BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Birželis, 2010

Garso įrašai viešins ir gerins teismų darbą

2010-06-22

Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad nuo liepos pirmosios pagaliau iš tikrųjų pradės galioti ir realiai veikti Teismų įstatymo nuostata, kad teismo posėdžiuose daromi garso įrašai.

Taip pat džiaugiuosi ir dėkoju Teisingumo ministerijos kolegoms, kad pavyko sklandžiai vykdyti gana sudėtingą projektą, kurio terminai buvo ypač glausti.

Kas keisis?

Įrašinėti teismo posėdžius pareiga atsiras nuo š.m. liepos 1 d., įsigaliojus Teismų įstatymo pakeitimams. Daromi garso įrašai leis tiksliai užfiksuoti visą teismo posėdžio eigą ir esant poreikiui jo pagalba atlikti teismo posėdžio administracinę kontrolę.

Garso įrašai padidins teismo posėdžių skaidrumą, leis lengviau išspręsti ginčus dėl iškilusių neaiškumų, paprasčiau kontroliuoti teismų darbą bei kartu užtikrinti geresnę jo kokybę. Iki kitų metų garso įrašai bus naudojami kaip papildoma protokolavimo priemonė.

Kol kas garso įrašas nebus bylos sudėtinė dalis. Kaip šie garso įrašai turės būti saugomi ir naudojami, Nacionalinė teismų administracija iki liepos 1 d. informuos teismus, kurie pagal rekomendacinio pobūdžio taisykles  pasitvirtins detalias tvarkas.

Nuo sausio mėnesio, jei Seimas pritars, teismuose, kurie tam bus pasirengę, o po metų - visuose teismuose, garso įrašai pakeis rašytinius protokolus. Tai leis efektyviau organizuoti teismų darbą bei užtikrinti maksimalų tikslumą fiksuojant posėdžių eigą.

Kiek tai kainuos?

Viso šiam Teismų įstatymo reikalavimui užtikrinti bus skirta kiek daugiau nei 700 tūkst. litų (garso įrašymo įrenginiai, jų testavimas, garso įrašų saugojimo įranga). Beje, metų pradžioje biudžete šiam tikslui planuotų 2 mln. litų sumos. Taigi, projektas mokesčių mokėtojams atsieis beveik tris kartus mažiau nei planuota.

Renkantis, kokia įranga turėtų būti perkama teismo posėdžiams fiksuoti buvo svarstomi keli variantai - diegti stacionarias garso įrašymo sistemas visų teismų posėdžių salėse, įrengti tokią įrangą tik naujuose teismų pastatuose arba pirkti mobilius garso įrašymo įrenginius.

Optimalaus sprendimo ieškojusi darbo grupė, įvertinusi tiek finansines, tiek technines galimybes, nustatė, kad pirmąsias dvi alternatyvas užtruktų įgyvendinti net keletą metų, o investicijos siektų apytiksliai 15 tūkst. litų vienai teismo salei (be programinės įrangos). Pilnas sistemos įdiegimas siektų net iki 10 mln. litų visiems teismams.

Be visa to, ne visuose teismuose stacionarią įrangą būtų galima įrengti dėl techninių galimybių (apie 30 proc. teismų pastatų neatitinka jiems keliamų funkcinių reikalavimų), taip pat nebūtų įmanoma užtikrinti posėdžių, vykstančių ne posėdžių salėse įrašymo galimybių.

Pabaigai noriu pabrėžti, kad garso įrašai - svarbi, bet tikrai ne vienintelė teismų darbo gerinimo ir korupcijos šalinimo priemonė.

Rodyk draugams

Mano liudijimas apie keturračio motociklo vairuotoją

2010-06-19

Siekdamas išvengti klaidingų interpretavimų apie žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją (ir joje pateikiamas interpretacijas) noriu detaliau informuoti apie tai, kokias galimai su A. Ūso mirtimi susijusias aplinkybes mačiau sekmadienį ir ką paliudijau prokurorams.

Sekmadienį apie pietus teko važiuoti iš Butrimonių į savo Sodybą, kuri yra už keliolikos kilometrų nuo Butrimonių. Kartu važiavo mano sodybos kaimynas, kurį pakeliui buvau pavėžėjęs iki parduotuvės.

Maždaug pusiaukelėje prisivijau keturratį motociklą, kurį ketinau aplenkti, tačiau nesiryžau to daryti, nes motociklininkas važiavo vingiuotai, keistai manevravo. Todėl apie porą kilometrų važiavau jam iš paskos, kol jis nusuko į pievą. Tada padidinęs greitį nuvažiavau ir daugiau nei motociklo, nei motociklininko nemačiau.

Noriu pabrėžti, kad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad mačiau A. Ūsą, nes vairuotojas buvo su šalmu. Taip pat negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad keturračio vairuotojas buvo girtas.

Pirmadienį tik sužinojęs apie A. Ūso mirtį bei tai, kad ji ištiko netoli Butrimonių, pasitikrinau elektroninės žiniasklaidos priemonėse detales ir pamatęs, kad nufotografuotas keturratis yra toks pats arba labai panašus, kaip ir mano matytasis, iš karto paskambinau laikinai einančiam generalinio prokuroro pareigas R. Petrauskui ir pasakiau apie tai, ką mačiau sekmadienį. Tą pačią dieną savo darbovietėje priėmiau prokurorą, kuriam daviau detalius parodymus apie visas mano matytas aplinkybes.

Noriu pabrėžti, kad padarydamas tai, ką tokiu atveju turėtų padaryti kiekvienas iš mūsų - pranešdamas apie matytas aplinkybes ir paliudydamas jas prokurorams - pilnai suvokiau, kad šiai informacijai pasirodžius viešumoje nebus išvengta įvairių interpretacijų ir net manipuliavimo. Mano liudijimas yra susijęs tik su pilietinės pareigos vykdymu bei įsipareigojimu tiesai, ir nei kiek nėra susijęs su mano asmenine pozicija vykdomų tyrimų atžvilgiu.

P.S. Po liudijimo sulaukiau daug klausimų, tad noriu pažymėti, kad apie savo matytas aplinkybes, kurios visuomenei yra ar gali būti aktualios, pasakiau viską ir daugiau iš esmės neturiu ką pridurti.

Tik noriu patikslinti vieną aspektą. Kadangi dauguma klausimų susiję su tuo, kodėl nepranešiau apie tariamai girtą vairuotoją policijai, noriu dar kartą pabrėžti, kad aš niekada neteigiau, kad vairuotojas buvo girtas, nes man tuo metu taip ir nepasirodė. Be to, mano matyto asmens vairavimas nebuvo toks, kuris keltų pavojų kitiems eismo dalyviams ar sudarytų avarinę situaciją - o būtent tokiu atveju, manau, turėčiau informuoti policiją - todėl ir neskambinau pareigūnams. Be to, asmuo vėliau pasitraukė iš važiuojamosios kelio dalies.

Suprantu, kad daugeliui vaizduotėje iškyla įvairūs vaizdiniai apie įvykio aplinkybes. Mano atveju tuo metu tai atrodė ganėtinai eilinė situacija, kurias, spėju, dažnam eismo dalyviui tenka matyti ne kasdien, tačiau ir ne taip jau retai.

Dar noriu atkreipti dėmesį į tai, kad viešumoje, netgi po mano tiesioginio parašymo apie tai, ką aš mačiau, ir toliau kai kurios detalės (iš kur važiavau, tariami mano teiginiai apie girtumą) pateikiamos netiksliai. Todėl tikiuosi, kad bus vadovaujamasi mano asmeniškai pateikta informacija, jos neiškraipant - tokia, kokią perdaviau ir prokurorams.

Pagarbiai,

Remigijus Šimašius

Rodyk draugams

Mokesčių didinimas nėra alternatyva taupymui

2010-06-18

Vyriausybei pasiūlius taupymo priemones, kurios neišvengiamos, tačiau neaišku, ar pakankamos, netrūksta alternatyvų šiems pasiūlymams.

Sutinku su tais, kurie sako, kad reikia skatinti verslą ir taip gaivinti ekonomiką, o ne tik karpyti. Tenka tik apgailestauti, kad net „sukompromisinti” pasiūlymai juos svarstant Seime toliau apkarpinėjami, kaip, pavyzdžiui, darbo santykių reguliavimo atveju.

Tačiau šiuo atveju, deja, reikia ne tik geresnių sąlygų verslui kaip pirmojo ir svarbiausio dalyko. Išlaidų karpymas turi būti daromas ne vietoje geresnių sąlygų verslui, o šalia geresnių sąlygų verslui.

Kita pasiūlyta alternatyva taupymui - ne mažinti motinystės išmokas, o padidinti įmokos Sodrai dalį. Be abejo, reikia pagirti pasiūlymo teikėjus tik už tai, kad pripažįstama, jog Sodroje žioji finansinė skylė, o lipdyti ją tik paskolomis nėra galimybių, be to tai nepateisinama, nes taip griaunama ateitis.

Tačiau pati pasiūlymo esmė yra nevykusi. Visų pirma, paskaičiuota, kad Sodros  lėšų sutaupymas, jei būtų mažinamos motinystės išmokos  (įvertinus jų neatitikimą įmokoms) būtų daugiau nei milijardas per metus. Norint sutaupyti tą milijardą su trupučiu reikėtų tarifą didinti ne vienu procentu, o kelis kartus.

Antra, ką tik paskelbta informacija apie tai, kad iš Lietuvos daugiausiai emigruoja jaunimas. Pabandykime užduoti sau klausimą, kada jaunimas bus labiau linkęs likti Lietuvoje, o kada išvažiuoti ir kas labiau neigiamai paveiks jų apsisprendimą dirbti, kurti ir vaikus auginti čia? Gerokai padidintos Sodros įmokos (ir de facto sumažėjęs atlyginimas ar netgi prarastos darbo vietos) ar gerokai apkarpytos motinystės išmokos?

Trečia, jei nekirpsime motinystės išmokų, tai reiškia, kad reikės kirpti kitas išlaidas. Tokiu atveju taupyti (arba užsidaryti, emigruoti) tektų kitiems - žmonėms, kurie gauna mažesnius atlyginimus ar netenka darbo, arba įmonėms, kurių produkcija dėl didesnių mokesčių tampa nebekonkurencinga.

Tad gal visgi verta ne pasiduoti blaškymuisi, o krizės akivaizdoje sumažinti dosniausias Europoje (ir turbūt pasaulyje) motinystės atostogų išmokas bei koncentruotis į geresnių verslo sąlygų sukūrimą.

Be abejo, negalima užmiršti ir kitų sąlygų motinystei bei tėvystei. Šia prasme gali būti, kad net didesnę reikšmę nei motinystės išmokos turi galimybė vaikus daliai dienos palikti kokybiškose ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tad šių įstaigų, pirmiausiai privačių, plėtros galimybių sudarymas yra tikrai svarbus uždavinys. Pastaruoju aspektu, mano žiniomis, aktyviai užsiima Švietimo ir mokslo ministerija.

Rodyk draugams

Apie senatį išrinktųjų kampu

2010-06-16

Seimas antradienį priėmė įstatymų pakeitimus dėl senaties taikymo atskirų nusikaltimų atveju. Viskas būtų puiku, nes Prezidentės iniciatyva parodyta laiku, Seime diskusija buvo produktyvi ir įvairios nuostatos suderintos bei iš esmės tinkamai inkorporuotos į Baudžiamąjį kodeksą.

Tačiau visgi kyla klausimas, kodėl liko nepritarta mano ir Vyriausybės pateiktam siūlymui nustatyti, kad senaties skaičiavimas sustabdomas tam laikotarpiui, kai asmuo įgyja imunitetą baudžiamajam persekiojimui?..

Juo keisčiau, kai šis siūlymas nerado atgarsio fone vis pasigirstančių balsų, kad per mažai kovojama su aukščiausio lygio politine korupcija.

O kol kas galima perspėti Seimo ir Europos parlamento rinkėjus Lietuvoje: žinokite, kad jūsų išrinktieji ne tik turės imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo (kuris, manau, jiems suteiktas pagrįstai), jei tik atitinkamas parlamentas jo nepanaikins. Tačiau jiems bebūnant jūsų išrinktaisiais ir naudojantis šiuo imunitetu gali sueiti laikas, kai už nusikaltimą jie nebebus persekiojami dėl senaties.

Rodyk draugams

Sprendimai dėl Sodros: taupymas – taip, o kaip sisteminė reforma?

2010-06-15

Šiandien Vyriausybė pritarė visai eilei įstatymų projektų, kurie susiję su valstybės (mokesčių mokėtojų) finansų taupymu.

Iš karto noriu pabrėžti, kad taupymo priemonės būtinos. Jei nebus taupoma, reiks skolintis. Skolintis nebalansuojant valstybės pajamų ir išlaidų gali net nepavykti. O jei ir pavyktų, tai palūkanų mokėjimas dar didesne našta mokesčių mokėtojus guls kitais ir visais vėlesniais metais.

Sunkumų akivaizdoje, kai sumažėja pajamos, o jas padidinti nėra galimybių, kiekvienas iš mūsų, jei nepametėm sveikos nuovokos, puolame ne prie reklamuojamų pigių kreditų, o didžiausią dėmesį sutelkiame į tai, kaip pragyventi už mažiau. Visiems, išskyrus Keynes gerbėjus ir kitus paklausą akcentuojančius ekonomistus akivaizdu, kad taip turi elgtis ir valdžia.

Pritardamas taupymo priemonėms, visgi turiu tam tikrų pastebėjimų.

Pirma, kodėl su įstatymų projektais reikėjo laukti taip ilgai? Negi nebuvo aišku prieš kelis mėnesius, kad tai reikės daryti? Kam reikėjo laukti kol iki Seimo sesijos pabaigos liks tik dvi savaitės?..

Antra, kai projektai pateikti taip greitai, kas gali garantuoti, kad finansinis efektas yra pasiektas geriausiomis priemonėmis? Turiu galvoje ir teisinius aspektus, kurių įvertinti tiesiog nebuvo laiko. Tačiau ne mažiau svarbu pačių pakeitimų esmė. Tarkime, kad ir motinystės (tėvystės) išmokos - juk per turėtą laiką, jei būtų laiku diskutuojama, galima buvo nustatyti ir lankstesnę, labiau šeimų poreikiams pritaikytą sistemą. Pavyzdžiui, kad pati šeima spręstų kaip ir per kokį laikotarpį ji norėtų gauti tą paramą, jei jau valstybė apsiima ją teikti mokesčių mokėtojų sąskaita.

Trečia, bent jau vienas iš pakeitimų - pensinio amžiaus ilginimas, gal ir svarbus dalykas, tačiau jis nesprendžia šios dienos problemų (kitų metų biudžetui tai jokios įtakos nedaro), o tik dalinai ilgalaikes.

Tačiau ilgalaikių problemų sprendimas neturi būti suvestas tik į Sodros  balanso gelbėjimą. Norint problemas spręsti iš esmės reikia pagaliau atsakyti į klausimą, kokia bus Sodra iš esmės ir kiek ją pakeis privatus kaupimas.

O štai čia ir didžioji problema. Šiandien patvirtintas pensijų reformos planas. Tačiau šis planas, pirma, nebuvo pateiktas visuomenei susipažinti, o formaliai Vyriausybei pateiktas tik šiandien.

Antra, jis neatsako į tai, kas ir kada bus realizuojama. Išskiriamas tik pirmas etapas, ir aišku, kad kai kas realizuotina iš karto, o kažkam prireiks ir dešimtmečių.

Trečia, tik paskutiniu momentu pensijų sistemos reformos plane šių eilučių autoriaus dėka atsirado nuostata, kad privatus pensijų kaupimas bus plečiamas. Bent jau daugelyje valstybių būtent šis aspektas ir suprantamas kaip pagrindinė sisteminė pensijų sistemos reformos nuostata. Be šios nuostatos, žinant dalies Sodros fanų nusiteikimą, yra visiškai akivaizdu, kad pensijų reforma būtų ne pradedama, o atvirkščiai - stabdoma.

Rodyk draugams