BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2009-10-28

Lars Christiansen ir vėl teisus (arba Kaip skatinti Lietuvos ekonomiką)

2009-10-28

Ekonomikos skatinimas - šiandien ypač aktuali tema, kuri, manau, turėtų rūpėti ne vien ūkio ir finansų ministrams. Taigi, leisiu sau pasidalinti mintimis kaip tai reikia daryti.

Lars Christansen, priminsiu, yra Danske Bank analitikas iš Kopenhagos, kuris iki šiol taikliausiai atspėdavo didžiuosius ekonomikos pokyčius. Jis mėgiamas dėl prognozių taiklumo ir žodžių aštrumo. Dažnai ir ignoruojamas dėl tų pačių žodžių aštrumo.

Šiandien paskaičiau, kad jis pasakė dar vieną „šventvagišką“ dalyką: skatinti ekonomiką stimulų planais yra ta pats, kas gerti butelį degtinės pagirioms.

Skamba drastiškai, tačiau tai visiška tiesa, jei kalbėsime apie papildomų pinigų įliejimą į rinką. Austrų ekonomikos verslo ciklų teorija, už kurią Friedrich Hayek prieš tris dešimtmečius gavo Nobelio premiją, tai aiškiai parodo.

Klaidingai suvokta ekonomikos krizė – klaidingas būdas iš jos išlipti

Pagrindinis atspirties taškas Austrų verslo ciklų teorijai yra tas, kad turtas (kapitalinės gėrybės) ir pinigai nėra tas pats. Padidinta pinigų pasiūla per centrinius bankus ir komercinių bankų multiplikatorių padidina pinigų, tačiau negali padidinti kapitalinių gėrybių.

Esmė ta, kad ekonomikos ciklų problema pasireiškia ne nuosmukio, o pakilimo metu. Būtent tuomet dirbtinai išdidinta pinigų masė daugelį verslininkų (nekalbant apie valdžią) yra nuvedusi klystkeliais. Visi investuoja per daug ir ne ten, kur reikia, nes klaidingai įsivaizduoja esą turtingesni nei iš tikro.

Ekonomikos nuosmukis yra korekcija – kai vėl pradedama gyventi pagal tai, kiek turi gėrybių.

Dirbtinis pakilimas nebūtų problema, jei tai nebūtų susiję su išteklių švaistymu. Pavyzdžiui, jei plytų turi tik trims namams, o pradėjai statyti penkis, natūralu, kad kažkur užstrigsi.

Kuo anksčiau sustosi, tuo bus mažiau iššvaistyta laiko ir gėrybių. Gal dar netgi sugebėsi pasistatyti tris nors ir mažesnius namus, arba bent du tokius, kokie planuoti. Jei nesustosi laiku, gali atsitikti taip, kad teturėsi penkis griuvėsius.

Ekonomikos skatinimas per papildomų pinigų gamybą yra ne kas kita kaip bandymas visiems įteigti, kad galima pastatyti penkis namus, nors prieš tai ką tik buvo sustota, įsivertinta situacija ir nuspręsta, kad plytų viskam neužteks.

Kaip Lietuvai skatinti ekonomiką

Ačiū Dievui Lietuva negali taikyti tipinio finansinio stimulo plano ekonomikai gaivinti, nes tam būtinas centrinis bankas, nevaržomas valiutų valdybos apribojimų.

Tai reiškia, kad mes esame priversti gyventi pagal kišenę šiandien ir mažiau turime galimybių užsipilti sau akis ekonominiais stimulais arba buteliu degtinės, kaip sako Lars Christiansen.

Tačiau negalima ignoruoti, kad pinigai šiandien į ekonomiką įliejami kitose pasaulio ir Europos vietose. Deje, tai ne į naudą Lietuvai, nes neigiamas tokio įliejimo efektas tenka kažkiek ir mums, o trumpalaikis teigiamas efektas mus pasiekia tik labai per aplink.

Atsižvelgiant į tai yra visiškai pagrįsta šiandien stengtis panaudoti ES paramą Lietuvai. Tai nekenkia lito stabilumui, ir nors iškreipia pinigų nešamą informaciją rinkoje, tačiau leidžia pirmiems gauti trumpalaikę tokio stimulo naudą bei amortizuoti esamą kritimą. Kaip geriau panaudoti šiuos pinigus – atskira tema.

Kitas dalykas, kuris iš tikrųjų yra svarbiausias, ir į ką atkreipia dėmesį Lars Christiansen - tai struktūrinis ir sisteminis požiūris, konkurencingumo didinimas.

Šia prasme ekonomika geriausiai būtų skatinama (vedama link konkurencingumo) visų pirma valdžios sektoriui neleidžiant daugiau lėšų nei surenkama mokesčių. Tai, beje, padidintų ir privataus sektoriaus skolinimosi galimybes.

Taip pat būtina panaikinti reguliacinius barjerus konkurencingumui: darbo santykių suvaržymų naikinimas, teritorijų planavimo džiunglių išravėjimas, licencijavimo ir kontroliuojančių institucijų įtakos mažinimas ir kt.

Trečia, būtina efektyvinti viešojo sektoriaus sritį. Geriausia jį privatizuojant, kur tik tai įmanoma (šia prasme sveikinu Vilniaus miesto valdančiosios koalicijos iniciatyvas).

Jei ne – bent įleidžiant konkurenciją (dar kartą pagarba Gintarui Steponavičiui už aukštojo mokslo reformą).

Jei nesame pasiruošę šiems žingsniams, svarbu bent esamo viešojo sektoriaus efektyvinimas per mažiau biurokratines procedūras (pavyzdžiui, kitą savaitę pateiksiu projektus dėl juridinių asmenų registravimo, Civilinio proceso supaprastinimo) ar privačių operatorių įsileidimą (kad ir į Kalėjimus, kam jau pritarė Vyriausybė).

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje galvojama apie tokį ekonomikos skatinimą. Gaila tik, kad kartais per daug užsižaidžiama galvojant apie finansinius stimulus. Tuo ypač pasižymi šiandienos opozicija.

Netiksliai sufokusavus savo dėmesį, atitinkamai ir gauname rezultatą: priešinamasi ir būtinam biudžeto apkarpymui (nes nebus „stimulo“), ir darbo santykių dereguliavimui (nors tai ir yra esminis stimulas).

P.S. Dar šiek tiek teorijos

Kodėl Lars Christiansen teisus? Ne tik dėl to, kad yra protingas ir atidžiai seka ekonominę informaciją.

Kiek teko bendrauti su juo ir su kitais ekonomikos analitikais – jis vienintelis detaliai ir giliai yra susipažinęs ir remiasi Austrų ekonomikos mokyklos analize. Hayek, Mises, Rothbard ir kitus šios krypties autorius daugelis ekonomikos žvaigždžių Lietuvoje žino geriausiu atveju pagal pavardes. Jis gi ne tik perskaitęs, bet ir gerai išanalizavęs.

Šia prasme labai laiku pasirodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto knyga apie pinigus ir verslo ciklus, kurią visiems rekomenduočiau.

Rodyk draugams

Institucijų jungimas – visada nepagrįstas? (Šį kartą apie metrologiją)

2009-10-28

Pavadinimo tezė peršasi iš mano patirties. Kad ir kur būtų bemažinama biurokratija, visada atsiras argumentų, kaip tai yra „neatsakingas griovimas“.

Šiandien Vyriausybė pasitarime nagrinės mano pateiktus siūlymus dėl vartotojų teisių apsaugos sistemos.

Dalis sprendimo yra pritarti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos skyrių panaikinimui apskrityse. Savaime suprantama, kad tai neretai priimama kaip griovimas, nors vienareikšmiai galiu pasakyti, kad vartotojų teisių apsauga nuo to ne pablogės, o vietoje skyrių prieš tris savaites įdiegus nemokamą telefono liniją – netgi pagerės.

Tačiau šįkart labiau noriu pasidalinti apie argumentus dėl kitų institucijų. Tai metrologijos inspekcijos, kuri bus nebe atskira tarnyba, o siūloma ją jungti prie Ne maisto kontrolės inspekcijos. Ir Metrologijos tarnybos, kurią siūloma jungti prie Ūkio ministerijos.

Tiesiog pateiksiu vakar gautus argumentus (teiginius) prieš šiuos veiksmus ir komentarus dėl šių argumentų. Galbūt ši rašytinė diskusija blogo skaitytojams pasirodys per daug techninė, tačiau, manau, ji leis pajusti kai kurių argumentų savotišką braižą ir genezę.

1 Teiginys:
„Metrologijos uždaviniai sprendžiami tik bendradarbiaujant valstybės įgaliotai institucijai, t. y. Valstybinei metrologijos tarnybai, su tarptautinėmis ir regioninėmis metrologijos organizacijomis.“

Atsakymas:
Pagal WELMEC (kuri yra minima Valstybinės metrologijos tarnybos rašte) duomenis valstybės įgaliota institucija nebūtinai yra speciali įstaiga, pavyzdžiui:

Belgija Part of the Ministry of Economic Affairs
Kipras Part of the Ministry of Commerce, Industry and Tourism
Danija Within Ministry of Economic and Business Affairs
Prancūzija Part of the Ministry in charge of industry
Graikija Part of the Ministry of Development
Italija Division of the Direzione Cenerale del Commercio Interno e dei Consumi Industria-li (DC) del Ministero Industria e Commercio.
Liuksemburgas In the Ministry of Economy
Portugalija Part of the Ministerio da Economia

Pastebėtina, kad Metrologijos įstatyme nustatytos Valstybinės metrologijos tarnybos funkcijos labiau yra būdingos ministerijai, o ne įstaigai prie ministerijos (formuoja metrologijos politikos uždavinius ir organizuoja jų įgyvendinimą; atlieka teisinį metrologinį reglamentavimą).

2 Teiginys:
„Valstybinės metrologijos tarnybos steigėjo funkcijų ir pačių VMT funkcijų perdavimas LR Ūkio ministerijai savaime nedidina sistemos efektyvumo. Sistemos efektyvumo didinimas pasiekiamas konsoliduojant sistemą, o ne ją skaidant“.

Atsakymas:
Vien steigėjo funkcijų perdavimas efektyvumo nepadidintų, tačiau TM siūlymas yra kompleksinis:

1) Nelieka Valstybinės metrologijos tarnybos kaip atskiros institucijos;

2) Ūkio ministerija tampa politiką formuojančia institucija metrologijos srityje (t.y. politikos formavimo funkcija pereina iš įstaigos prie ministerijos į ministeriją);

3) Nelieka Lietuvos metrologijos inspekcijos kaip atskiros institucijos;

4) Valstybinė ne maisto produktų inspekcija tampa kompleksiškesniu rinkos reguliatoriumi;

5) Politikos formavimo ir politikos įgyvendinimo funkcijos lieka atskirtos;

6) Politikos formavimas ir politikos įgyvendinimas tampa vienos ministerijos (Ūkio ministerijos) valdymo sritimi.

3 Teiginys:
„Logiškesnis sprendimas būtų apjungti VMT ir LMI. Toks sprendimas didintų sistemos konsolidaciją, stiprintų naują darinį kaip metrologinės kompetencijos centrą, leistų taupyti sistemos valdymo lėšas. Tolimesnis žingsnis būtų valstybinių etalonų laboratorijų valdymo apjungimas, kas taip pat leistų kurti aukštos etalonų ir mokslinės metrologijos kompetencijos centrą.“

Atsakymas:
1) Teisingumo ministerijos siūlymas neatmeta tolimesnės šio sektoriaus peržiūros, kurią galėtų įvykdyti politiką formuosianti institucija, pavyzdžiui, laboratorijų valdymo apjungimą.

2) Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko nuomone (juomonė pateikta kai buvo svarstoma apjungti VMT ir LMI):

i) „VMT ir LMI atlieka skirtingas užduotis teisinės metrologijos srityje ir nedubliuoja viena kitos vykdomų metrologijos politikos formavimo, atitikties įvertinimo, rinkos priežiūros funkcijų, jų atsakomybės sritys griežtai atskirtos, todėl jų sujungimas sukeltų tarp jų veikų interesų konfliktą“.

ii) „VMT ir LMI sujungimas prieštarautų minėto reglamento nuostatoms dėl to, kad naujai sukurta institucija nebūtų objektyvi ir nešališka savo pačios nuorodų, išduotų leidimų ir suteiktų ženklų atžvilgiu. Be to, tai būtų žingsnis atgal, kuriant savarankišką, objektyvią ir nešališką rinkos priežiūros sistemą teisinės metrologijos srityje“.

iii) „Manytume, kad VMT vykdomas funkcijas, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, kuris nesusijęs su dideliais materialiniais ištekliais, galėtų atlikti ir Teisingumo ministerijos struktūrinis padalinys“. (Teisingumo ministerijos siūlyme apie tai ir kalbama, tik ne apie Teisingumo ministerijos, o Ūkio ministerijos padalinį.)

4 Teiginys:
„Valstybinė metrologijos tarnyba šiandien yra metrologijos kompetencijos centras“

Atsakymas:

METROLOGIJOS TARNYBA

Pareigybė

Funkcijos

Direktorius  
Direktoriaus pavaduotojas Tarptautinio bendradarbiavimo, valstybės etalonų klausimais
Direktoriaus padėjėja Bendrais Tarnybos veiklos, gaunamos ir siunčiamos dokumentacijos klausimais
Vyriausiasis patarėjas Pataria teisinio metrologinio reglamentavimo ir matavimo vienovės Lietuvos Respublikoje užtikrinimo klausimais
Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Finansų ir apskaitos Tarnyboje klausimais
Vyriausioji specialistė teisės ir personalo klausimais Teisės ir personalo Tarnyboje klausimais
Metrologijos skyriaus vedėjas Matavimo priemonių tipo patvirtinimo ir patikros organizavimo klausimais
Metrologijos skyriaus vyriausioji specialistė Matavimo priemonių tipo patikrinimo , įgaliotų laboratorijų, tachografų dirbtuvių ir žaidimo automatų klausimais
Metrologijos skyriaus vyriausioji specialistė Matavimo priemonių tipo patvirtinimo, Lietuvos matavimo priemonių registro, su VMT veikla susijusios informacijos tvarkymo LINESIS, NĮP duomenų bazėse, fasuotų prekių ir matavimo indų ženklinimo klausimais
Vyriausioji specialistė vadovybės atstovė kokybei Kokybės vadybos sistemos Tarnyboje klausimais
Vyriausioji specialistė Matavimo vienetų valstybės etalonų klausimais
Vyriausioji specialistė Turto apskaitos ir kasos operacijų vykdymo klausimais
Administratorius Tarnybos ūkio, mažos vertės pirkimų klausimais

Paryškintai pažymėti vadovai ir bendrąsias funkcijas vykdantys darbuotojai. Santykis 8(7) prieš 5(6) (pastarieji tiesiogiai dirbantys ir dar jų skyriaus vedėjas).

Rodyk draugams