BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Vasaris, 2011

Tai už ką vis dėlto balsuoti?

2011-02-22

Ne kaip ministras, o kaip rinkėjas noriu pasidalinti mintimis, kurios kyla prieš rinkimus.

Prieš kiekvienus rinkimus apima lengva panika. Lyg ir nėra už ką balsuoti, lyg ir po rinkimų visi elgiasi vienodai, lyg ir mano balsavimas tik suteikia mandatą elgtis taip, kaip nenorėčiau, kad būtų elgiamasi. Tad gal apskritai neiti balsuoti? Kita vertus, akivaizdu, kad jei ne aš, tai kažkas valdžią vis tiek išrinks, o ir elgiasi valdžioje ne visi vienodai, ir siekius turi netapačius.

Tad sau atsakymą, kad geriau nepatingėti ir balsuoti esu davęs. Nedrįstu teigti, kad kas nebalsuoja, tas jau blogas visuomenės narys, tačiau balsavimas leidžia prisiimti atsakomybę už rūpimas problemas ir suteikti jų sprendimui tam tikrą kryptį. Galiausiai, protingas balsavimas gali užkirsti kelią politiniams klounams spręsti kitų žmonių likimus.

Tačiau kaip balsuoti šiuose savivaldos rinkimuose? Noriu pasidalinti kai kuriais kriterijais, kuriuos sau ir renkamiesiems keliu, kai ateina laikas rinkti valdžią.

Tikrai nereikia balsuoti už tokius, kurie:

  • Vieną sako, kitą daro (turiu mintyje ne aplinkybių ar koalicijos partnerių prispausti, bet šiaip, tiesiog persigalvoja);
  • Vieną sako vieniems, kitą sako kitiems (maždaug, pensininkams padidinsime pensijas, mokytojams atlyginimus, bedaliams socialines išmokas, o mokesčius sumažinsime);
  • Nieko konkretaus nesako (jei kalbos ir pažadai prieš rinkimus apsiriboja mintimis „gana”, „bus kitaip”, „sveiki” ar panašiai, tai vargu ar bus gana, vargu ar kitaip bus geriau, ir kažin ar „sveiki” netaps „viso gero”);
  • Bando pateikti save kaip tokius, kokie nėra („krikščionių” partijos krikščioniškumas man, kaip krikščioniui, kelia ypač daug abejonių);
  • Yra prisidirbę arba yra daug pagrindo nepasitikėti šiais žmonėmis (štai, pavyzdžiui, mano gimtojoje Tauragėje tikrai abejonių kyla, kuomet su kuriais vietos valdančiais politikais teismas uždraudžia bendrauti garsiam nusikalstamo pasaulio veikėjui, siejamam su kontrabandinėmis veikomis);
  • Nemoka prisistatyti (jei rinkimų kampanija neaiški ir suvelta, ar iš tiesų žmogus žino ką ir kaip planuoja nuveikti?);
  • Yra pikti, piktinasi bloga situacija, tačiau nesiūlo jokių sprendimų (visi mes matome, kad daug kas blogai, tačiau piktumas dažniausiai leidžia tik surasti tikrus ar tariamus kaltuosius, tačiau slepia nežinojimą kaip padaryti, kad būtų gerai);
  • Keičia partijas kaip kojines (spėju, kad rinkėjai tokiems dar mažiau gali rūpėti nei kojinės). To netaikau asmenims, kurie pakeitė partiją dėl labai aiškių priežasčių (pavyzdžiui, buvo ne pakeliui su tais, kurie atitinka aukščiau paminėtus punktus).

Galbūt verta balsuoti už tuos, kurie:

  • Nuveikę konkrečių gerų darbų politikoje ar visuomeniniame gyvenime (galima tikėtis, kad kažką gero nuveiks ir išrinkti);
  • Turi nuoseklų požiūrį į gyvenimą (galima tikėtis nuoseklumo ir būnant valdžioje);
  • Turi idėjų, kurios nebūtinai sutampa su visų keliamomis idėjomis arba mato kitokį kelią joms realizuoti (jei idėjos ir būdai joms įgyvendinti tik kartojasi, ar tik renkamajam nepritrūko fantazijos?);
  • Nebijo būti nepopuliarūs (noras būti populiariam - tai ne tarnavimas rinkėjams, o tarnavimas savo reitingams, kuris dažnai gali būti daromas rinkėjų sąskaita ar savo priešrinkiminių pažadų realizavimo sąskaita);
  • Yra pozityvaus mąstymo (be jo apskritai galima tik destrukcija).

Jau iš politinės reklamos internete ir TV kviečiu balsuoti už Liberalų sąjūdį (Nr. 143), „už žmones, kurie neleidžia valdžiai švaistyti”. Jaučiuosi smarkiai įsipareigojęs šiuo savo kvietimu. Tačiau jaučiuosi ir įgalintas. Nors net nesu partijos narys ir asmeniškai nesu įrašytas į savivaldos rinkimų sąrašus, jaučiuosi turintis teisę ir pareigą sekti, kad iš tiesų nebūtų švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai, kad iš tiesų visada vyktų skaidrūs ir atviri konkursai.

Mielieji, esam laisvi ir atsakingi žmonės, tad balsuoti kviečiu vadovaujantis savo galva, išsirenkant tuos, kurie patys yra laisvi ir atsakingi, bei į kitus žiūri kaip į laisvus ir atsakingus.

Rodyk draugams

Gerų sprendimų savivaldybėse paieškos

2011-02-17

Prieš savivaldos rinkimus noriu pasidalinti keletu įžvalgų apie tai, kaip savivaldybėse diegiami sprendimai, susiję su mano iniciatyvomis, kurie gali padėti spręsti aktualias vietos problemas. Šį kartą apie vieną aktualiausių (jų yra gerokai daugiau) temų - korupciją ir skaidrumą.

Korupcija yra vis dar Lietuvą kankinanti problema. Nors nėra savivaldybių korupcijos žemėlapio, tačiau akivaizdu, kad savivaldybės tvarkosi skirtingai teritorijų planavimo ir statybos leidimų, viešųjų pirkimų ir kitose srityse. 2008 m. tyrimų duomenimis, per 5 metus prisipažino davę kyšį 44 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų.

Kad korupcijos liga įsigalėjusi būtent savivaldybėse iliustruoja ir įmonių vadovų apklausos metu gauti rezultatai - pirmą vietą savivaldybėms jie skyrė paklausus, kokioms institucijoms teko duoti kyšių daugiausiai. Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimo apie korupciją statybos srityje pristatyme tenka girdėti, kad yra savivaldybių, kuriose beveik visi interesantai į tam tikrus kabinetus įeina su maišeliais, o išeina be jų, kitose savivaldybėse gi jokių maišelių nepastebėta.

Savu ruožtu ėmiausi iniciatyvos, kad visada būtų aišku kas už ką atsakingas, kad nebūtų slapstomasi už kolektyvinių sprendimų ar pareigų. Tuo tikslu sugriežtinta valstybės tarnautojų atsakomybė už tyčia padarytus pažeidimus, leidžiant iš jų išieškoti visą padarytos žalos sumą. Taip pat įtvirtinta, kad visa informacija apie tarnautojų pažeidimus bei jiems paskirtas nuobaudas būtų viešinama internete.

Tačiau savivaldybėse, kiek teko siūlyti sprendimus, neigiamai žiūrima į tai, kad individualaus pobūdžio sprendimus (leidimai, patvirtinimai ir pan.) priimtų atsakingas asmuo ir už tai atsakytų. Savivaldybės taryboms gi liktų strateginiai ir politiniai sprendimai, tvarkų ir kriterijų tvirtinimas - t.y., tai, kas ir dera politikams. Deja, savivaldybėse to dažniausiai net nenorima, o individualūs sprendimai priimami politiškai.

Korupcija tiesiogiai susijusi  ir su kitomis dviem temomis, kurias noriu trumpai aptarti: viešaisiais pirkimais ir skaidrumo trūkumu.

Viešuosiuose pirkimuose daugybė problemų - neskaidrumo, galimybės korupcijai, uždarumo.

Liberalų sąjūdis Vyriausybėje ir Seime nuosekliai pasisakė už tai, kad pirkimai vyktų pagal konkursus ir savivaldybės negalėtų be konkursų dalinti užsakymų savo valdomoms įmonėms. Daugeliui savivaldybių toks siūlymas nepatiko. Seime jam taip pat galiausiai nepritarta. Daugiausiai dėl savivaldybių spaudimo. O  kaip reikalai vyksta konkrečioje savivaldybėje? Jei atliekami pirkimai, ar jų sąlygos tikrai skaidrios? Turbūt nereikia daug spėlioti kodėl taip yra.

Aš pats asmeniškai tik tapęs ministru pradėjau viešinti viešuosius pirkimus. Iš karto paskelbiau visus duomenis kas ir už kiek pirkta, kas planuojama pirkti. Vėliau pasiekiau, kad tai taptų privaloma visoms Vyriausybės įstaigoms.

Deja, Seimas šios pareigos savivaldybėms dar neįteisino. O ar skelbiama ši informacija konkrečioje savivaldybėje? Juk niekas nedraudžia… Peržvelgus savivaldybių tinklapius matyti, kad maždaug du trečdaliai jų jau įsidiegė šį viešumo standartą, tačiau likusios savivaldybės tai daryti vis dar vengia. Jos informacijos apie planuojamus ar įvykdytus viešuosius pirkimus savo tinklapiuose arba nepateikia, arba pateikia ją nepakankamai išsamiai, pvz. nepateikdamos pirkimų verčių, suvestinių, planų ir pan.

Skaidrumas - būtina sąlyga, kad valdžia tarnautų žmonėms. Be jau minėto viešųjų pirkimų viešinimo ėmiausi ir kitų iniciatyvų:

- Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo paviešinimas (jau įteisintas kaip privalomas Vyriausybės įstaigų lygiu). O ar daroma tai konkrečioje savivaldybėje? Ar žino piliečiai, ką iš tikrųjų veikia konkretus savivaldybės tarnautojas, kokie reikalavimai jam yra keliami, kai rinkėjui kyla abejonė ar jis tikrai nėra aptarnaujamas, kai valdininkas atrodo nekompetentingas? Ir vėl, deja. Tokios informacijos visiškai neskelbia 22 savivaldybės, dar tiek pat jų skelbia tik padalinių atliekamas funkcijas ir tik 16 savivaldybių tarnautojų funkcijas pateikia viešai.

- Valdžios sprendimų (teisės aktų) projektų viešinimas. Jis prieš du metus buvo pasirinktinis, o dabar privalomas ir patogiai prieinamas visiems. O kaip savivaldybės lygmeniu? Peržvelgus teisės aktų projektų informacinę sistemą Seimo tinklapyje matyti, kad beveik pusė savivaldybių savo priimamų sprendimų arba neskelbia, arba vis dar skelbia tik dalį jų savo nuožiūra.

Kalbant apie skaidrumą taip pat reikia įvardinti ir dar vieną problemą - nepasitikėjimą politikais. Ar gali visuomenė tikėti valdžia ir jos priimamų sprendimų skaidrumu, kai savivaldybės taryba ne tik vilkina sprendimų priėmimą, bet jų nepriima net po to, kai teismas įpareigoja tai padaryti? Tokia iliustratyvi situacija buvo girdima Šiauliuose, sprendžiant detaliųjų planų tvirtinimo problemas.

Arba, ar gali būti pasitikima valdžia, kai aplink netyla kalbos apie nusikalstamo pasaulio įtaką politikams? Pavyzdžiui, Tauragėje teismas netgi buvo priėmęs nutartį, kuria uždraudė vietiniam nusikalstamo pasaulio autoritetui bendrauti su kai kuriais miestą valdančiais politikais.

Iliustracijų yra ir daugiau. Manau, kad šį rudenį priimtos naujos priemonės kovai su nusikalstamumu, įskaitant išplėstinio turto konfiskavimo galimybes, turi duoti efektą, jei teisėsaugos institucijose bus tinkamai dirbama. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad nekiltų jokių abejonių dėl bet kokios valdžios - nacionalinės ar vietos nepriklausomumo nuo neteisėtos išorės įtakos.

Šalia visų šių įvardintų problemų dar turėtume kalbėti ir apie saugumą, biurokratiją, inovacijų diegimą, vietos gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą ir dar daugybę kitų dalykų. Tačiau apie tai kitą kartą.

Rodyk draugams

Korupcija teismuose: pūlinys sprogo, tikiuosi, pradėsime gyti

2011-02-10

Noriu pasidžiaugti tuo, kas, manau, yra pirma pavasarinė kregždė, rodanti, kad korupcija gali būti išginta iš Lietuvos teismų. Pirmą kartą iš aukščiausių ir kitų teisėjų girdime ne seną giesmelę „mūsų nesuprantat”, „korupcijos nėra”, „mus nepagrįstai kaltina”. Pirmą kartą veiksmu ir žodžiu buvo parodyta, kad pati teisėjų bendruomenė nebėra linkusi taikstytis su ta betvarke, kuri yra pagrindinis korupcijos teismuose ramstis.

Esu įsitikinęs, kad absoliuti dauguma teisėjų yra be galo sąžiningi ir atsidavę savo darbui. Dar daugiau - pagal tokias procedūras, kokias turime šiandien (eilinį kartą išreiškiu viltį, kad Seimas greit priims mano parengtus pokyčius jose) jie dirba gerai. Tačiau ne paslaptis, kad šioje statinėje, panašu, yra ne vienas šaukštas deguto. O sistema yra korumpuota tiek, kiek korumpuota silpniausia jos grandis.

Tai, jog du teisėjai netylėjo dėl savo kolegos klastotės, kad adekvačių priemonių ėmėsi Teisėjų taryba, yra geras ženklas, kuris papuošia jau kurį laiką vykstantį ne taip labai pastebimą procesą mažinant korupciją teismuose. Didžiuojuosi šiais teisėjais ir kviečiu tokį patį nepakantumą parodyti ir kitus.

Kad ši istorija, kai korupcijos atvejis iškilo ir yra sprendžiamas, nesibaigtų tik vieno atpirkimo ožio radimu, reikia žengti toliau ir giliau. Bus įdomu pamatyti detalią analizę (o šiuo atveju ji, manau, būtina) apie tai, ar tikrai Kauno apygardos teisme buvo visos būtinos procedūros, kurios užkirstų kelią šaukštui deguto apjuodinti teisingumą. O gal atvirkščiai, bylų skirstymo sistema ir kitos procedūros kaip tik tam sudarė sąlygas? Galiausiai reikia žiūrėti ir aplink - kas dėjo parašus ant dokumentų laisvės atėmimo įstaigose, kas buvo šių pamalonintų nuteistųjų advokatai - ir ar nėra tame siūlo galo, kuris leistų galutinai suardyti visą nešvarią sistemą?

Beje, visai nesistebiu, kad iškilęs atvejis susijęs su lygtiniu paleidimu. Žinau, apie prielaidas korupcijai lygtinio paleidimo sistemoje ir apie tai ne kartą kalbėjau. Rudenį sudariau darbo grupę lygtinio paleidimo sistemos pokyčiams parengti. Ji kaip tik baigia savo darbą ir, tikiuosi, Seimui po kelių savaičių pateikti skaidresnę ir aiškesnę tvarką nustatančią sistemą. Tikiuosi, kad pokyčiai teismuose, mano vykdoma pataisos įstaigų pertvarka ir jau minėta lygtinio paleidimo reforma duos rezultatų.

Tačiau dar kartą visus mus sveikinu - bent vienas iš korupcijos pūlinių ne tik pritvinko, bet ir sprogo, o tai  jau pirmas žingsnis gijimo link.

Rodyk draugams