BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugpjūtis, 2010

Rudens lūžiai (prioritetai)

2010-08-27

Vyriausybė pritarė pasiūlymams Seimo rudens sesijos darbų programai. Po biurokratiniu pavadinimu slepiasi tai, kas yra tikrieji Vyriausybės prioritetai, kokių reformų bei esminių poslinkių tikimasi.

Džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė sugebėjo sudėlioti tai, kas svarbiausia, ir nusiųsti Seimui signalą ko reikia. Tai sakau todėl, kad iš visos krūvos pasiūlymų (kurių yra tikrai nemažai) yra išgrynintas toks kiekis projektų (šimtas), kurį Seimas, jei tik norės, bus pajėgus priimti.

Noriu iš eilės pristatyti pagrindines iš svarbiausių reformų, kurias Vyriausybė akcentuoja mano kuruojamoje srityje. Joje pokyčių numatoma, beje, vos ne daugiausiai, jei tik Seimas viskam pritars.

Pirma, Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos gerokai sumažės biurokratijos, vizitų ir litų, kuriuos tenka išleisti norint įkeisti turtą gaunant paskolą. Besidubliuojančių funkcijų atsisakymas sumažins krūvį teismams ir leis teisėjams daugiau dėmesio skirti rimtoms byloms spręsti, o ne kartoti notarų darbą. Žodžiu, tai ir pastebimas „saulėtekis”, ir „saulėlydis” vienu metu.

Antra, Civilinio proceso kodekso pakeitimai, pagal kuriuos bus supaprastintas bei elektronizuotas civilinis procesas. Nei kiek nepažeidžiant sąžiningo ir teisingo proceso principo taip būtų galima ženkliai sumažinti eiles teismuose ir piliečiams atpiginti savo teisių gynimą. Apie tai jau esu rašęs anksčiau. Beje, kiti panašūs pakeitimai yra siūlomi ir administracinėje teisenoje.

Trečia, Civilinės būklės aktų įstatymo projektas, pagal kurį numatoma, kad mirties, gimimo, santuokos, ištuokos dokumentai taps elektroniniai, tad nebeliks pavojaus juos pamesti, nebeteks daryti dublikatų, sumažės popierizmo, o žmonės per metus sutaupys ne mažiau kaip pusšimtį tūkstančių vizitų į valdiškas įstaigas.

Ketvirta, įstatymų projektai, susiję su jau ne kartą mano akcentuotais ir šią vasarą priimtais Viešojo administravimo įstatymo pakeitimais. Priminsiu, kad pagal šią reformą kontroliuojančios institucijos turi didžiąja dalimi pereiti nuo policininkų naudojamų metodų prie auditoriams būdingo darbo pobūdžio.

Penkta, Probacijos įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimai, kurie numato įteisinti elektroninį nuteistųjų monitoringą, padidinti galimybes nuteistuosius kartu ir realiai prižiūrėti, ir perauklėti neuždarant jų į brangiai kainuojančias laisvės atėmimo įstaigas, o taikant kitus, labiau pasiteisinusius būdus.

Šešta, Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimai, kurie numato išplėstinį turto konfiskavimą (kai turtas iš nusikaltėlių konfiskuojamas ne tik tada, kai įrodoma, kad jis konkrečiai įgytas nusikalstamai, bet ir tada, kai tam teigti yra rimto pagrindo, o teisėti įsigijimo šaltiniai nenurodomi). Taip pat numatomos didesnės galimybės taikyti operatyvines priemones tiriant korupcinio pobūdžio nusikaltimus, praplečiamos kyšininkavimo, pinigų plovimo sąvokos.

Septinta, numatoma esminė teisėkūros reforma, pagal kurią, kaip esu minėjęs, teisės aktai būtų visiems nemokamai bei patogiai  prieinami viešame registre.Nebeliktų brangių „Valstybės žinių” išlaikymo poreikio, o teisėkūra taptų elektroninė, skaidresnė, efektyvesnė bei geriau organizuota.

Aštunta, Neliečiamo kapitalo fondų įstatymo projektas, kuris numatytų galimybę testamentu ar kitaip palikti turtą nevyriausybinei organizacijai, šis turtas galėtų būti investuojamas, o veiklai naudojama tik investicijų grąža. Tokiu principu veikia ir garsusis Nobelio fondas bei daug kitų fondų. Tuo pačiu numatoma visa eilė pakeitimų, palengvinsiančių nevyriausybinių organizacijų veiklos galimybes.

Tai tik dalis siūlomų pakeitimų. Jei dauguma iš jų bus priimti, Lietuvos žmonės akivaizdžiai pajus palengvėjimą, nes jų pečius slėgs mažesnė biurokratinė našta, o teisingumas bus labiau pasiekiamas, nes iki jo liks mažiau barjerų.

Rodyk draugams