BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2011

Kaip konservatoriai soclenktynėse dalyvauti rengėsi

2011-03-31

Kai vakar žiniasklaidoje pamačiau, ką kai kurie konservatorių politikai kalba apie progresinius mokesčius, net nusipurčiau iš nuostabos ir pasipiktinimo. Jų idėja maždaug tokia: kairieji socdemai progresinių mokesčių neįvedė, apgaudinėjo savo elektoratą, tai mes, dešinieji, dabar turime imti ir tai padaryti, įgyvendinti kairiųjų pažadus.

Ką tai reiškia?

Pirma, ruošiamasi apgauti rinkėjus. Dalis rinkėjų už konservatorius balsavo kaip už dešiniuosius. Tai, kad jie buvo prieš progresinius mokesčius, galėjo būti svarbus motyvas. Jei bus pasielgta priešingai ir įgyvendinami socdemų planai, tai bus ne kas kita kaip rinkėjų apgavystė. Negi konservatoriams neužtenka mokesčių didinimo, kurį jie iniciavo kadencijos pradžioje?..

Antra, klausimas ar tie konservatoriai, kurie siūlo įvesti progresinius mokesčius, iš tiesų yra dešinieji? Juk paprastai konservatoriai, dešinieji, būna prieš progresinius mokesčius, tad tokie priešingi konservatyviajai ideologijai siūlymai gali rodyti, kad juos siūlantieji patys širdyje iš tiesų yra socialistai, todėl ir ruošiasi realizuoti socdemines idėjas.

Trečia, progresinių mokesčių siūlytojus konservatorius tiesiog apsėdo pavydas. Net nesikuklinama argumentuoti, kad progresiniai mokesčiai skirti atimti ir padalinti, lyg nuo to visuomenėje padidėtų gerovės. Negi užmirštama, kad norint kurti gerovę reikia nebausti tų, kuriems pavyksta uždirbti daugiau, o atvirkščiai – daryti taip, kad daugiau uždirbti galėtų visi, kas to siekia?

Kad nesivelčiau į tai, kodėl progresiniai mokesčiai yra blogai, tiesiog pasidalinsiu prieš kelis metus savo dėliotais argumentais apie tai.

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2007-07-25-remigijus-simasius-faktai/29627

http://www.lrt.lt/print.php?strid=3628346&id=3806661

http://www.lrytas.lt/-12036878681202744586-kod%C4%97l-progresiniai-mokes%C4%8Diai-b%C5%ABt%C5%B3-klaida.htm?id=13005454281299967379&view=6

http://llri.blogas.lt/remigijus-simasius-pavydo-mokesciai-ir-skurdo-kompleksas-36.html

O dėl konservatorių – tai tikrai keistai atrodo jų noras dalyvauti soclenktynėse su socdemais kas greičiau ir geriau įgyvendins kairiąją politiką.

Beje, norisi tikėtis, kad konservatoriai atsitokės. Norėtųsi matyti, kad Lietuvoje ne tik liberalai atstovauja dešiniąsias pažiūras.

Rodyk draugams

Ar viskas gerai su rinkimais Lietuvoje?

2011-03-07

Šiame komentare nenoriu analizuoti rinkimų laimėtojų ar pralaimėtojų. Tačiau noriu iškelti klausimą ar viskas gerai su mūsų rinkimais.

Visi esame girdėję apie rinkėjų papirkinėjimo problemą, ypač balsuojant iš anksto paštu. Problema galimai didelė. Eilės tvarka galima išvardinti savivaldybes, kur paštu balsavo daugiau ne 10 procentų visų rinkėjų. Tai Ignalina, Lazdijai, Pagėgiai, Zarasai, Birštonas, Alytaus rajonas, Šalčininkai, Švenčionys. Kalvarijos, Širvintos, Trakai 10 procentų ribos neperlipo tik todėl, kad kai kurie balsai buvo neįskaityti ar dėl rinkėjų, balsavusių šioje savivaldybėje už kitos savivaldybės sąrašus.

Turbūt verta užduoti klausimą ar tai atsitiktinumas. Turiu pagrindo tuo abejoti.

Pirma, net septyniolikoje savivaldybių balsavusiųjų ne rinkimų apylinkėje iš viso buvo mažiau nei 5 procentai. Kyla klausimas ar tos savivaldybės tikrai tiek skirtingos. Galimas paaiškinimas, kad studentai ir kiti žmonės gali  faktiškai gyventi didžiuosiuose miestuose, o balsuoti rajone. Tačiau ir tarp „atsilikusių” yra atokių rajoninių savivaldybių. Be to, beveik visi išankstiniai balsuotojai savivaldybėse „pirmūnėse” visgi balsavo savo savivaldybės teritorijoje.

Minėtose savivaldybėse balsavusių namie nuošimtis 2 ar 3 kartus didesnis nei vidutinis. Priminsiu, kad pagal įstatymą namuose gali balsuoti tik neįgalieji, dėl ligos  laikinai  nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai. Pagal Statistikos departamento pateikiamus duomenis senatvės pensijų gavėjų bei neįgaliųjų procentai savivaldybėse yra beveik vienodi, tai kaip paaiškinti tokius įspūdingus nuokrypius kai tokie asmenys balsuoja?

Taigi, išskirtinį „pirmūniškumą” reikia visgi kažkaip suprasti ir paaiškinti.

Antra, „aktyviosios” savivaldybės išsiskiria ne tik paštu balsavusių rinkėjų skaičiumi, bet ir skundų dėl rinkimų įstatymo pažeidimų gausa. Daugumoje atvejų rinkimų komisijos skundus atmeta, nes pritrūksta įrodymų, bet vargu ar skundų gausą galėtume pagrįsti didesne partijų konkurencija tose savivaldybėse.

Kaip pavyzdį kalėčiau paminėti Trakus. Vien pirmąją rinkimų dieną išankstiniu balsavimu Trakuose balsavo šeši šimtai rinkėjų. Tai - trečia vieta po Vilniaus ir Kauno miestų. Sutapimas ar ne, bet kaip tik tos dienos vakare teko būti Trakuose, ir kolegos liberalai guodėsi (pranešė ir policijai), kad dvi partijos rajone masiškai papirkinėja rinkėjus.

Trečia, visose didesnį nei 10 procentų balsavusių paštu aktyvumą pademonstravusių savivaldybių daugiausią mandatų gavusios partijos 20 ar daugiau nuošimčių balsų nuo visų gautų balsų skaičiaus gavo iš balsuotojų paštu.

Beje, 7 iš 8 didesnį nei 10 procentų balsavusių paštu aktyvumą pademonstravusių savivaldybių už daugiausiai mandatų gavusius sąrašus paštu balsavo 6 - 14 nuošimčiais didesnis rinkėjų skaičius nei tarp balsavusių apylinkėje.

Pažiūrėkime į „pirmaujančias” savivaldybes iš eilės:

Ignalina. Dalyvavusiųjų rinkime gerokai daugiau nei vidurkis - virš 55 procentų. Buvusi ir likusi valdančioji valstiečių liaudininkų partija net 28 procentus balsų surinko iš balsavusiųjų paštu.

Lazdijai. Net nekalbėsiu apie tai, kaip daugelį metų valdančioji rajone konservatorių partija pasistengė eliminuoti kai kuriuos konkurentus. Plačiau apie tai gali papasakoti tiesiogiai tai patyrę Lietuvos liberalų sąjūdžio skyriaus rajone atstovai. Tie patys vėl daugiausiai balsų gavę konservatoriai kas ketvirto savo palaikytojo sulaukė paštu. Iš viso rinkimuose dalyvavo per 58 procentus rinkėjų.

Pagėgiai. Vienintelė vieta, kur jau kuris laikas itin tvirtai tebesilaiko dviejų brolių vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo” partija. Rinkėjų aktyvumas - net 65 procentai. Valdančiosios palaikytojų paštu procentas vėlgi aukštesnis nei rajono ir taip aukštas vidurkis - kas penktas balsavęs už „Tvarką ir teisingumą” balsavo paštu.

Zarasai. Rinkėjų aktyvumas - 55 procentai. Valdžios piramidės kaip kitose savivaldybėse nėra. Tačiau vėl - laimėtojai socdemai net 22 procentus balsų gavo iš balsuotojų paštu. Antroje vietoje likusi darbo partija - 27 procentus.

Birštonas. Buvę valdantieji - socdemai - išsaugojo valdžią nepaisant buvusių skandalų ir pareikštų rimtų įtarimų. Rinkėjų aktyvumas - net 66 procentai. Socdemus palaikiusių tarpe - 22 procentai balsavusių paštu.

Nebetęsiu savo pastebėjimų. Manau, kad detalesnė analizė - jau Vyriausiosios rinkimų komisijos, o gal ir prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento reikalas (joms ir perduosiu šiuos savo samprotavimus). Tačiau peršasi keletas išvadų:

Didesnis rinkėjų aktyvumas šiose savivaldybėse yra nulemtas neproporcingai didele dalimi balsavusiųjų iš anksto, o ne balsavusiųjų rinkimų dieną skaičiaus. Ar tik nėra taip, kad į rinkimus šiose savivaldybėse atvežami/atvelkami tie, kuriems balsavimas yra ne pilietinė teisė, o galimybė užsidirbti kelis litus?

Didesnis balsavusiųjų paštu skaičius beveik visada pasireiškia ten, kur valdantieji savivaldybėje buvo jau kurį laiką ir išlaikė savo pozicijas po rinkimų. Ar tik tai nesusiję su savotiškai įsitvirtinusia valdžios piramide atitinkamose savivaldybėse?

Iš anksto balsavę rinkėjai kaip įprasta neproporcingai daugiau palaikė atitinkamose savivaldybėse laimėjusias partijas.

Šie klausimai kyla analizuojant ne tik šių rinkimų rezultatus - tokia tendencija nuolatinė. Rinkimų rezultatų „keistenybės” reikalauja paaiškinimo:

Ar tikrai Vyriausioji rinkimų komisija padaro viską, kad pažeidimų būtų mažiau, skundai išnagrinėjami kompleksiškai? (Šį kartą, kaip ir kitais kartais, vėl buvo atmesti skundai ir drąsiai patvirtinti įvykusių rinkimų rezultatai).

Ar tikrai policija yra pasiruošusi užtikrinti rinkimų įstatymo pažeidimų prevenciją ir operatyvų tyrimą išankstinio balsavimo dienomis?

Ar Valstybės saugumo departamentas nemato, jog šios tendencijos yra pavojingos Lietuvos Konstitucinei tvarkai?

Ar tikrai prokurorai tiriant pažeidimus skiria jiems deramą dėmesį ir padaro viską, kas įmanoma, kad būtų identifikuoti ne tik balsų pirkėjai, bet ir pirkimo organizatoriai?

Ar politikai, pasisakantys prieš elektroninio balsavimo įteisinimą, nes taip neva bus nesaugu, faktiškai netoleruoja netvarkos, susijusios su išankstiniu balsavimu? (O juk kaip tik elektroninis balsavimas turi reikiamus sisteminius saugiklius nuo balsų pirkimo)

Rodyk draugams

Ko reikia iš pensijų reformos?

2011-03-04

Apie pensijų reformą kalbama įvairiai. Tačiau aišku ko gero tik tai, kad ji vienokia ar kitokia turi vykti, nes dabartinė padėtis užprogramuota nuostoliams, žlugimui ir pensijų bei darbo vietų palaidojimui. Kad nebūčiau tuščiažodis, galiu tik priminti, kad Sodra šiandien turi 2 633 mln. deficitą, iš kurių 762 mln. tenka pensijų įmokų ir išmokų neatitikimui. Kitaip tariant, šiandieninis pensininkas gauna 90 proc. (arba 90 centų iš 1 lito) pensijos iš pinigų, kuriuos sumoka Sodros įmokų mokėtojai, ir 10 proc. iš skolintų pinigų.

Tačiau pensijų reforma neturėtų apaugti mistinėmis ir apokaliptinėmis nuotaikomis. Pavyzdžiui, kad ir neseniai nuaidėję teiginiai, kad dėl pensijų sistemos reformos neva reikės neišvengiamai padidinti tam tikrus mokesčius. Iš karto noriu nuraminti, kad pensijų sistemos išgyvenimui ir saugioms dabartinių bei būsimų senolių pensijoms mokesčių didinti nereikia.

O dabar - apie viską iš eilės.

Dėl ko dabartinė sistema neužtikrina normalių pensijų?

Pensijų sistema šiandien kenčia nuo kelių ydų. Pirma, dabartinė sistema yra neatspari gimstamumo ir migracijos svyravimams. Vaikų gimsta nevienodai įvairiais laikotarpiais, emigracija taip pat banguoja. Todėl jei anksčiau vieną pensininką išlaikydavo 4 dirbantieji, tai šiandien - tik du, o ateityje santykis blogės ir vieną pensininką išlaikys vienas dirbantysis.

Antra, pensijų sistema nėra atspari ekonominėms krizėms. Jei pensijų įmokų užtenka pensijoms išmokėti gerais ekonomikai laikais, tai padėtis labai pasikeičia išaugus bedarbystei ir smukus atlyginimams.

Tikėkimės, kad ekonomika atsigaus. Pagal demografinę situaciją ji netrukus pagerės dėl prieš du dešimtmečius buvusio gimstamumo padidėjimo ir pensininkų rato lėtesnio gausėjimo. Tikėkimės, kad to pagerėjimo „nesuvalgys” emigracija.

Tačiau padėties pagerėjimas turi būti  ne išnaudotas pensijų priešrinkiminiam padidinimui, nepaliekant iš ko mokėti pensijas ateityje. Buvusi socdemų valdžia prieš trejus metus parodė kaip greitai galima viską išmokėti ir prasiskolinti netgi gerais laikais.

Taigi trečioji pensijų sistemos didelė problema - politinės neatsakomybės rizika, kuri, kaip minėta, buvo su kaupu realizuota prieš tris metus.

Ir galiausiai ketvirta, dabartinės pensijų sistemos problema - nedaug kas suinteresuotas mokėti pensijų įmokas, nes ryšys tarp įmokų ir išmokų yra per menkas ir per tolimas. Paklauskime ar daug dabartinių dvidešimtmečių ar trisdešimtmečių mano, kad Sodros įmokos užtikrina jiems būsimas pensijas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šiuokart neaptarinėsiu pačios didžiosios mūsų pensijų sistemos ydos - ši sistema visa paremta tik prievartiniu pajamų perskirstymu, o ne kaupimu. Šiandieniniai pensininkai, kai dirbo, mokėjo įmokas pensijoms anuometinių pensininkų. Užtat dabar jie gauna pensiją iš dabartinių dirbančiųjų įmokų. Pastarieji bus finansuojami būsimųjų dirbančiųjų. Kitaip tariant, teisė į pensiją kaip nuosavybę, remiantis Konstituciniu teismu, yra, o paties nuosavybės objekto nėra - jis visas iškart išdalinamas ir dar pasiskolinama, kad užtektų.

Ką daryti?

Savo poziciją dėstysiu laikydamas, kad šiandieninėje politinėje situacijoje neįmanoma pasiekti jokio esminio pokyčio, o tik modifikuoti dabartinę sistemą taip, kad ji būtų maksimaliai teisinga ir gyvybinga, išlaikant tokį patį pensijų lygį (santykį su vidutine alga), koks buvo iki krizinio pensijų sumažinimo.

Kad pensijų sistema taptų mažiau priklausoma nuo valdžios, padėtų privataus kaupimo nuoseklus didėjimas. Tuo pačiu galbūt ir pakeičiant pervedimų į pensijų fondus tvarką - kad tai būtų vykdoma tiesiai į pensijų fondą, o ne per Sodrą. Padėtų ir teisiniai saugikliai, kurie ribotų neatsakingą politikų elgesį.

Kad būtų atsižvelgta į demografinius svyravimus, reikia įtvirtinti formulę, kokią gyvenimo dalį žmogus turi dirbti, o nuo kada gali išeiti į pensiją. Kitaip tariant, pensijinis amžius turi būti ne politinių manipuliacijų objektu, o iš anksto nustatytu principu, pagal kurį ilgėjant ar trumpėjant tikėtinai gyvenimo trukmei atitinkamai būtų didinamas ir mažinamas pensijinis amžius arba dar tiksliau - būtino darbinio stažo pensijai gauti trukmė. Problemą dar sprendžia privatus kaupimas, kuris leidžia kaupti darbingu gyvenimo laikotarpiu ir lėšas naudoti kai dirbti nustojama.

Ekonomikos svyravimų padėtų išvengti aiškus principas, kad pensija yra susiejama su surenkamų pensijų įmokų atitinkamais metais suma. Kitaip tariant, kiekvienas pensininkas turi turėti teisę į pensiją, išreikštą tam tikru santykiniu dydžiu, sąlyginiais taškais, o to dydžio ar taškų vertė turi būti nustatoma kiekvienais metais atsižvelgiant į surenkamas įmokas. Dėl nedarbo ar mažėjančių atlyginimų nesurenkant įmokų būtų sprendžiama ar mažinti taško vertę, ar didinti įmokas (nors pastarojo varianto nesiūlyčiau dėl daugybės priežasčių).

Motyvaciją dalyvauti socialinio draudimo pensijų sistemoje padidintų aiškumas dėl ateities ir suvokiamas ryšys tarp įmokų ir išmokų. Pavyzdžiui, iki šiol išmokoms nustatytos lubos, o įmokoms - ne. O labiausiai motyvacija dalyvauti, vėlgi, padidėja privataus draudimo atveju. Privačios sukauptos pensijos atveju pensija yra ne tik teisė, bet ir realios lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, o šias lėšas galima ne tik išleisti, bet, tarkime ir palikti testamentu, jei jos nėra pilnai panaudotos.

Taigi, pensijų sistemos realioms problemoms spręsti reikia didinti privačių kaupiamųjų pensijų dalį, o taip pat įdiegti principinius sprendimus apskaičiuojant socialinio draudimo  pensijų pensinį amžių ir konkrečiais metais gaunamos pensijos dydį.

Ko visiškai nereikia pensijų reformai - tai imitacinių pokyčių, kurios keistų įvairias formules ir paskaičiavimus ir nespręstų įvardintų problemų.

Tikrai nereikia kėsintis į žmonių sukauptas pensijas. Suprantu, kodėl juos nacionalizuoti siūlo socialistas Povilas Gylys. Tačiau nesuprantu, kodėl, bent jau kaip teigiama elektroninėje žiniasklaidoje, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras teigia, jog pervedimai į žmonių sąskaitas pensijų fonduose buvo klaida. Nevykęs ekspromtas, bandymas kišti pagalius į ratus Vyriausybei ar nesusivokimas situacijoje? Realiai privatus kaupimas yra vienas iš pagrindinių garantų, kad sistema nežlugs.

Dar ko tikrai nereikia - didinti mokesčių, kaip kad nesenai trimitavo kai kurie politikai. Nebent tikslas yra ne tik atstatyti sumažintas pensijas, bet ir dar jas padidinti, pavyzdžiui, kad vidutinė pensija sudarytų ne pusę, o du trečdalius vidutinio atlyginimo. Tačiau ir tokiu atveju mokesčių didinimas daugiau darbingų žmonių išgintų iš Lietuvos, o tai, kaip minėta pensijas ne didina, o mažina.

Rodyk draugams