BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2009-08-05

Korupcijos pateisinimo ir sprendimų vengimo menas: „kalta kultūra”

2009-08-05

Kai pateikiau idėją, jog valstybės tarnautojai turi būti tikrinami, ar jie atsparūs korupcijai, žinojau, kad dalis reakcijos bus toli gražu ne aplodismentai.

Žinojau, kad bus iškeliamas žmogaus teisių argumentas. Kartu esu tikras, kad žmogaus teisės čia nieko dėtos. Juk nesiūlau jokios atsakomybės už tai, kad esi neatsparus korupcijos pagundoms. Tiesiog,  jei žmogui keliami aukšti reikalavimai, tai turi būti ir kaip juos patikrinti, o jų neatitikus - konstatuoti ir imtis priemonių - pašalinti iš valstybės tarnybos.

Žinojau, kad bus sakoma, kad atsparumo korupcijai testas nėra pritaikytas draugiškiesiems tarnautojams, kurie mielaširdingai ir primygtinai siūlosi „dar asmeniškai padėti”, „kaip nors išspręsti galimai iškilusias problemas”, „padirbėti, kad neliktų jokių kliūčių”, etc. Kartu esu tikras, kad šiuos ribinius atvejus reikalui esant išspręs teismas, tačiau daugeliu atveju riba tarp paslaugumo ir kyšio prašymo yra aiški, kai susiduri su konkrečia situacija.

Tačiau vieno nesitikėjau. Kad netgi tarp kovotojų su korupcija bus taip populiari nuostata, jog „viena priemone nieko nepasieksi”, „svarbu pakeisti mūsų supuvusią kultūrą”, „svarbiausia švietimas”, „reikia investuoti į jaunąją kartą”, „didžiausios problemos ne čia” ir pan. Visos šios pastabos, be abejo, svarbu, tačiau noriu priminti keletą aspektų:

  • Už kovos su korupcija priemonių „kompleksiškumą” Lietuva tarptautinių ekspertų giriama jau bene dešimtmetį, tačiau rezultatų bent aš kol kas nematau;
  • Daug ką lemia kultūra, tačiau ar nesvarbu, kokie signalai pasiunčiami visuomenei? Kodėl lietuviai užsienyje kyšius siūlo mažiau nei Lietuvoje? Kodėl kai kuriose šalyse liberalizavus rinką ir reformavus viešąjį sektorių korupcijos iškart sumažėjo drastiškai?

Šiuo atveju esu įsitikinęs, kad bent jau valdžiai reikia ne apie kultūrą dejuoti, o imtis priemonių, kad žmogus reikalus galėtų tvarkyti remiantis prigimtinėmis normomis, kurių valstybės sukurta sistema netransformuoja į kyšininkavimo praktikas (kaip pavyzdžiui, sveikatos sistemoje, kur natūralus žmogaus noras atsilyginti gydytojui yra taip transformuojamas, kad oficialus atsilyginimas vykdomas per mokesčius, nieko bendra neturinčius su sveikata, o tiesioginis atsilyginimas yra nelegalus, nes tiesiog neįsipaišo į valstybės sukurtą sveikatos sistemą).

Svarbu, kad ir elementarios etinės normos būtų tiesiog užtikrinamos valstybės tarnyboje (dėl ko ir ėmiausi minėtos iniciatyvos);

  • Visos problemos yra svarbios, todėl jei jau imamas jautis už ragų spręsti vieną problemą, tai prieš postringaujant apie kitas problemas (kas, be abejo, labai smagu ir patogu) gal visgi reiktų apsispręsti, ką darome su šia…

Suma sumarum, ne kultūra kalta, kad Lietuvoje klesti kyšininkavimas, o atvirkščiai: tokią kultūrą didžia dalimi lemia sąlygos kyšininkavimui. Viena iš tų sąlygų - elementarus nesusitvarkymas su kyšininkauti linkusiais tarnautojais.

Apie kitas sąlygas (kai kurios dar svarbesnės) - kitą kartą.

Rodyk draugams