištįsą parą. Ne duok dieve kas nors nuteistajam atsitiks. Kyla klausimas ar iš tikrųjų visiški „besmegeniai“ yra statutiniai pareigūnai, negalintis iškviesti greitosios pagalbos. Jeigu vidurinės mokyklos mokytojai laisvai vaikšto po zoną ir dėsto pradinio, pagrindinio ir vidurinio mokslo programas nuteistiesiems, kodėl greitosios pagalbos gydytojas negalėtų suteikti pirmosios pagalbos nuteistajam zonoje? Kodėl Lukiškių kalėjime Sveikatos priežiūros skyriuje dirba 21 medikas, kai Laisvės vietų ligoninę nuo jo skiria tik dygliuota tvora. Ir dar kokie 5 gydytojai dirba su „majoro: antpečiais kalėjimų departamente. Štai tau ir laisvoji rinka. O dar yra Kalėjimų departamente Personalo skyrius su 7 darbuotojais, (gal majorais, gal kapitonais), kuriems neįkandama VRM VATARO programa – jų skelbiami skaičiai neatitinka tikrovės. Ir dar kiekvienoje Kalėjimui pavaldžioje įstaigoje po 3-4 personalo darbuotojus su „majoru“ priešakyje. Gal reikėtų kaip tik pradėti išlaidų mažinimą nuo kalėjimų departamento juk kai pažvelgi į vidutinį darbo užmokestį http://www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vkl_inf_apie_uzm&lang=1 kalėjimų departamente ir teisingumo ministerijoje http://www.tm.lt/tm/darbouzmok jis aiškiai ne ministerijos naudai. O darbo specifika vienoda, išskyrus vieną apsaugos ir priežiūros skyrių. Kodėl Kalėjimų departamento patarėjo vidutinis atlyginimas 7680, 00Lt, o teisingumo ministerijos patarėjo tik 6409,00Lt.?
2009-10-14 16:03
Sveiki, manau vyriausybei reiktų ypatingą dėmesį skirti tam, kad nedidinti pašalpų gavėjų ir bedarbių skaičių.
Siūlyčiau:
1. Reikšmingai padidinti NPD (neapmokestinamą pajamų dydį) - tai pakeltų pajamas uždirbantiems nelabai daug, bet dar dirbantiems …
2. Ieškoti būdų skatinti smulkius verslininkus - visiems, kurie dirba pagal ind. veiklos pažymą - pvz. iki 50 000 metinės apyvartos pelno neapmokestinti visai. Nes valstybei bedarbį išlaikyti tikrai brangiau, nei neimt kelių tūktstančių nuo pelno .. jei jo išvis jis gauna.
3. Jei jau ima PSD nuo smulkiuju verslininku, tai ir garantijas tokias pat suteikti , kaip ir visiem - arba neimt to PSD visai …
4. Smulkios įmonės steigimas internetu per pusdienį vis dar pažadai, nors jau senokai žadėta …
Ir t.t. ir panašiai - jei tikrai noras būtų - padaryt būtų galima greitai … Sakysit, biudžete ir taip skylė .. Kaip sakoma, dabar ar taip, ar taip skylė - pats laikas imtis radikalių pakeitimų, kurie taptų mūsų stiprybe po kelių metu…
P.S. o tokius parazitinius darnius kaip Sodra ir darbo birža reiktų REFORMUOTI iš pagrindų. Jų darbo efektyvumas, ypač galutinis rezultatas menkas - o resursus ir lėšas ryja kaip slibinas, deja.
P.S.2. beje, linkiu Jums ministre sėkmės. Jūsų, kad ir nedidelį, bet pakankamai reikšmingi pasiūlymai rodo, kad Jūs progresyviai mąstote ir tikiuosi, Jums seksis ir toliau įgyvendinti savo mintis ir įdėjas.
Kaip sako kinai, “…ilgas kelias prasideda nuo mažo žingsnelio …”
2009-10-14 17:09
Taupymas biurokratijos srityje. Kodėl Kalėjimų departamento biudžetą ketinate karpyti nuosekliau? Juk akivaizdžiai matosi, kad tvarkos šioje sistemoje nėra. Peržvelgus naująją struktūrą matome, kad 1).Kalėjimų departamento sveikatos skyriuje dirba 5 gydytojai – pareigūnai (majorai), departamentui pavaldi Laisvės atėmimo vietų ligoninė + Pravieniškių gydymo pataisos namai, tačiau kiekvienuose pataisos namuose dar yra Sveikatos priežiūros skyrius - ne mažiau 15 med. personalo. Medikai budi ištįsom parom - mokami naktiniai budėjimai. O Lukiškių kalėjime Sveikatos priežiūros skyriuje dirba net 21 medikas, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuo kalėjimo skiria tik dygliuota tvora. kodėl atsisakoma greitosios pagalbos paslaugų? Juk nuteistieji tokie patys (tikrai ne geresni) žmonės? Kam reikia maitinti tokią armiją medikų, migruojančių iš vienos įstaigos į kitą?
O ir darbo užmokesčio vidurkis teisingumo ministerijoje http://www.tm.lt/tm/darbouzmok palyginus su kalėjimų departamentu http://www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vkl_inf_apie_uzm&lang=1 aiškiai ne ministerijos naudai. Kodėl Kalėjimų departamento patarėjo vidutinis atlyginimas 7680,00Lt., o Teisingumo ministerijos patarėjo tik 6409,00 Lt..? Ir tai tik maža aisbergo viršūnėlė.
2009-10-15 10:26
Siaubas, kas valdo mūsų Lietuva? Net nekyla ranka rašyt kokį atsakymą tam Šimašiui.