BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2009

Statutinė liga yra sunkesnė

2009-11-18

Deja, būtent tokią išvadą tenka daryti iš galiojančių įstatymų analizės. Statutinio pareigūno liga yra sunkesnė ir svarbesnė nei paprasto dirbančiojo.

Jei esi paprastas mirtingasis, tai ligos atveju nuo trečiosios iki septintosios laikinojo nedarbingumo dienos tau bus mokama 40 proc., o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos - 80 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau jei esi policininkas, tai už policininkišką slogą visą nedarbingumo laiką gausi 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio kompensacijos.

Dar daugiau, statutinių pareigūnų vaikų ligos irgi yra sunkesnės. Šiandien, jei sergantį vaiką slaugys pardavėja dirbanti mama, tai ji gaus tiek pat, kiek ir savo ligos atveju.

Jei tą patį vaiką pasirinks slaugyti tėtė policininkas - jis irgi gaus išmoką kaip už savo statutinę ligą.

Visa tai iškelia krūvą klausimų.

Visų pirma, ar ši sistema teisinga eilinių dirbančiųjų ir mokesčių mokėtojų atžvilgiu? Vargu.

Antra, ar tikrai visos statutinių pareigūnų (ir ypač jų vaikų) ligos susijusios su statutinės tarnybos ypatybėmis? Irgi vargu. Beje, traumų ar ligų, kurios įgytos vykdant pareigas kompensavimą atskirai reglamentuoja dar visai kitos teisės aktų nuostatos ir jiems tokiais atvejais yra paliktos visos garantijos.

Trečia, ar statutinių pareigūnų darbo specifiškumui ir pavojingumui kompensuoti tikrai nereikia papildomų garantijų? Gal ir reikia, tačiau vargu ar tokių. Juk ir taip statutiniai pareigūnai į pensiją (ir gerokai turtingesnę nei kiti mirtingieji) išeina atitarnavę 20 metų, netrūksta ir kitų socialinių privilegijų (arba, gražiau sakant, garantijų).

Ketvirta, ar tik nėra taip, kad dėl esamų privilegijų statutiniai pareigūnai sirgti yra linkę dažniau nei statistiniai Lietuvos žmonės?.. Paskelbti duomenys ko gero būtų įdomūs.

Jeigu taip, tai mūsų saugumas yra arba labai netvirtose rankose, arba rankose tų, kurie nepaisant statuto labai jau linkę pasinaudoti privilegijų teikiamomis galimybėmis.

Penkta, bet gal statutiniai pareigūnai tiesiog dažniausiai suserga, nes yra priversti šalti lauke ir bendrauti su sergančiais žmonėmis? Taip, statutiniams pareigūnams tenka tokia dalia. Kaip ir gydytojams, kurie gripo epidemijos metu juos gydo, statybininkams ar miškininkams, kurie lauke būna ne visada geriausiu oru.

Šešta, kodėl projektus Vyriausybės vardu Seimui pristato teisingumo ministras?

Pirmiausia todėl, kad teisingumo ministrui patinka sisteminis požiūris, o projektai kalba ne tik apie policininkus, o apie visus statutinius pareigūnus.

Kai kurių statutinių profesinių sąjungų teiginiai, kad projektais įteisinama diskriminacija, turėtų būti vertinami atitinkamai. Suprantama, kad profesinės sąjungos gina savo narių privilegijas. Tačiau jei tai diskriminacija, tai būtent iki šiol buvusią nepagrįstą kitų dirbančiųjų diskriminaciją projektais ir norima panaikinti. Dabartinės privilegijos neturi jokio pagrindo.

Taigi, džiaugiuosi, kad tenka garbė Seimui Vyriausybės vardu teikti įstatymų projektus, kurie naikina dalį nepagrįstų privilegijų.

Rodyk draugams

Tavo vardas - mano reikalas…

2009-11-16

Vardų ir pavardžių reikalas - labai savotiškas. Net menkiausios žinios apie pavardžių keitimo ar rašymo taisykles visada sulaukia žiniasklaidos ir skaitytojų dėmesio. Kitos, kartais daug svarbesnės žinios, išstumiamos už borto.

Iliustruoju. Praėjusią savaitę Vyriausybės Seimui atiduotas naujas Civilinio proceso kodekso projektas nepasirodė toks įdomus, nors naujovių ir įdomybių jame netrūksta. Tuo tarpu teisingumo ministro atsakymas į porą klausimų apie lenkiškų pavardžių rašymą ar prieš mėnesį mano patvirtintos taisyklės, kurios leis lengviau atlietuvinti slaviškomis priesagomis apaugintas lietuviškas pavardes - didžiulė aktualija…

 Apie šį paradoksą jau esu rašęs. Šį kartą, visgi, apie galimybę rašyti pavardes nebūtinai lietuviškais rašmenimis, o ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis (įskaitant raides X, W Q, o taip pat visokius umliautus).

Visų pirma, akivaizdu, kad pavardė ir vardas - tai visų pirma asmens nuosavybė, kurią žmogui padovanojo jo tėvai.

Tradicija, kai suvalkiečiai kalbininkai iškraipo žemaitiškus vardus, kai po santuokos su užsieniečiu tenka pasirinkti ne vyro pavardę, o kažkokį jos substraktą, yra mažų mažiausiai nepagarba žmogaus atžvilgiu.

Nueikime prie garsiausio Lietuvos teisininko kapo ir rasime ant antkapio, kad tai Mykolas Römeris. Lygiai taip pat ir ant originalių prieš Antrąjį pasaulinį karą išleistų knygų viršelių.

Tačiau jo vardo universitetas kažkodėl jau vadinas Mykolo Romerio… Išsilavinimo stokojantiems tai gal ir palengvina gyvenimą, tačiau žmogaus pavardė - suterliota ir sumindžiota: arba užrašyti ją tenka visai ne taip, kaip originale, arba tas užrašas originalą kraipo mažiau, tačiau perskaitomas visiškai kitaip nei ją skaitė mūsų seneliai. Prieškario Lietuvoje pavardes buvo galima rašyti jų neiškraipant, o dabar norime tapti tautiškesni už A.Smetoną.

Kažkam atrodo, kad jei leisime lenkams jų pavardes rašyti lenkų kalbos rašmenimis ir SZ neversime į Š, tai prarasime tautinį identitetą.

Tačiau gal verta pasekti lietuvių kalbininko Jono Jablonskio patarimu. Jis siūlė vadovautis principu, kad su kitų kalbų pavardėmis savo krašte turėtume elgtis taip pat, kaip norėtume, kad kitame krašte būtų elgiamasi su mūsiškėmis.

Rodyk draugams

Prieš reguliavimo absurdus su cenzūros prieskoniais

2009-11-07

Viena iš populiariausių temų absurdo pjesėms – kontroliuojančių institucijų veikla.

Štai rugsėjo pabaigoje VTAKT leidyklą „Tyto Alba“ nubaudė 10 000 litų bauda už neteisėtą vyno reklamą, kurią jie aptiko kitur legaliai platintoje, tačiau lietuviškų standartų neatitinkančioje knygoje.

Pateiksiu kai kurias citatas iš nutarimo, kuriose nurodomos knygos teksto dalys, kaip teigia VTAKT, prieštaraujančios įstatymui.

„Knygos 65 puslapio pastraipoje „Patarimai dėl jūsų sveikatingumo veiksmų plano” pateikta informacija, kad „Geriausias būdas numesti 5 kilogramus - visiškai nebegerti alaus, o vietoj jo du mėnesius gerti po dvi taures raudonojo vyno per dieną ir kasdien vaikščioti.”

„Knygos 99 puslapio Trečiame skyriuje, kuris vadinasi „Vynas” rašoma: „Vynas dažnai vadinamas „dievų gėrimu” ir yra nepaprastai naudingas sveikatai ir psichinei būklei. Šiame skyriuje pateikiama informacija pagerins jūsų sveikatą, tapsite gyvybingesni ir gyvensite ilgiau, nes ja vadovaujantis galima atsikratyti šių negalavimų: mažo DTL (gerojo cholesterolio) kiekio, padidėjusio kraujo klampumo, sumažėjusios ištvermės ir energijos stokos, per didelio MTL (blogojo cholesterolio) kiekio, blogų miego įpročių.”

„Knygos 100 puslapio pastraipoje „Alkoholis: saugotojas ar nuodytojas” teigiama: „Žmonijos žaidimai su alkoholiu prasidėjo prieš 6000 metų pr. Kr. Tačiau tik neseniai pradėjome suvokti, kad tai, ką laikome šventės ritualo dalimi, gali atnešti daug naudos mūsų sveikatai ir praiilginti gyvenimą.“

“101 puslapio pastraipoje „…O tada mėgaukitės” pateikta informacija: „Svarbiausia tai, kas jau aišku daugybę metų: jeigu išgeriame atsipalaidavę ir saikingai, alkoholis gali labai sumažinti širdies ligų riziką. Saikingas alkoholio kiekis gali labai sumažinti riziką susirgti širdies ligomis.”

„Per daug alkoholio (o vyne apytiksliai yra 14 proc. alkoholio) stumia į ligas ir mirtį, bet netgi paisant šios sąlygos, medicininiai tyrimai turi daugybę įrodymų, kad yra akivaizdus ryšys tarp saikingo (ir reguliaraus) vyno gėrimo ir įvairių ligų prevencijos. Vynas gali ypač sumažinti šių ligų riziką: /…/ (toliau vardinamos ligos ir kodėl vynas tais atvejais padeda. RŠ)”

„123 puslapio pastraipoje „Dažniausiai užduodami klausimai” atsakyme į klausimą „Ką pasakytumėte apie alų, viskį ir baltąjį vyną?” pateiktas atsakymas: „ Žodžiu, vyno gėrimas lieknina. Paaiškėjo, kad tų vidutinio amžiaus vyrų, kurie išgerdavo 2-5 taures vyno per dieną, mirtingumas buvo 29-33% mažesnis už abstinentų mirtingumą. O alų geriančių ir alaus negeriančių vyrų mirtingumas nesiskyrė, nors ir vyną, ir alų geriantys vyrai rečiau sirgo širdies ligomis ir patyrė insulto priepuolius. Į sveikatą! ”

“Į klausimą „Argi ne geriausia visai negerti ?” pateikiamas atsakymas: „ Jeigu geriama labai daug (daugiau kaip šešis alkoholio vienetus per dieną) kyla kraujospūdis, bet iki trijų taurių per dieną gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tyrimų duomenimis, abstinentai 38% labiau rizikuoja mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų negu tie, kurie geria saikingai. Į sveikatą !”

Ar tikrai šie parašymai kam nors pakenkė ir atitinkamos knygos turi būti cenzūruojamos? Ar tikrai Lietuva tokia turtinga, kad leistų sau išlaikyti institucijas, rašančias opusus vyno temomis? Ar tikrai tai atitinka teisingumo ir sveiko proto kriterijus? Abejoju…

Dar blogiau tai, kad tai nei vienintelis, nei netgi didžiausias reguliavimo ar jo laikymosi kontrolės absurdas Lietuvoje. Galėčiau ir daugiau konkrečių pavyzdžių pateikti. Ir toli gražu ne visi pavyzdžiai apie alkoholį.

Kaip išbristi iš šio absurdo?

Vilties yra.

Kalbant apie šį konkretų absurdą - šį trečiadienį Vyriausybė atiduodama Seimui Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus kartu įpareigojo Ūkio ministeriją iki metų pabaigos išnagrinėti, kaip papildomai reikėtų keisti įstatymą, kad tekstai, kurie tiesiog pateikia informaciją (kad ir kam nors nepatinkančią) nebūtų laikomi prieštaraujančiais įstatymui.

Kalbant apie platesnius dalykus - kitą trečiadienį Vyriausybė, tikiuosi, pritars ir mano inicijuotam Viešojo administravimo įstatymo projekto pakeitimui. Jame nemažai pakeitimų, apie kuriuos dar pasidalinsiu mintimis.

Pakeitimais be kita ko siekiama užtikrinti, kad reguliavimo nesamonės (tarkime ir čia aptariamas vyno reklamos draudimas) būtų kuo greičiau ištaisytos. Siekiama, kad pačios kontroliuojančios institucijos būtų priverstos nurodyti problemas kylančias dėl reguliavimų taikymo.

Kiekviena kontroliuojanti institucija, nustačiusi, kad teisės aktų reikalavimai yra neįgyvendinami ar neadekvatūs, turės apie tai informuoti savo ataskaitose.

Nebebus galima tiesiog prisidengti už saugaus biurokratinio skydo “mes tik vykdome teisės aktų reikalavimus”.

Rodyk draugams

Jos didenybė visuomenės nuomonė – kokia ji apie progresinius mokesčius?

2009-11-05

Paskelbta, kad daugelis žmonių Lietuvoje pritaria progresniams mokesčiams. Nenuostabu, kai klausimas pasufleruoja atsakymą.

Kaip galima suprasti iš paskelbtos informacijos, klausiama buvo nuo kokios sumos pajamas reikia apmokestinti daugiau.

Taip atsiskleidžia žmogiškosios prigimties niuansai. Pavydas bei savanaudiškumas - veiksniai lemiantys požiūrį į vieną ar kitą klausimą.

Juk jei klausiama kokias pajamas apmokestinti labiau, iš karto galima pasilyginti, kokios atsakančiojo pajamos šiandien. Atitinkamai sukuriama galimybė (ar regimybė), kad didesnį tarifą mokės kažkas kitas, o ne pats atsakantysis…

Palyginimui galiu pateikti kitą tyrimą, kurį apie progresinius mokesčius, kaip suprantu, pagal tą pačią metodiką atliko ta pati tyrimų kompanija.

Jame buvo klausiama kiek pats asmuo sutiktų mokėti mokesčių, jei jo atlyginimas būtų tūkstantis, du,trys, penki, ar septyni tūkstančiai litų.

Atsakymai iliustruoja, kad jokio progresyvumo žmonės nepageidauja, išskyrus tai, kad nuo tūkstančio ar dviejų tūkstančių litų atlyginimo norėtų mokėti apie dviem procentiniais punktais mažesnį mokestį.

Šį žmonių pageidaujamą skirtumą su kaupu realizuoja šiandien esantis mokesčių progresyvumas per neapmokestinamąjį minimumą.

Taigi, kai klausiama konkrečiai apie pačius žmones ir jų preferencijas, o ne apie tai, kaip apmokestinti kitus, Lietuvos žmonės nenori jokio progresyvumo.

Tie, kas nori orientuotis į visuomenės lūkesčius, turi remtis ne teoriniais žmonių pasvarstymais apie kitus, o išsakytais lūkesčiais apie juos pačius.

Rodyk draugams

Įmonės internetu

2009-11-04

Šiandien noriu visų pirma pasidžiaugti. Vyriausybė pritarė juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimui, kuriais atveriama galimybė steigti individualias įmones ir uždarąsias akcines bendroves internetu.

Biurokratinių procedūrų košėje išeiti į tokią tiesiąją nebuvo ir nėra lengva. Vieniems (notarams) atrodo, kad kiekvienas žingsnis steigiant įmonę turi būti palaimintas pas notarą.

Galiu patvirtinti, kad visąlaik laikiausi ir žadu laikytis nuostatos, kad notaras reikalingas ten, kur reikalingas teisinis tyrimas. Įmonės steigimas pagal tipinius įstatus, kaip ir kai kurie kiti veiksmai, akivaizdu, nereikalauja teisinio tyrimo.

Kitiems (Registrų centrui) atrodo, kad svarbu realizuoti JAREP projektą, pagal kurį bus sukurta iš esmės nauja juridinių asmenų registravimo sistema, tačiau jos rezultatai būtų tik 2012 metais.

Vėlgi galiu pakartoti savo nuostatą, kad svarbu ne tai, kas bus kažkada, o kuo greičiau pradėti realizuoti tuos palengvinimus gyventojams ir verslui, kurie įmanomi šiandien.

Priimtas Vyriausybės nutarimas kol kas yra pirmas, bet rimtas žingsnis. Pagal jį maždaug po mėnesio jau bus galima steigti įmones, kurių įstatinis kapitalas formuojamas pinigais, kurios steigimo metu turi vieną akcininką internetu, jei įmonė steigiama pagal tipinius įstatus (nuostatus) pasinaudojant elektroniniu parašu. Tokių steigiamų įmonių – daugiau kaip pusė.

Taip steigėjai sutaupys apie 500 – 600 litų (kurie šiandien sumokami notarui), laiko, kuris buvo gaištamas pas notarą ir Registrų centre (įmonė bus steigiama per vieną dieną).

Tie, kas neturi elektroninio parašo ar netgi interneto, galės Registrų centre per keliolika minučių išsiimti kvalifikuotą elektroninį parašą ir iš karto prisėdę prie kompiuterio įsteigti įmonę.

Šie pokyčiai – ne pabaiga, o tik pradžia. Artimiausiu metu dėsiu visas pastangas, kad būtų sudarytos prielaidos internetu pildyti ir pasirašyti akcininkų susirinkimų ir kitus protokolus.

Tai sudarytų sąlygas steigti įmones, kuriose daug akcininkų, paprasčiau steigti nevyriausybines organizacijas pagal patvirtintus įstatų šablonus, internetu pateikti Registrų centrui duomenis apie pakeistą įstatinį kapitalą, valdymo organų narius.

Rodyk draugams