BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2009-10-31

Kad Sodros “kaput” nepalaidotų ramios senatvės

2009-10-31

Socialinio draudimo valdybos direktorius paleido į gyvenimą frazę, kad Sodrai gali būti “kaput”. Negaliu nepasidalinti keletu pastebėjimų šia tema.

Trumpalaikiai veiksmai gelbėjant Sodrą ir pensijas

Dar prieš metus tas pats šiandien „kaput“ skelbiantis valdybos pirmininkas sakė, kad Sodra turi ieškoti išeičių ir siūlė jas besiformuojančiai naujajai koalicijai.

Tarp išeičių buvo įmokų didinimas, įmokų bazės plėtimas ir pervedimų į privačius pensijų fondus mažinimas. Deja, nebuvo išlaidų mažinimo. Nes tam neva reikėtų keisti įstatymus. Lyg kitoms priemonėms nereikėjo…

Išskyrus liberalus, kitiems tai akių tuomet, deja, nebadė. Mano išvada viena – jei šiais klausimais turime tabu, greit ateina ir kaput.

Tai turėtų pamokyti ir atvėsinti kai kuriuos šiandienos politikus. Deja, daug kas šiandien vis dar gyvena su tabu.

Kai kurie teigia, kad mažinti pensijų ir kitų socialinių išmokų negalima visai (taip teigia oponuojantys Vyriausybei iš kairės). Vyriausybės dauguma (visų pirma konservatoriai) mano, kad išmokų mažinimas, kuris siūlomas šiandien yra tai, kas įmanoma, ir daugiau išmokų mažinti nebegalima.

Abu požiūriai, bijau, gali priartinti minėtąjį kaput. Vienas greičiau, o kitas – lėčiau.

Norint išgelbėti Sodrą ir dabartinių pensininkų pensijas reikia su Sodros problemomis kovoti atsižvelgiant į tikrą realybę, o ne virtualią politinę realybę, kurios apraiškos šiandien gali tapti net svarbesnės priimant sprendimus.

Sodros ateitis ir būsimų pensijų gelbėjimas

Dar prieš metus (o kartais ir iki dabar) vis iškeliama mintis, kad kaupiamieji pensijų fondai – nepasiteisinęs eksperimentas.

Šalia ideologinių ir nelabai vykusių ekonominių argumentų pasitelkiama ir aritmetika: Sodros pensijos didėjo greitai, pensijų fonduose buvo visko - pakilimų ir nuosmukių.

Taip užmirštama, kad kaip tik Sodros sistema žmonijoje yra socialistinis eksperimentas. Be to, jis žlugęs nuo pat jo sumanymo.

Tai, kad per paskutinius ketverius metus Sodros pensijos išaugo beveik dvigubai, yra ne Sodros sėkmės iliustracija (o būtent taip buvo bandoma pateikti). Atvirkščiai – tai Sodros neadekvatumo iliustracija.

Vertėtų neužmiršti, kad Sodros sistema yra nuosavybę nusavinanti, bet jos nesukurianti. Vienintelė nuosavybė, kurią turi Sodros išmokų gavėjai – tai teisę į dar neuždirbtas įmokų mokėtojų pajamas. Jokios kitos nuosavybės de facto nėra ir niekada nebuvo.

Norint spręsti aprūpinimo senatvėje problemas ilgalaikėje perspektyvoje reikia ne gelbėti Sodrą, o galvoti kaip ją „išmontuoti“. Yra du tikrieji keliai sąžiningai ir teisingai pasiekti saugios ir turtingos senatvės tikslą.

Pirmasis – tai kaupimas savo senatvei. Galima kaupti asmeniškai, galima instituciškai – per pensijų fondus. Dabartinės Sodros įmokos, jei jos būtų kaupiamos, kiekvienam iš mūsų užtikrintų ko gero kelis kartus turtingesnę pensiją nei dabartinė gaunu-pravalgau Sodros sistema.

Čilėje ši reforma padaryta prieš 28 metus. Lietuvoje pirmieji žingsneliai privačių pensijų link, deja, pristabdyti ir suspenduoti.

Ne mažiau svarbus sisteminis būdas senatvės problemoms spręsti – tai tikrasis kartų solidarumas. Jis pasireikšti gali ne valstybėje, o šeimoje.

Šiandien jei išauginai gerus, protingus, darbščius, teisingus ir atsakingus vaikus, tai jie savo mokesčiais išlaikys visus. Įskaitant tuos, kurie nepasistengė savo vaikų išauklėti tinkamai. Paremti savo tėvus galimybių, atitinkamai, lieka mažiau.

Be abejo, niekas nenori priklausyti nuo kitų žmonių, net jei tai tavo vaikai. Tačiau tai ir yra didysis paradoksas, nes šiandien visi pagyvenę žmonės yra priversti priklausyti nuo darbingo amžiaus žmonių. Pastarieji gi nesijaučia skolingi. Nepakeitus Sodros, tas pats bus ir pasikeitus kartoms.

Norint išbristi iš šios ir ekonomiškai, ir psichologiškai nestabilios situacijos turime turėti ir realizuoti planą kaip Sodros sistemą ilgainiui pakeisti privačiu kaupimu ir kartų solidarumu šeimose.

P.S. Šiandien neretai diskutuojama apie Sodros pensijų mažinimo konstitucinius aspektus. Nenoriu šios diskusijos supaprastinti, tačiau tik trumpai atkreipsiu dėmesį į keletą dalykų.

Pirma, Konstitucinis teismas teisę į Sodros pensiją, o ne konkretų pensijos dydį yra pripažinęs nuosavybe.

(Šiuokart paliksiu nuošalėje teorinius ginčus, kad netgi šis nutarimas yra gana keistas, nes pagal savo sandarą Sodros pensija daugų daugiausiai galėtų būti laikoma prievolinės teisės, o ne nuosavybės teisės dalimi).

Antra, Konstitucinis teismas aiškiai pasakė, kad esant sunkiai valstybės ekonominei padėčiai pensijas mažinti galima, jei išlaikomas proporcingumo kriterijus.

Rodyk draugams