BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Liepa, 2009

Nacionalinio susitarimo migla

2009-07-21

Vyriausybė demonstruoja atvirumą, todėl su visais šnekasi, inicijuoja nacionalinius susitarimus. Paskui susitariančios šalys pradeda atsiprašinėti už tai, kad susitarė (http://www.lvdk.eu/go.php/lit/Nacionalinis_susitarimasUz_nepraskolinta/44549).  Iš savo varpinės irgi galiu pasakyti keletą niuansų.

Pirma, norint Vyriausybei susitarti, ji turi turėti poziciją. Mokesčių klausimais, ypač dėl Sodros įmokų didinimo, dėl nekilnojamojo turto mokesčio gyventojams įvedimo, tokio sutarimo Vyriausybėje kol kas nėra ir bent jau Liberalų sąjūdžio deleguoti ministrai tam iki šiol niekaip nepritarė! Šių eilučių autorius irgi nesiruošia balsuoti „už”. Taigi, „Vyriausybė” į susitarimą eina su neaiškiu mandatu.

Antra, susitarime dalis dalykų pateikiama kaip tokie, dėl kurių nėra diskutuojama, todėl tai tik santykinis susitarimas. Be to, argi ne manipuliacija laikytina tai, kai, tarkime, su profesinėmis sąjungomis „susitariama”, kad reikia įvesti nekilnojamojo turto mokestį?..

Galiausiai, trečia, nacionalinis susitarimas - tariamas ar tikras - nėra nei rinkimų, nei koalicijos formavimo pakaitalas. Visuomenė nuomonę apie politikos kryptį išreiškė per rinkimus (sutinku, kad dalis partijų vėliau ją apgavo), o konsensusas tarp skirtingų vizijų pasiektas Vyriausybės programoje. Kokio dar susitarimo reikia?..

Rodyk draugams

Ką daryti su teismais?

2009-07-21

Arba apie bylų eiles ir pinigų trūkumą teismuose

Vakar eilinį kartą teko pabendrauti su teisėjais. Šįkart kartu nuėjome pas Premjerą. Nors bėdos aiškios (trūksta pinigų), džiaugiuosi vienu - visiems tampa aišku, kad bėdos sprendžiamos ne tik ieškant pinigų, bet (visų svarbiausia!) pritaikant sprendimus, kurie leistų pasiekti daugiau teisingumo greičiau ir pigiau. Ne kartą viešumoje teko šnekėti apie tai, tad ką tai reiškia konkrečiai, kokius konkrečiai tikslus keliu 2010 metams.

Pirma, e-ieškinys. Ieškinį turi būti galima pateikti elektroniniu būdu. Įsivaizduoju, kad tuo ypač turėtų naudotis įmonės, keliančios daug ieškinių. Toks e-ieškinys sutaupytų laiko ir lėšų tiek bylos šalims, tiek teismams.

Antra, elektroninės procedūros priimant teismo įsakymą. Paprastos, arba taip vadinamos mokėjimų bylos, kai yra aiški paslaugų sutartis, bet nėra už jas atsiskaityta (ir abu faktai patikrintini pasinaudojant IT sistemomis) turėtų būti sprendžiamos teismo įsakymu, kurio projektas turi būti generuojamas automatiškai. Tai reikštų, kad bene pusę visų dabartinių civilinių bylų galėtų spręsti vienas teisėjas viename teisme kur nors Molėtuose, Šilalėje ar kur kitur. Tik vėliau iškilus ginčui vienas kitas procentėlis šių bylų keliautų į ginčo teiseną.

Trečia, beprasmių ginčų ir leidimų skaičiaus sumažinimas. Teisėjas turi būti atlaisvintas nuo beprasmių darbų. Pavyzdžiui, atlyginimo antstoliams priteisimas bent jau tose ribose, kokios yra būtinosios antstolio išlaidos vykdant sprendimą. Arba skyrybų bylos, kai buvę sutuoktiniai nei turi nepilnamečių vaikų, nei ginčijasi dėl santuokos nutraukimo pasekmių (šiuo atveju jau geriau privalomas mediavimas ar privalomas laikotarpis apsigalvoti).

Ketvirta, teismo pranešimo siuntimų ir kito susirašinėjimo supaprastinimas ir elektronizavimas. Pranešimų neįteikimas šiandien yra viena opiausių problemų, o prezumpcija, kad pranešimas įteiktas, kai apie jį paskelbta spaudoje yra tiesiog neteisinga, nekalbant apie šio metodo brangumą. Elektroniniai pranešimų įteikimo būdai ar kitoks pasinaudojimas duomenų sistemomis (pavyzdžiui, prisijungus prie e-valdžios ar kokio kito portalo bet kokiu kitu reikalu, tvarkant reikalus valstybės ar savivaldybės įstaigoje) gali šiuo atveju daug padėti.

Penkta, realus arbitražo ir mediavimo paskatinimas. Šiandien paradoksalu, kad teismais nepasitikima, o arbitražu vistiek nesinaudojama. Mano sudaryta darbo grupė jau tuoj turi parengti naują arbitražo reglamentavimą, kuris, tikiuosi, palenvins šį ginčų sprendimo būdą. Mediavimo paskatinimas ir netgi jo privalomumas kai kuriais atvejais taipogi gali būti išeitis.

Šešta, realus paskatinimas beprasmiškai neginčyti administracinių nuobaudų. Konkretaus plano dar neturiu, bet esu įsitikinęs, kad beprasmio teismų krūvio sumažėtų, jei paskirta administracinė bauda būtų kaip taisyklė ne didesnė nei galimos skirti baudos vidurkis, o jos ginčijimas teisme reikštų klausimo sprendimą iš naujo, t.y., ir galimybę, kad bauda bus didesnė.

Septinta, baudžiamajame procese taipogi turi būti prisimintas ekonomiškumo principas. Be kita ko, galiu pasakyti, kad kitos ES valstybės netgi šaiposi iš Centrinės Europos regiono, kuriame visos valstybės pajėgos metamos kartais neproporcingai mažiems pažeidimams tirti. Pavyzdžiui, ir šiandien Lietuvoje patogų, bet vistiek gana brangų Europos arešto orderio mechanizmą mūsų teismai kartais taiko akivaizdžiai nepropocingai mažų nusikaltimų atveju.

Pagaliau norint spręsti finansines teismų problemas būtina efektyviau organizuoti pačius teismus. Todėl ruošiuosi pateikti Teismų įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį vietoje nuo kitų metų numatytų kanclerių visuose teismuose (ir dėl to - beveik  4 mln. papildomų išlaidų) apylinkių teismai būtų apjungti į ekonomiškesnius ir lankstesnius penkis apylinkių teismus su skyriais dabartinių teismų vietose.

Beje, daugeliui šių sprendimų nereikia papildomų finansų, arba jų reikia niekingai mažai palyginus su tuojau pat gaunamu efektu.

Rodyk draugams

Dar vienas pasiblaškymas? (Dėl VTAKT)

2009-07-20

Apie nemirtingąjį VTAKT rašiau jau praėjusį pirmadienį, užbaigdamas tuo, kad pažiūrėsim ko sulauksim po savaitės. O sulaukėm štai ko: pradžioje į Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę įtrauktas tas pats revizionistinis  projektas, apie kurį jau kalbėjau. O toliau dar gražiau - šį projektą šiandien vėl siūloma išbraukti iš darbotvarkės… Žodžiu, intensyviai „procesuojame”, tik ką tuo apgausime?.. Bandysiu vėl siūlyti, kad Vyriausybė tiesiog turi apsispręsti ir pateikti Saulėlydžio komisijos išvadomis paremtus projektus Seimui. Be abejo, kad garantijos, jog ten bus pritarta šiems projektams nėra, tačiau projektų nepateikus rezultatų nebus ne galbūt, o tikrai.

P.S. Rašau jau po posėdžio: klausimas nukeltas į trečiadienį… Nežinau kas, bet bręsta.

Rodyk draugams

Ar akcizų mažinimas yra eksperimentas?

2009-07-16

Vyriausybei pritarus nuostatai, kad akcizai dyzelinui Lietuvoje turi būti ne didesni nei ES reikalaujamas minimumas, Premjeras Andrius Kubilius tai pavadino eksperimentu, kuris neva patikrins, ar veikia principas, kad sumažinus mokesčius bus didesnis dyzelino vartojimas Lietuvoje. Visiškai pritariu sumažinimui, bet atkreipiu dėmesį, kad jis neatliks taip geidžiamo eksperimento funkcijos. Visuomenė nėra laboratorija, ir eksperimentas tiesiogine to žodžio prasme čia nėra tinkamas būdas patikrinti vieną ar kitą teiginį. Kam įdomu šiek tiek teorijos - apie tai žr. Ludwig von Mises puikią ištrauką iš jo puikaus veikalo „Human Action” (http://www.mises.org/story/3540).

Ar bus Lietuvoje vartojama daugiau dyzelino priklausys nuo akcizo dydžio, tačiau ir nuo to, koks bus dyzelino akcizas aplinkinėse šalyse (tie, kas bet kokiu atveju vartos dyzeliną, orientuosis į palyginamąsias kainas), kokia bus bendrai ekonomikos padėtis (apsisprendimas važiuoti ar ne, priklauso nuo to, ar yra ko važiuoti, ar yra ką vežti, o tik po to nuo kuro kainos) ir daugybės kitų priežasčių.

Taigi, kai vertinsime „eksperimento” rezultatus, svarbu neužmiršti, kad be akcizo sumažinimo veikia ir kiti veiksniai. Gali taip atsitikti, kad akcizo sumažinimas pardavimų nepadidins, bet išgelbės nuo pardavimo nuosmūkio. Lygiai kaip prekybininkų akcijos šiandien nebūtinai pardavimus padidina, bet leidžia jiems bent mažiau kristi.

Rodyk draugams

Apie žinybiškumo įveikimo galimybes ir šviesią ateitį teisėkūroje

2009-07-15

Žinybiškumas - problema sena kaip ir pačios žinybos. Visos jos sukurtos dėl gerų tikslų. Beveik visos jos tokių tikslų ir siekia, bet kažkokiu keistu būdu geras viešas tikslas staiga susiprastina iki žinybinio. Pavyzdžių netrūksta ir mano ministerijos kuruojamoje srityje. Tarkime, tarp teisėkūros ir teisės skelbimo srityje dirbančių teisininkų ir informatikų vos ne legendos sklandė apie tai, kaip Seimo kanceliarija nuolat nesusitaria su Teisinės informacijos centru, pastarasis - su „Valstybės žiniomis”, nei vienas iš jų nesikoordinuoja su Vyriausybės kanceliarija ar Nacionaline teismų administracija ir t.t., ir pan.

Šiandien galiu pasakyti viena - žinybiškumas įveikiamas tik vienu būdu - nustojus elgtis žinybiškai. Pavyzdžiui, man, kaip Teisingumo ministrui, Seimo kanceliarijos ir Teisinės informacijos centro nesutarimuose, kas, kaip, ką, už kiek turi skelbti (ir už tai pretenduoti į finansavimą, didesnį autoritetą, etc.) „derėjo” vienareikšmiai užimti ministerijai pavaldaus Teisinės informacijos centro pozicijas. Juolab, kad ir logikos tame būtų. Seimo Teisės aktų informacijos sistema juk buvo sukurta tik Seimui, ir jai lyg ir nederėtų atlikinėti kitų funkcijų, tuo tarpu Teisinės informacijos centras turi skleisti teisinę informaciją visiems. Tačiau taip jau atsitiko, kad Seimo kanceliarijos kuriamas produktas įdomus ne tik Seimo nariams, tad ir jo panaudojimas išaugo suplanuotus žinybinius marškinėlius. Žodžiu, pasirinkau priešingą kelią, nei tas, kuris tradiciškai man „derėtų”. Pagal jau priimtus teisės aktus būtent Seimo bazė bus ta, kuri turėtų viešinti visus teisės aktų projektus. Ministerijos ir kitos vykdomosios valdžios institucijos jau šiandien įpareigotos visus savo parengtus ir išsiųstus derinti projektus skelbti Seimo bazėje. Gal ir ne pagal idealų žinybišką užmanymą, bet veikia (na, patikslinsiu, pradėjo veikti ir vis labiau įsibėgėja). Galit patikrinti - www.lrs.lt esančią teisės aktų duomenų bazę.

Vakar jau ko gero trečią kartą sušaukiau pasitarti institucijų, vienaip ar kitaip įgyvendinančių e-demokratijos, viešos teisėkūros, teisės skelbimo ar panašius darbus. Praėjusį kartą buvo itin džiugu sutarti dėl principo, kad darom už mažiau lėšų taip, kad pasiektume daugiau ir greičiau. Sutarėme dėl dalies projektų nereikalingumo šiame etape, ir visų pastangų koncentravimo. Šįkart sutarėme ir dėl konkrečių tolimesnių darbų iki rugsėjo pradžios:

- tiesiogiai kontaktuojant ir išvadose dėl teisės aktų projektų nuolat primenant pasiekti, kad į Seimo Teisės aktų informacijos sistemą savo visus projektus laiku dėtų visos ministerijos (kol kas tai dar nepasiekta);

- suderinti Teismų informacinės sistemos ir Teisinės informacijos centro veiklą taip, kad teismų baigiamuosius sprendimus kuo artimesniu laiku galėtume rasti vienoje paieškoje su visais norminiais teisės aktais;

- užtikrinti, kad Teisingumo ministerijos inicijuotas peticijų reglamentavimo peržiūrėjimas būtų atliekamas taip, kad tai netolimoje ateityje peticijas galima būtų pateikti kuo patogiau, ir kad tam nereikėtų kurti daugybės atskirų projektų atskirose institucijose. Juk viskas gali atrodyti labai paprastai: iš vieno interneto puslapio asmuo parašo peticiją ar kitą kreipimąsi, o adresatą (pradedant seniūnu ir baigiant Prezidentu) pasirenka iš pateikiamo institucijų sąrašo;

- užtikrinti, kad Teisės aktų informacinė sistema (kuri, kaip jau nutarta, bus visos teisėkūros ir teisės aktų projektų informacinis centras) tinkamai derėtų su Teisės aktų registru (kuris bus oficialus teisės aktų skelbėjas, atsisakant mažai kam reikalingo šio paskelbimo dubliavimo „Valstybės žiniose”). Ši dermė turi būti tokia, kad abi sistemos tinkamai panaudotų viena kitos duomenis, nedubliuotų viena kitos, ir sudarytų galimybes patogiai paieškai ir darbui su teisės aktais bei jų projektais;

- Iki galo tiksliai apibrėžti, kokias papildomas paieškos, sąsajų, piopierinės leidybos ir kitas paslaugas teikia viešos institucijos, ir kas paliekama privačiam verslui šioje srityje.

Žodžiu, jei apie žinybiškumą, tai jį galima įveikti tik pačiam elgiantis nežinybiškai. O jei apie teisės aktus ir jų projektus - esu įsitikinęs, kad Lietuva gali ne tik užtikrinti tą minimumą, kurio tikisi visuomenė šiandien, bet per du ar tris metus tapti pažangiausia valstybe pasaulyje teisėkūros atvirumo, elektroninės teisėkūros ir teisės paieškos patogumo prasme.

Rodyk draugams