BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Vasaris, 2010

Dar kartą apie Sodros reformą: kokia ji turi būti

2010-02-24

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagaliau pateikė tam tikras socialinio draudimo reformos gaires. Džiugu ir seniai laukta. Gerai, kad imamasi sudėtingos temos ir numatoma pribrendusių (perbrendusių) sprendimų, bet…

Kalbant apie pasiūlymų turinį turiu keletą pastebėjimų.

Pirma, turi būti aiškiai konstatuojama, koks yra reformos tikslas. Mano supratimu jie yra du. Tai yra išlaikyti galimybę gauti pensijas artimiausiu metu taip, kad tai nereikštų mokesčių didinimo (kitaip tariant, subalansuoti išmokas su įmokomis). Dar svarbiau taip pakeisti Sodros struktūrą, kad ji būtų gyvybinga vykstant demografiniams pokyčiams - ilgėjant gyvenimo trukmei ir mažėjant dirbančiųjų bei daugėjant senatvės pensininkų.

Antra, turi būti aiškus akcentas, kad esminės ilgalaikės problemos turi būti sprendžiamos didinant privatų kaupimą, o ne kaupiant Sodros rezervus. Tik privataus kaupimo modelio atveju mes galime kalbėti apie tikrą pensijų nuosavybę.

Trečia, lėšų surinkimo ir paskirstymo konkrečiais metais sistema turi būti tokia, kad ji užtikrintų pajamų ir išlaidų balansą kiekvienais metais.

Ketvirta, sistema turi būti kiek įmanoma paprastesnė ir skaidresnė, todėl būtina atsisakyti kuo daugiau išimčių, privilegijų, paralelinių pensijų aprūpinimo sistemų.

Penkta, turi būti atsisakyta tų išlaidų, kurių atsisakymas jau seniai pribrendęs. Pradedant administravimo išlaidų mažinimu jungiant įmokų surinkimą su mokesčių surinkimu ir baigiant valstybinių pensijų nebeskyrimu, motinystės išmokų sumažinimu.

Svarstytinas ir tam tikrų funkcijų perdavimas darbdaviams. Pavyzdžiui, logiška kalbėti apie tai, kad darbdavys moka atlyginimą ligos atveju, tačiau tik tada, jei prieš tai darbdavys yra atleistas nuo atitinkamų įmokų mokėjimo į Sodros biudžetą.

Sodros reformos koncepcija dar bus tikslinama. Tikiuosi, kad visiems mums užteks ryžto priimti ją tokią, kad ne tik gražiai skambėtų ir gelbėtų Sodrą iš dabarties bėdų, bet iš tikrųjų sukurtų gyvybingą pensijų sistemą.

Rodyk draugams

Krikščionybė ir ekonominė laisvė

2010-02-09

Dažnai atrodo, kad religija ir laisvė - toli viena nuo kitos. Juo labiau Romos katalikų bažnyčia ir laisvosios rinkos tvarka bei ekonominio liberalizmo idėja.

Realybė gi yra ta, kad krikščionybė ir ekonominė laisvė turi daug glaudesnius ryšius nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Pavyzdžiui, austrų ekonominė mokykla, kuri ekonomikos mokslą nuosekliai remia metodologinio individualizmo ir subjektyvios vertės pagrindais, yra kilusi iš viduramžių vienuolynų ir vėlyvųjų scholastų mokymų. Plačiau žr. Alex Chafuen „Faith and liberty- the economic thought of the late scholastics” bei Murray Rothbard „Austrian perspective on the history of economic thought”.

Pakankamai pagrįsta yra netgi teigti, kad Vakarų civilizacija, su savo atvirumu, laisvės idealais, tradicijos ir liberalizmo derinimu remiasi krikščionybe. Plačiau žr. Thomas Woods „How the Catholic Church built Western civilization”.

Šiandien noriu pasidžiaugti, kad Lietuvoje, Kaune gyvenantis ir dirbantis žmogus - Kęstutis Kėvalas - už šių minčių plėtojimą, tiltų tarp moralės ir ekonomikos statymą, bažnyčios ir laisvos rinkos ryšių parodymą gavo garbingą apdovanojimą: JAV esančio Acton fondo Michael Novak prizą.

Gerbiamas Kęstuti, nuoširdžiai sveikinu Tave. Tu to vertas!

Tikiuosi, kad tai leis Tavo žiniai pasiekti dar daugiau žmonių.

Rodyk draugams

Pabalsuokim dvigubai geriau!?

2010-02-05

Kaip Lietuvos Respublikos pilietis, rinkėjas pastaruoju metu dėl įvykių Seime buvau šokiruotas du kartus.

Pirmą kartą - kai Seimo narys balsavo už kolegą (kitaip tariant, kaip suprantu, balsavo dviem balsais). Kaip vėliau paaiškėjo - tokių balsuotojų netrūko ir anksčiau.

Man atrodo, kad balsavimas už kolegas yra nei kiek ne mažesnis (o turbūt ir didesnis) nusižengimas nei parašo padirbinėjimas ant oficialių dokumentų (t.y., dokumentų klastojimas) ar sukčiavimas klastojant posėdžių protokolus.

Antrą kartą buvau šokiruotas kai šis Seimo nario poelgis buvo įvertintas švelniau nei posėdžių praleidinėjimas. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, kaip supratau iš žiniasklaidos, praleidinėjantiems posėdžius siūlo apkaltą, o balsuojantiems už kolegas - dalies atlyginimo nubraukimą.

P.S. Ne Seimo nariams už jų veikloje daromus panašius pažeidimus numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 198(1) straipsnis (Neteisėtas prisijungimas prie kompiuterio ar kompiuterinio tinklo) ar 300 straipsnis (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas ar realizavimas).

Rodyk draugams