BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2010-01-12

Apie pavardes, Konstituciją ir patriotiškumą

2010-01-12

Apie pavardžių klausimą ir galimybę pase pavardes rašyti nebūtinai lietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis jau esu rašęs.

Tačiau šiandien Vyriausybė pritarė įstatymo projektui ir teikia jį Seimui, todėl pateiksiu keletą papildomų paaiškinimų šalia to, ką jau esu sakęs.

 Vyriausybė nesistengia priimti antikonstitucinio sprendimo, kaip kad bando išversti kai kurie neva konstitucingumo gynėjai. Vyriausybė aiškiai konstatuoja, kad konstitucine prasme klausimas yra tapęs sudėtingas, todėl mano, kad iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo reikėtų dar kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis šiandien padėtų tašką šioje istorijoje.

Konstitucinis teismas situaciją analizavo 1999 metais ir šį savo nutarimą paaiškino pernai. Tačiau pažymėtina, kad pernykštis nutarimas buvo ankstesnio nutarimo aiškinimas, o ne naujas klausimo svarstymas iš esmės.

Šiandien yra daugybė argumentų, kuriais remiantis galima teigti, kad Konstitucinio teismo nutarimas būtų kitoks. Pavyzdžiui, Valstybinė lietuvių kalbos komisija dabar jau pripažįsta, kad asmenvardžiai nėra kalbos dalykas, o tarsi savotiškas žmogaus prekės ženklas, todėl jis, kaip ir prekių ženklai, neturi būti prievarta „lietuvinamas”.

 Konstitucinis teismas prieš vienuolika metų teigė, kad nelietuviškų lotyniško pagrindo rašmenų naudojimas asmenvardžiams gali sutrikdyti valstybės institucijų darbą. Šiandieninė analizė teigia, kad net jei tai buvo tiesa anuomet, nebeturi pagrindo šiandien.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m sprendime pažymėjo, kad  „lietuvių kalbos rašmenis ir su jų naudojimu susijusius esminius klausimus, inter alia atitinkamos transkripcijos principus, pagal Konstituciją turi apibrėžti įstatymų leidėjas arba jo įgaliota valstybės institucija”.

Beje, pats Konstitucinis teismas vartodamas lotyniškus posakius jų nelietuvina, lygiai taip pat kaip teisinėje kalboje nėra įprasta cituojant bylas lietuviškais rašmenimis perrašinėti bylos pavadinime esančias pavardes lietuviškais rašmenimis.

Konstitucinį valstybinės lietuvių kalbos principą, įtvirtintą 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje, inter alia įgyvendino 1938 m. Pavardžių įstatymas, kurio 24 straipsnis skelbė, kad „nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas”.

Kaip pastebėjo Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. sprendime dėl priimtinumo Mentzen prieš Latviją byloje, dauguma Europos Tarybos valstybių, kurių valstybinės kalbos rašmenys yra lotyniško pagrindo, pasirinko paraidinę vardų ir pavardžių transkripciją į valstybinę kalbą iš kilmės kalbos, nors tam tikri rašmenys skirtingose kalbose gali turėti fonetinių skirtumų.

O pabaigai visiems norėčiau palinkėti patriotiškumo, kuris būtų iš pagarbos, žemės ir kraujo, o ne iš paniekos ir šiaudų.

Rodyk draugams