BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2010-07-22

Vaistai kalėjimų sistemai

2010-07-22

Laisvės atėmimo įstaigos - svarbi struktūra visuomenėje. Be jos nebūtų galimybės taikyti griežčiausią sankciją - laisvės atėmimą. Tad būtina užtikrinti, kad ši sistema būtų veiksminga ir efektyvi.

Ar viskas gerai šiandien?

Deja, vargiai galima teigti, kad dabartinė sistema yra tokia, kokios reikia Lietuvos visuomenei.

Resocializacijai dėmesio skiriama, bet laisvės atėmimo įstaigos didelei daliai žmonių yra ne visuomenės elgesio normų, o nusikalstamumo mokykla.

Kasdienį darbą su nuteistaisiais dirbantys žmonės nėra pakankamai įvertinti, o vadų ir viršininkų apstu. Susipriešinimas tarp administracijų ir eilinių darbuotojų dažnai yra peržengęs sveikos takoskyros ribas.

Nuolat ataidi gandai apie korupciją įstaigose, ir, nors kol kas nėra konkrečių bylų, tačiau teigti, kad viskas puiku taip pat negalima konstatuoti.

Išlaidavimo tradicijos gana gajos, ir bent jau iki taupymo vajaus pradžios buvo net neslepiamos - galima pasidairyti į dalies vadovų automobilius ar aibes pažeidimų viešuosiuose pirkimuose.

Sistema ilgai buvo uždara, ypač kalbant apie įstaigų vadovus (tik nuo šių metų įteisinti atviri konkursai vadovų vietoms užimti).

Uždarumas, savo ruožtu, lėmė neretai tiesiog giminių ir svainių tinklus administracijose.

Kad šiandien ne viskas gerai, netiesiogiai iliustruoja ir tas faktas, jog bet koks bandymas pakeisti padėtį, ypač kiek tai susiję su valdymo struktūros pokyčiais, atitinkamų vadovų buvo nuolat palydimas kaltinimais, kad taip griaunama sistema, sudaromos prielaidos nesaugumui. Ir šie epitetai, ir perspėjimai labai jau simptomiškai pasireiškia būtent tada, kai paliečiama atitinkamo žmogaus kėdė.

Kas keičiama

Nepretenduojant apžvelgti visko, noriu pristatyti, kokie sprendimai buvo ar bus priimti, kad kalėjimų sistema taptų geresnė.

Pirma, sistemiškai pertvarkomos laisvės atėmimo įstaigos, siekiant, kad jų veikla kainuotų pigiau, jos pasiektų geresnius rezultatus ir būtų tolygiai išdėstytos Lietuvoje (žr. informaciją apie strategiją ir jos įgyvendinimą).

Antra, principingai žiūrima į bet kokius pažeidimus. Pavyzdžiui, atliekami tyrimai dėl masinių nusižengimų viešųjų pirkimų srityje. Dar šią savaitę prokuratūrai perdaviau įtarimus sukėlusią medžiagą ištirti ar atliekant viešuosius pirkimus nebuvo padaryta ir nusikalstamų veikų.

Kitas pavyzdys - atliekamas tyrimas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo pažeidimų. Nesitaikstoma su tais vadovais, kuriems etikos standartai yra sunkiai suvokiama ir įgyvendinama sąvoka.

Trečia, nuosekliai laikytasi nuostatos, kad su veiklos išlaidų mažinimu susiję pokyčiai  turi labiau paliesti administraciją nei eilinius darbuotojus.

Ketvirta, priimami sistemą optimizuojantys sprendimai. Pavyzdžiui, pagal aiškius kriterijus sureglamentavus kiek ir kokiose įstaigose turi būti pavaduotojų, sistemoje bus 12 etatų mažiau šias pareigas užimančių darbuotojų, o tai reiškia 1 mln. litų ekonomiją per metus.

Kitas, dar naujesnis, pavyzdys - vakar Vyriausybei priėmus sprendimą reorganizuoti dalį įstaigų (iš 7 lieka 3) ir atitinkamai 55 darbuotojais sumažinus administracines funkcijas atliekančių darbuotojų (iš jų 8 - dabartiniai vadovai ir pavaduotojai), numatomas dar 2 mln. taupymas per metus.

Tačiau svarbiausia, ką noriu pabrėžti - tai yra daroma nemažinant už saugumą ir resocializaciją  atsakingų darbuotojų skaičiaus, ir nežeminant saugumo ar resocializacijos standartų. Netgi atvirkščiai - šiais sprendimais sudaromos prielaidos įdarbinti daugiau už saugumą ir resocializaciją atsakingų  darbuotojų ir, atitinkamai, pakelti darbo kokybę.

Penkta, nuosekliai einama link išstatutinimo tų darbuotojų, kurie atlieka statutiniams pareigūnams nebūdingas funkcijas. Pirmiausia kalbama apie finansininkus, teisininkus, psichologus, kitus administracijos ir ūkio darbuotojus, tačiau jokiu būdu neliečiant prižiūrėtojų statutinio statuso.

Ko laukiu

Pokyčiai yra ir bus daromi siekiant, kad kalėjimų sistema dirbtų veiksmingai, efektyviai ir skaidriai. Kad laisvės atėmimo įstaigos būtų siejamos su resocializacija ir pavojingų visuomenei asmenų izoliavimu, o ne su subkultūros santykiais įstaigų viduje bei nusikaltimų mokyklos įvaizdžiu.

Žinau, kad yra žmonių, kuriems pokyčiai atrodo nepriimtini. Tačiau labai tikiuosi, kad jiems užteks drąsos kalbėti apie savo interesus, o ne (ko ženklus jau matau šiandien) manipuliuoti viskuo, kas įmanoma: siekiant išlaikyti darbo vietas dezinformuoti darbuotojus ir visuomenę, gąsdinti nuteistųjų riaušėmis (o gal jas kurstyti?..), trimituoti  abstrakčius kaltinimus apie tariamai puikios šiandieninės sistemos tariamą griovimą.

Rodyk draugams