BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2009-10-01

Kad kaliniai visuomenei nekainuotų per daug

2009-10-01

Vyriausybė vakar pritarė mano inicijuotai kalėjimų pertvarkos strategijai, tiksliau, galiojančios strategijos pakeitimams. Pasikeitė keletas dalykų:

- Vietoje milijardo litų strategija kainuos 600 milijonų;

- Vietoje šių valdiškų pinigų numatoma, kad tai bus privatūs pinigai;

- Vietoje vieno tikslo – kalėjimų attnaujinimo ir geresnių sąlygų juose numatomas ir kitas – pigesnis kalinių išlaikymas.

Atrodo, viskas puiku, bet visuomenė pastebi kitus dalykus. O būtent paskelbtus skaičius, kiek kainuoja vieno nuteistojo ar suimtojo išlaikymas. Šiandien (numatomose uždaryti įstaigose) 55 litai per dieną. Numatoma (naujose įstaigose) – 40 litų per dieną.

Žinoma, kad daug. Jei tai būtų atlyginimas, kiekvienas nuteistasis ar suimtasis gautų 1200 litų per mėnesį „ant popieriaus“.

Ne tik daug, bet ir neteisinga, nes visuomenė dėl nusikaltimo tokiu būdu nukenčia du kartus - kaip nusikaltimo auka ir kaip mokesčių mokėtojai.

Tačiau pasakyti „per daug“ nepakanka. Pažymėčiau, kad iš šios sumos tik 5 litai per dieną atitenka maitinimui finansuoti.

Kam atrodo, kad tai labai daug – gali paskaityti, kaip už 4 litus gerokai laisvesnėmis sąlygomis sekasi prasimaitinti mano geram bičiuliui Vaidotui Ilgiui, kuris savo patirtį aprašinėja savo bloge.

Dar svarbiau – nuspręsti ką daryti? Taigi, keletas dalykų apie tą, ką darau ar planuoju daryti aš.

Pirma, tiesiog atpiginti kalinių išlaikymą (be abejo, kiek tai leidžia minimalūs būtinis standartai). Būtent dėl šių priežasčių ir teikiau bei sieksiu realizuoti naująją kalėjimų plėtros strategiją. Pagal ją nuteistųjų ir suimtųjų išlaikymas, kaip minėta, kainuos ženkliai mažiau.

Antra, mažinti suimtųjų ir laisvės bausmę atliekančiųjų skaičių. Šiandien suėmimas taikomas dažnai (dažniau nei kitose valstybėse). Kyla abejonių ar visada pagrįstai.

Pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičių apskritai esame tarp „pirmaujančiųjų“ – ketvirti Europoje, nors nusikaltimų struktūra Lietuvoje toli gražu neišskirtinė.

Siekiant kalinčių asmenų sumažinti taikytinos įvairios priemonės. Paminėsiu keletą.

Adekvačios bausmės. Lietuvoje nuosekliai einama bausmių griežtinimo keliu. Kiek iniciatyvų bekiltų, nemačiau, kad po Baudžiamojo kodekso priėmimo kas nors siūlytų bausmę sušvelninti, o štai sugriežtinimų – pilna. Tiesa sakant, net nežinau, kaip užtvenkti šį bausmių griežtinimo tvaną…

Alternatyvios bausmės. Ministerijoje intensyviai (tikiuosi) dirbama ties tuo, kad Teismai realiai nesibaimindami galėtų skirti nebūtinai laisvės atėmimą, kai tai būtų tinkamesnė sankcija aukos teisių ir nusiklatėlio persiauklėjimo prasme. Tikiuosi, kad padėčiai gali padėti ir distancinių kontrolės priemonių naudojimas (pasiūlymai irgi rengiami).

Paankstintas paleidimas panaudojant distancinės kontrolės priemones. Jei asmuo gerai elgėsi, laisvės atėmimo bausmė galėtų būti trumpinama. Ypač jei bus užtikrinama, kad asmuo tinkamai prižiūrimas pusiau laisvės sąlygomis. Ties šiomis galimybėmis taip pat dirbama ministerijoje.

Probacija. Kartais bausmė nėra naudinga ir tinkama niekam – nei aukai, nei nusikaltėliui, nei kitiems visuomenės nariams. Todėl kuriama reali probacijos sistema, kuri leistų netaikyti tam tikrų bausmių, jei bus įvykdytos teismo įvardintos prievolės, pavyzdžiui, atlyginti žalą, padėti aukai, mesti gerti, susirasti darbą, mokytis, etc.

Reali resocializacija. Pigiausiai kalinių išlaikymas visuomenei atsieina tuomet, kai nėra nusikaltimų bei, atitinkamai, nėra kalinių. Tai pasiekti – sunki užduotis.

Žinant, kad dauguma laisvės atėmimo įstaigų „klientų“ jose yra nebe pirmą kartą kyla natūrali užduotis – pasiekti tokio perauklėjimo efekto, kuris skatintų bent jau po pirmo karto permąstyti savo veiksmus ir nebenusikalsti.

Reali resocializacija, ypač nepilnamečiųa smenų, yra itin svarbu. Tačiau tam turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys ir visuomenės palaikymas. Juk visuomenė saugi ne tada, kai nusikaltėliai kurį laiką pabūna uždaryti, o tada, kai smarkiai sumažėja tikimybė, jog kartą nusikaltę jie vėl darys tą patį.

Rodyk draugams