BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2009

Laimingų Šventų Kalėdų!

2009-12-23

 

Mieli mano blogo skaitytojai,

Šiandien nenoriu dalintis mintimis apie tai, kas pasiekta, kas ne, ką reikėtų daryti kitaip, o ko gal visai nedaryti.

Noriu Jums palinkėti gražių Šventų Kalėdų. Tegul išganymo šviesa nušviečia Jūsų gyvenimą kitais metais.

Linkiu, kad Jūsų negniuždytų laikmečio iššūkiai, o atvirkščiai - kad Jūs galėtumėte juos išnaudoti kaip galimybę pasiekti tai, ko ilgai negalėjote įgyvendinti.

Linkiu, kad Jūsų kasdienybės netemdytų buitiniai rūpesčiai, o priešingai - kad kasdienybėje Jūs atrastumėte būties džiaugsmą.

Linkiu teisingumo Jūsų sprendimuose, o taip pat sprendimuose, kurie priimami Jūsų atžvilgiu.

Linkiu, kad netektų bartis ir kaltinti ar būti kaltinamais, o būtų daug progų ieškoti tiesos, tarpusavio supratimo ir darnos.

Linkiu nebijoti ateities ir nestokoti drąsos priimti tuos sprendimus, kuriuos turite priimti.

Linkiu pasidalinti savo pasiekimais su kitais, o kalčių už savo nuopuolius, jei tokių pasitaikys, nesuversti Jus supantiems, bet atvirkščiai - savo klaidas tinkamai įsivertinti ir pakilti iš jų šviesesniems, geresniems ir protingesniems.

Linkiu racionalumo ir išradingumo darbe, meilės asmeniniame gyvenime ir išminties bei ramybės visur, kur Jūs esate.

Rodyk draugams

Kaip Pavlikas Morozovas pavirto meškiuku

2009-12-18

Kadangi daliai mano skaitytojų yra tekusi sėkmė nebesimokyti sovietinės propagandos prikimštoje mokykloje dar „anais” laikais, tai priminsiu kas yra tas Pavlikas Morozovas. Jis tarsi savotiškas komunistinis šventasis - sovietinių pionierių globėjas.

Jo žygdarbis - tai įskųsti savo tėvą valdžiai už sovietų veiklos sabotavimą. Toks šeimos narių įskundimas - faktinis mirties nuosprendis tėvui - buvo aukštinamas kaip socialistinės moralės etalonas.

Taigi, šis tipažas šiuo metu Europos mokesčių mokėtojų dėka tapo meškiuku, tiksliau, Panda Sugėdintoja, vilkinčia marškinėliais su ES vėliava ir aktyviai propaguojančia žaliąjį gyvenimo būdą. Filmukais su šiuo personažu Europos komisijos atstovybė Lietuvoje visaip ragina siekti ekologiškumo, žalumo.

Suprantu, kad reikia taupyti vandenį, elektrą, kad gerai rūšiuoti atliekas, mažiau važinėti automobiliu. Visa tai pats darau.

Tačiau negerai, kai tai daryti skatinama per smurtą, o tokiai propagandai pasitelkiami vaikai - sugėdintojos pandos, kurios pradūrinėja automobiliams padangas, muša suaugusius lazda, televizijos pulteliu ar nusuka ausį. Iš siužetų galima suprasti, kad šitoks „geranoriškas” (taip teigia filmukai) sugėdinimas yra labai sveikintinas.

Nevyniosiu į vatą - man nepriimtina, kai mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami abejotinos vertės propagandoms, kuriose dargi naudojami smurtą besirenkantys vaikai ir apskritai pateisinama agresija.

Manau, kad siekdama kilnių arba kilniai skambančių tikslų negalima gilinti ir taip gilių Lietuvos piktžaizdžių: nepagarbos kitam žmogui, smurto. O smurtas šeimose ir tarp nepilnamečių, kaip žinia, Lietuvai ypač skaudžios temos.

Už mokesčių mokėtojų pinigus, spėju, jau buvo finansuota ne viena socialinė akcija prieš smurtą (arba kaip atpažinti smurtą), už darną šeimose. Tai tikrai svarbūs dalykai. Tačiau prieš pradedant kitas akcijas su tokiais pačiais tikslais, pradžiai derėtų nutraukti oficialų smurto ir nepagarbos palaikymą.

Atitinkamą laišką nusiunčiau Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje, taip pat ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovei Rimantei Šalaševičiūtei su prašymu įvertinti ar minėti filmukai nepažeidžia nepilnamečių teisių ir interesų.

Rodyk draugams

Kontroliuojančios institucijos: verslo vaikytojai ar ugdytojai?

2009-12-14

Vargu ar galima tikėtis, kad verslą kontroliuojančios institucijos gali būti geri verslo ugdytojai. Verslas turi orientuotis į tikruosius kontroliuotojus, t.y., vartotojus, o ne į tuos, kas šiandien turi galias tikrinti ir bausti.

Tačiau egzistuoja valstybės nustatomos žaidimo taisyklės. Tad kyla ir labai pagrįstas klausimas kaip tas taisykles realizuoti su protu ir naudingai vartotojams.

Vargu ar tikrinimai ir baudos yra vienintelis ar netgi pagrindinis įrankis. Reikia sau kelti uždavinį, kad kontroliuojančios institucijos būtų ne sąžiningo verslo baubai, o draugai.

Kaip tai padaryti? Pateiksiu keletą mano supratimu svarbiausių receptų, kuriuos artimiausiu metu numatoma įdiegti.

Pirma, kontroliuojančios institucijos tikslas - ne nubausti. Atvirkščiai - jų tikslas yra, kad viskas būtų taip gerai, kad neliktų už ką bausti. Taigi, kontrolierių misija turi būti pakoreguota: šviesti, konsultuoti, patarti, o ne nubausti turi tapti pagrindiniu veiklos metodu.

Antra, kontroliuojantysis turi žinoti kaip įgyvendinti jo kontroliuojamą reguliavimą. Tai reiškia, kad jam tenka pareiga ir konsultuoti, jei verslui neaišku, o ši konsultacija turi įpareigoti konsultuojantįjį.

Kartu tai reiškia, kad kontrolierius turi atlikti ir savotiško auditoriaus vaidmenį. Apie auditoriaus atėjimą normaliomis sąlygomis audituojamasis žino, tam pasiruošia, dėl to ir auditoriui, ir audituojamajam dirbti yra patogiau, gaunama daugiau patarimų kaip sutvarkyti savo veiklą.

Trečia, kontroliuojančios organizacijos turi pranešti reguliavimus kuriantiems (ministrams, Vyriausybei) apie visus atvejus, kai reguliavimų turinys pasirodo esantis netinkamas, netikslingas, neproporcingai sunkiai įgyvendinamas, turintis neigiamų šalutinių pasekmių, ir panašiais atvejais. Tai būtų puiki medžiaga reguliavimo turiniui patobulinti, išgryninti, apvalyti nuo nelogiškų nuostatų.

Visos šios (ir kai kurios kitos) nuostatos įtvirtintos mano parengtose Viešojo administravimo įstatymo pataisose, kurias ketvirtadienį turėsiu progos pateikt Seimui.

Ketvirta, būtina, kad kontroliuojantieji galėtų vertinti riziką, nusistatyti prioritetus. Tik tada riboti mokesčių mokėtojų ištekliai būtų naudojami svarbiausiems tikslams pasiekti, o ne beprasmiam kabinėjimuisi prie nereikšmingų detalių.

Kontroliuojančios institucijos nevargintų verslo, efektyviai naudotų mokesčių mokėtojų joms skirtus išteklius. Tokiu būdu su mažesnėmis sąnaudomis jos galėtų pasiekti daugiau rezultatų.

Pastariesiems pokyčiams realizuoti kartu su ūkio ministru parengėme ir šiandien Vyriausybei pristatėme kontroliuojančių institucijų sisteminės pertvarkos gaires. Pagal jas inspektuojančių institucijų turėtų likti tik aštuonios.

Suprantu, kad šis procesas ypač sudėtingas ir daugiapakopis, tačiau viliuosi, kad Vyriausybė planui kitą savaitę pritars, o tai reikš, kad prasidės negrįžtamai teigiami procesai verslo priežiūros pasaulyje.

Penkta, būtina susisteminti baudų už pažeidimus politiką ir baudų skyrimo procesą. Šiuos pasiūlymus taip pat rengiu ir planuoju pateikti Vyriausybei ir visuomenei.

Nesu tiek naivus, kad manyčiau, jog vienu ypu ar keliais mostais galima pasiekt, kad kontroliuojančios institucijos taptų geriausiai veikiančios ir savo tikslus pasiektų taip, kad nekiltų nereikalinga našta ar biurokratija. Tačiau esu tikras, kad šių priemonių įgyvendinimas gali iš esmės pagerint padėtį.

Nekantrauju pristatyti jau minėtas Viešojo administravimo įstatymo pataisas Seime ir laukiu institucinės reformos svarstymo Vyriausybėje.

Rodyk draugams

Metų ministravimo suvestinė

2009-12-08

Turbūt kiekvieną save gerbiantį žmogų vis pakankina klausimas, ar teisingai pasielgiau vienu ar kitu metu, ar tinkama kryptimi einu, ar padariau tai, ką turėjau padaryti? Bent jau man šie klausimai juo aštriau kyla užimant ministro pareigas. Juo labiau artėjant metams, kai užimu šias pareigas.

Kas pasiekta

Susumuodamas savo sąžinės sąskaitą per praėjusius metus galiu pasakyti, kad pasiekiau toli gražu ne viską. Apie savo nesėkmes diskusijoje kartais parašydavau bloge, tačiau nemažai yra ir laimėjimų įvairiose srityse. Pradedant biudžeto planavimu, kurį siekiu padaryti skaidresniu, baigiant kuo įvairiausiais reguliavimais, kurių naštą visada stengiuosi palengvinti.

Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti, jog nebūtų didinamos socialinio draudimo įmokos - tai užtikrino ir paskutiniu momentu pakeista Nacionalinio susitarimo redakcija, ir argumentai prieš siūlytą įmokų didinimą.

Esu įsitikinęs, kad dešimtys sprendimų Vyriausybėje (nutarimų, įstatymų projektų) būtų atrodę kitaip, jei ne argumentai, kuriuos aš pats ar kolegos iš Liberalų sąjūdžio aktyviai išsakome.

Įgyvendinau iniciatyvų ir savo paties kuruojamose srityse.

Teisėkūra tapo gerokai atviresnė. Projektai, gimę ministerijose, tampa vieši nuo jų siuntimo bet kuriai kitai institucijai suderinti momento. Šie projektai kiekvienam piliečiui prieinami per vieningą bazę internete. Dalis teisės aktų vis dar praslysta Vyriausybėje ypatingos skubos tvarka, tačiau bendras teisėkūros atvirumo lygis, ko gero, jau keleriopai aukštesnis.

Išviešinus platesnę informaciją apie viešuosius pirkimus visuomenė jau gali daugiau palyginti kas, už ką ir kiek moka mokesčių mokėtojų pinigais. Tai, kad kokį kartą per mėnesį žurnalistai vis rašo apie tai istorijas ir daro palyginimus, manau, yra geriausias ginklas nepamatuotam išlaidavimui pažaboti.

Panaikinta visa eilė (kelios dešimtys) teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų vienur ar kitur reikalauti notariškai patvirtintų dokumentų.

Detalės, bet visgi kažkam svarbios - pakeitus atitinkamus ministro įsakymus leista sudaryti santuokas laisvesnėje aplinkoje, atstatyti istorijos vingiuose iškraipytas pavardes.

Ministerijoje, pavaldžiose institucijose, teismuose realizuota įvairių „saulėlydinių” sprendimų, kurie leidžia taupyti mokesčių mokėtojų litus ir geriau organizuoti darbą. Kai kam gal ir nesmagu, kad, tarkime, panaikinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos padaliniai. Tačiau aš įsitikinęs, kad bendras nemokamas telefono numeris vartotojų teisėms pasitarnauja labiau. O žmonių tarnyboje dirba 65 vietoje buvusio 100.

Ministerija, beje, irgi sukasi su 23 darbuotojais mažiau nei prieš metus. Sukasi ne visada lengvai, bet kaip ir kitur (pirmiausia teismuose), esu įsitikinęs, kad krūvį mažinti ir kokybę didinti reikia gerinant procesus, o ne priimant naujus žmones.

Pagal naują Kalėjimų plėtros strategiją numatoma didesnius tikslus pasiekti daugiau kaip dvigubai greičiau ir beveik dvigubai pigiau. Po reformos pagerėtų kalinių laikymo sąlygos, saugumas, sumažėtų jų išlaikymo išlaidos, būtų išvengta būsimų brangių ir neatsiperkančių investicijų.

Kas pakeliui

Nemažai sprendimų yra dar pakeliui ir bus realizuoti po galutinių patvirtinimų.

Priėmus Civilinio kodekso pataisas įmonės bus registruojamos ir išregistruojamos daug paprasčiau. Bet kokiu atveju artimiausiu metu įmones bus galima steigti internete pagal jau patvirtintas tipines įstatų formas, t.y., greičiau, paprasčiau, pigiau.

Priėmus kitas Civilinio kodekso pataisas supaprastės hipotekos registravimo tvarka.

Priėmus pateiktus naujus Civilinio proceso kodekso pakeitimus bylinėjimasis teisme bus daug greitesnis, teismo įsakymas bus išrašomas daug kartų greičiau, sumažės biurokratijos, teisėjams nebereikės atlikti “copy-paste”  funkcijų tipinėse bylose ir galės rimtai nagrinėti sudėtingesnes bylas.

Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pataisas verslą kontroliuojančios institucijos bus priverstos visais atvejais elgtis kaip auditoriai, o ne kaip egzekutoriai: padėti, konsultuoti (ir to, kaip pakonsultavo, pačios laikytis), pranešti politikams apie neįgyvendintinus, nelogiškus teisės aktus ir pan.

Seimui apsisprendus dėl pateiktų projektų, valstybės tarnautojai nebegalės lengvai išvengti atsakomybės už padarytus nusižengimus, iš jų bus leidžiama išieškoti visą padarytą žalos sumą, o ne tik nedidelę dalį, kaip yra iki šiol, kartu  viešai bus skelbiami visi padaryti tarnautojų pažeidimai ir už juos skirtos baudos.

Nedrįstu vardinti mažesnių dar nebaigtų darbų ar įstatymų projektų, kurie dar nepasiekė Seimo (nors tarp jų nemažai esminių permainų). Tikiuosi, kad tais darbais galėsiu pasidžiaugti vėliau (daromų ir jau nuveiktų darbų suvestinė skelbiama ir Teisingumo ministerijos tinklapyje).

Po metų sau pasidariau porą svarbiausių išvadų ir ketinu į jas atsižvelgti ateityje: aktyviau ginti savo poziciją mokesčių ir kitais bendrais klausimais (ką ir pradėjau daryti), taip pat aktyviau ir tam tikra prasme „įkyriau” pristatinėti savo projektus. Tuomet viliuosi, kad mano ministravimo patirtis bus paženklinta tuo, kad ji leido palengvinti dalią padoriam, atsakingam, dirbančiam, kuriančiam Lietuvos žmogui.

Rodyk draugams

Kainų reguliavimas gali “nugydyti”

2009-12-04

Seimas toliau sparčiai svarsto ir, panašu, priims Farmacinės veiklos įstatymo pakeitimus, kuriais bus reguliuojamos vaistų kainos. Sveikatos ministras žada, kad kainos kris, o neigiamų pasekmių nebus.

Dar žada, kad įstatymo didmenininkai ir mažmenininkai neapeidinės pirkdami vaistus brangiau iš užsienio (kaip kad buvau perpėjęs). Mat imsis priemonių, kad to nebūtų. Pažiūrėsim, kaip tai pavyks…

Šį kartą noriu užduoti sau pačiam, Sveikatos ministrui ir mums visiems vieną klausimą. Kaip bus su reguliuojamais vaistais ir jų kainomis tokiais atvejais, kaip kad šiandieninio gripo?

Visiems visose šalyse reikia populiariausių vaistų. Gamintojai džiaugiasi pelnais, bet jų pajėgumai duotuoju momentu - ne guminiai. Tad natūralu, kad didelė paklausa pakelia kainas.

Jau šiandien ne visada šių vaistų pakanka ar jie nelaiku pristatomi. Ar neatsitiks taip, kad kainų reguliavimas lems, kad tokių vaistų tiesiog niekas Lietuvoje nepardavinės, kai jų labiausiai reiks? Juk natūralu, kad bus parduodama ten, kur daugiau mokės.

Na gerai, ažiotažinio gripo ar kitos epidemijos atveju ministras sugalvos kokį laikiną nesisteminį sprendimą. Tačiau kaip tais atvejais, kai situacija bus neepideminė, o tiesiog nedidelė žmonių grupė sirgs specifinėmis ligomis, joms reikės specifinių vaistų, ir dėl jų susiklostys specifinė situacija, tačiau tai nebus įdomu nei žiniasklaidai, nei politikams?

Visiškai akivaizdu, kad tokia situacija bus mažuose miesteliuose, kuriuose vis dar yra kokia vaistinė, tačiau su didiesiems miestams pritaikytais antkainiais ji bus iškart uždaryta.

Taigi, dar kartą - vaistus atpiginti būtinai reikia, tačiau ne įstatymais nustatant kainas, o sudarant geresnes galimybes konkurencijai: lengvesnis naujų vaistų registravimas, palengvintos ženklinimo procedūros. Yra tų priemonių ir daugiau, ir kainų reguliavimo šalininkai jas vis žada, tačiau kur jos?

Negi reiks laukti, kol dėl kainų reguliavimo iškils ne tik ekonominės, bet ir sveikatos problemos?

Rodyk draugams