BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2011

Gelbėkit, dangus griūva!

2011-05-20

Kad nepagalvotumėte, kad kalba eina apie emigraciją ar kitą rimtesnį fenomeną, tai iškart pasakysiu, kad „dangus” šiuo atveju yra, atsiprašau, vadovo užpakalis.

Noriu trumpai pasidalinti savo įspūdžiu apie vieną paprastą, bet iliustratyvų atvejį.

Visi norime mokėti pigiau už kokybiškas valstybinių institucijų paslaugas. Aš irgi noriu, kad taip būtų. Todėl visiškai palaikau Registrų centro valdybos sprendimą uždaryti tris skyrius, kuriuose teapsilanko vienas ar du žmonės per dieną ir ieškoti sprendimų, kaip būtinas paslaugas šiems žmonėms suteikti pigiau (per pašto skyrius, notarą, internetą ir t.t.).

Palaikau ir sprendimą pakeisti Mažeikių filialo teisinį statusą iš filialo į skyrių. Mažeikiškiams nuo to niekas nepasikeis, konkretų darbą filiale dirbantys žmonės dirbs kaip dirbę. Tačiau sumažės viršininkų.

Tik šiandien per pietus ministerijos kancleris visa tai papasakojo apie tai filialo kolektyvui. O po trijų valandų aš jau gaunu laišką su krūva pastabų, kad viskas blogai, filialas uždaromas (nors realiai niekas neuždaroma, tik statusas keičiamas), ir, suprask, kentės klientai.

Darau vienareikšmę išvadą - jei vadovo kėdės pajudinimas sukelia tokią neadekvačią reakciją, reiškia sprendimą reikėjo priimti jau gerokai seniau, o gal ir šis sprendimas nepakankamas. Pasižadu pažiūrėti į situaciją detaliau ir galiu garantuoti, kad nebus kito kriterijaus sprendimui kaip tik veiklos efektyvumas ir nauda visiems Registrų centro klientams.

Rodyk draugams

Atsakymai į tai, kas rūpi

2011-05-16

 

Penktadienį turėjau puikią progą atsakyti į visus rūpimus klausimus delfi.lt portalo skaitytojams. Klausimų sulaukiau iš tiesų nemažai, tačiau nespėjau į juos visus atsakyti. Dalį jų galite rasti delfi.lt konferencijų skiltyje, o dar dalį atsakymų pateiksiu čia. Taigi, dalinuosi.

Ignas: Korupcija Lietuvoje. Kaip, jūsų nuomone, ji stipriai yra įsivešėjusi, kiek pastangų ir laiko prireiks su ja kovojant ir ką ši vyriausybė daro bei yra pajėgi padaryti, kad korupcijos liktų kuo mažiau?

Manau, kad gyvename savotiškame paradokse. Esu įsitikinęs, kad daugelis žmonių netgi korupcijos pažeistose srityse yra sąžiningi. Tačiau korupcija sudėtinga  tuo, kad ji apeina sąžiningus žmones, ir, radusi kokį judošių visą sistemą padaro korumpuotą. Bet kokiu atveju korupcijos yra daug daugiau nei turėtų būti. Kita vertus, džiaugiuosi prisidėdamas prie realaus korupcijos mažinimo kalėjimuose, teismuose, viešuosiuose pirkimuose, ir kitur.

Mazvydas: Laba diena Mr. Teisingumo Ministre,  kaip galėtumėte įvardinti Laisvosios rinkos instituto veikla? Aš tiesą sakant, matau tiktai fiktyvumą, korupciją.

Gerbiamas Mažvydai. Aš didžiuojuosi, kad ilgą laiką dirbau Institute, ir galiu paliudyti, kad tai turbūt viena skaidriausiai veikiančių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje.  Manau, kad Institutas įnešė, ir tikiuosi dar įneš daug svaraus indėlio į kokybiškesnę viešą diskusiją apie ekonominę politiką bei ekonomikos suvokimą bendrai.

Valdas: Kiek tiesos tame gande, kad tą dieną kai žuvo Andrius Ūsas jūs jį matėt?

Tiesa tik ta, kad kai sužinojau iš žiniasklaidos apie Ūso mirtį, tada atlikau savo pareigą paliudyti teisėsaugos pareigūnams, kad važiuodamas keliu į savo sodybą mačiau žmogų ant keturračio motociklo, kuris buvo panašus į žiniasklaidoje skelbiamose nuotraukose užfiksuotą keturratį. Beje, man labai gaila, kad laikraštis, kuris pirmas iš prokuratūros sužinojo apie mano liudijimą, kiek man žinoma, sąmoningai mano teiginius „pakoreagavo”, ir dėl to sukėlė visą eilę spekuliacijų.

Ignas: Norėčiau paklausti jūsų, kaip Teisingumo ministro nuomonės. Kodėl, jūsų nuomone, stringa tokie procesai kaip V.Uspaskicho bylos, Komskių kontrabandos istorija. Ar valstybė pajėgi padaryti tam galą? Ar mūsų teisinis aparatas pernelyg silpnas? Juk vis dėlto galimai kalti žmonės niekieno netrukdomi pakankamai ilgus metus jau po suabejojimo jų sąžine eina atsakingas pareigas.

Tikrai negalėčiau pasakyti už visas bylas, ar kažką apibendrinto teigti, tačiau esu įsitikinęs, kad senaties eigos sustabdymas imuniteto turėjimo laikotarpiu būtų neblogas sprendimas bent jau dėl dalies bylų.

Borka: Ar skaitai delfyje atsiliepimus apie save? Ką apie tai galvoji?

Kartais paskaitau ir vis pagalvoju, kad gal ir neverta, nes pykčio juose visgi per daug. O po to vėl paskaitau J

Tomas: Laba diena, norėčiau paklausti, kas sunkiausia Jūsų darbe? Ar nepavargstate nuo nuolatinės kritikos ir daugelio žmonių nepakantumo? Ne paslaptis, kad Vyriausybes veiklą daugelis vertina labai kritiškai ir bet koks sprendimas sulaukia pasipriešinimo iš įvairių interesų grupių.

Gerbiamas Tomai, kritika kartais yra postūmis į priekį, bet nepagrįstos kritikos tikrai yra irgi labai daug. Be abejo tai vargina, tačiau kita vertus per ilgą dalyvavimo viešajame gyvenime patirtį nebesu labai pažeidžiamas šiuo atžvilgiu. Bent jau man padeda ir žinojimas, kad galiausiai turi likti ištikimas tiesai, ir geriau būti kritikuojamam kitų ir žinoti, kad esi teisus, negu atvirkščiai. O darbe sunkiausia tai, kad didelė dalis sumanymų nejuda taip greitai, kaip to norėtųsi dėl ir objektyvių aplinkybių, ir subjektyvių faktorių (pavyzdžiui, konstruktyvumo ir geranoriškumo stokos mūsų politikoje).

Realybe: Sveiki. Visąlaik norėjau sužinoti kuo skiriasi teisingumo ministras nuo vidaus reikalų ministro?

Kompetencija yra gana aiškiai atskirta. Tačiau kita vertus iš tiesų kai kuriose šalyse abiem reikalais rūpinasi vienas ministras ir tai turi daug privalumų.

Ignas: Sveiki. Ar nemanote, jog jūsų gana aktyviai propaguojami libertarizmo principai yra atgyvenę, pernelyg mažai paremti sėkmės pavyzdžiais bei kitais faktais ir Europos valstybėse, kurioms pavyko sukurti gerovę, nėra taikomi, nes kuria socialinę nelygybę? Galų gale kas lėmė tai, kad tapote, ko gera, vienu iš nedaugelio tikrų libertarų (klasikinių liberalų) Lietuvoje?

Gerbiamas Ignai, jei taip manyčiau, tai nebūčiau liberalas. Iš tiesų man labai keista, kad viešoje erdvėje yra tiek daug teigiančių, kad liberalizmas atgyveno, kai tuo tarpu realiai taip teigiantieji pasiūlo ne ką kitą, bet sistemą, kuri buvo iki jo, ir kuri paremta totaliniu ekonominiu reguliavimu, pasirinktinai taikomomis žmogaus teisėmis, žmonių klasifikavimu pagal tam tikrus požymius ir atitinkamai skirtingų teisių suteikimu toms žmonių grupėms ir pan. O lėmė mano pažiūras išsilavinimas. Tiesiog skaičiau daug gerų knygų ir daug apie tai mąsčiau. 

 IK: Ačiū, Ministre, už nuostabų darbą, deja, Jūsų vieno pastangų nepakanka norint sukurti teisinę valstybę…

Jaučiuosi pervertintas, bet labai ačiū. Tokie komentarai, neslėpsiu, padrąsina ir įkvepia.

Ogis: Ar tiesa, kad Tadas Baltuška yra Jūsų giminaitis ir tik dėl to ribotų gabumų jaunuolis gali išsidirbinėti Šiaulių VGTP kiek tik nori?

Netiesa. Apskritai į šį klausimą noriu atsakyti tik todėl, kad labai stebiuosi, kiek Lietuvos žmonės netiki, kad kas nors Lietuvoje gali vykti normaliai, t.y., skaidriai, teisingai, be protekcijų. Pavyzdžiui, vieno konkurso į tardymo izoliatorių metu, pasak anoniminių komentatorių, pasirodo, aš sugebėjau iškart proteguoti visus keturis konkurso dalyvius… Iki šiol stebiuosi, kad yra tiek daug žmonių, kurie tuo, atrodo, niekada nepatikės. Beje, jei turite konkrečių pastabų dėl bet kurio pareigūno darbo, kviečiu jomis pasidalinti.

Anupras: Paaiškinkite man tokį dalyką: vienas pilietis nuvarė supuvusį kadetą tai gavo 4 m „poilsio”, o vienas kaimynas mūsų kaime nužudė sugėrovą tai jam teismas skyrė tik 7 m. Nejaugi gyvybė ne daugiau už išklerusį automobilį, kad bausmės tik vos 3 m skiriasi?

Gerbiamas Anuprai, byloje turbūt yra daug aplinkybių, todėl tikrai joks politikas neturėtų sau leisti komentuoti taip be pilnos medžiagos. Tai gali būti susiję su tuo, kelintą kartą teistas žmogus, ar jis prisipažino, ar buvo kitų lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir pan.

Ruta: Vakar buvo kalbama apie medicinos darbuotojų atlyginimų kėlimą nuo liepos 1 d. Ar numatoma kelti ir įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų atlyginimus?

Tikrai taip. Tai yra absoliučiai būtina. Nepateisinama, kad sunkesnėmis sąlygomis dirbantys medikai šiandien gauna mažiau už kitus medikus.

Smilte: Dar norėjau Jūsų pasiteirauti, ką Jūs nuveikėte būdamas ministru?

Laukiau šio klausimo. Nuveikiau mažiau nei tikėjausi, bet yra kuo ir pasigirti.

Jau beveik metus galioja Viešojo administravimo įstatymas, kuris suteikia naujas galimybes verslui apsiginti nuo netinkamos institucijų veiklos bei leidžia vykdyti tolimesnę verslo priežiūros reformą priežiūros efektyvumo ir draugiškumo verslui link.

Jau minėtas administracinis nurodymas, kuris nuo šių metų sausio pirmos dienos nepiktybiniams administraciniams (tarkime kelių eismo taisyklių) pažeidėjams leidžia sumokėti baudą išvengiant ilgų nereikalingų procedūrų, nuo jų apsaugodamas ir teisėsaugą.

Pasistūmėjo reikalai registrų srityje. Pavyzdžiui, modernizuojamas nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registras, kuris jau leidžia taupyti lėšas ir laiką visiems.

Lietuvoje padaugėjo viešumo - mano iniciatyva Vyriausybėje rengiami teisės aktų projektai tapo vieši, pirmasis nuo savęs pradėjau viešųjų pirkimų viešumo kampaniją, kai nebeįmanoma paslėpti kas, kada, iš ko, už kiek pirkta.

Vyksta sisteminė laisvės atėmimo įstaigų pertvarką siekiant efektyvesnės bausmių sistemos ir elementariai daugiau tvarkos joje.

Kai kurie darbai nors ir nėra labai sisteminiai, tačiau didžiuojuosi, kad jie padaryti ir duoda puikų rezultatą. Pavyzdžiui, ilgai buvo diskutuojama dėl gyvybės langelių įteisinimo. Po mano iniciatyva išsiuntinėto aplinkraščio pagaliau buvo suvokta, kad niekas išskyrus pokyčių baimę jų steigti nedraudžia. O juk tai padėjo išsaugoti realias kūdikių gyvybes.

Galiausiai paminėčiau ir tai, kad nors ir turėdami tik tris ministrų portfelius, kartu su Liberalų Sąjūdžio kolegomis giname laisvės vertybes priimant sprendimus Vyriausybėje. Tikrai ne visada tai pavyksta, tačiau mūsų juk tik trys.

Virgis: Labas. Turiu klausima teisingumo ministrui apie teisingumą. Anąmet buvo pradėta 160 ikiteisminių tyrimų dėl nesantaikos kurstymo…na pasakysiu taip-žmonės internete gėjus pravardžiavo, siūlė čigonus vyti lauk, žydus darkart šaudyt ar kunigus pedofilais vadino…žinot, nei vienas komentaras manęs nesudomino ir neprivertė mušti gėjų, šaudyt žydų ir panašiai, bet tiems komentatoriams buvo skirtos tūkstantinės baudos ir atimti kompiuteriai. O štai Tomaševskis mane ir visus lietuvius įsiutino, bet prokurorai nemato jo pasakymuose nusikalstamos veiklos pagal 170 straipsnį. Kaip tai nemato, jei visa Lietuva įsiutinta? Kur čia teisingumas?

Gerbiamas Virgi, man irgi labai nepatiko Jūsų minimi pono Tomaševskio pastebėjimai. Apskritai esu nusivylęs radikalizmo stiprėjimu Lietuvoje. Tačiau ne kiekvienas dalykas, kuris yra nepriimtinas, turi būti baudžiamas baudžiamąja tvarka. Tikiuosi, kad p. Tomaševskio veiklą įvertins ir jo rinkėjai, šalininkai, kurie turėtų suprasti, kad toks kelias niekur neveda.

Saulinas: Kokius pagrindinius darbus galėtumėte įvardinti, kuriuos dar planuojate nuveikti iki kadencijos pabaigos?

Darbų liko tikrai nemažai. Pagrindinius išskirčiau šiuos:

Padaryti, kad teismai dirbtų efektyviau ir patogiau žmogui, teisingiau. Tam turi būti priimta visa eilė papildomų mano siūlomų priemonių (teismų darbo elektronizavimas, biurokratizmo pašalinimas iš teismų, komercinio arbitražo modernizavimas ir kita).

Modernizuota bausmių sistema siekiant, kad ji užtikrintų didesnį saugumą, t.y., kad atlikęs bausmę žmogus būtų labiau nei šiandien atgrasintas nuo nusikalstamo kelio ir nukreiptas į sąžiningą kelią.

Modernizuoti įvairūs registrai, kurie leistų reikalus tvarkytis greičiau, pigiau, patogiau. Dalis dalykų jau padaryta (turiu galvoje pirmiausiai juridinių asmenų registravimą), dalis greit bus užbaigta, o dėl dalies dar reikės įstatyminių sprendimų (pavyzdžiui, gimimų, mirties ir kitų liudijimų elektronizavimas).

Taip pat tikiuosi, kad bus priimtas parengtas naujas Administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeis dar nuo sovietmečio galiojantį kodeksą.

Klausimas: Kada pasibaigs sovietinio pobūdžio žmonių gąsdinimai ir teismai už komentaruose išsakytą nuomonę?

Kiek man žinoma, teismai vyksta tik dėl įžeidimų, šmeižto ar neapykantos propagavimo. Nežinau ar tai galima vadinti sovietiniu dalyku, tačiau jei manote, kad balansas yra pažeistas, prašau netylėti ir konkrečias pastabas teikti arba Seimui per atskirus Seimo narius, arba galima ir man kaip teisingumo ministrui.

zuikis007: Ar turite hobį?

Taip, turiu. Mėgstu meistrauti, gaminti valgį, intelektualias diskusijas. Taip pat mano pomėgis yra klanų turizmas ir bendrai keliavimas gamtoje (kartais tai dabar vadinama ekoturizmu), tačiau pastarajam pomėgiui šiuo metu nelabai daug laiko begaliu skirti.

Smilte: Norėčiau paklausti, kokios yra numatytos priemonės panaudoti, kad būtų suvaldyta korupcija teisingumo sistemoje?

Viešumas, asmeninė atsakomybė, atskaitomybė, protingos procedūrinės taisyklės yra tie receptai, kurie padės. Visose srityse yra vykdomi rimti pokyčiai, apie dalį iš jų jau minėjau.

J.M. ir V.M.: Ar mes gyvename teisinėje Valstybėje, jeigu šiandieninė valdžia Konstitucinio Teismo sprendimą, kad pensijų senatvės pensininkams sumažinimas prieštarauja LR Konstitucijai, laiko „niekiniu”, o tokį pat sprendimą kitai piliečių kategorijai (neįvardinsime) šventai vykdo?Ar galima sveiku protu suvokti, kad pensijų atstatymui reikia rengti Įstatymus iki 2011 m. spalio pabaigos (t. y. daugiau nei metai), ar čia paslėpti kiti tikslai? Ar senatvės pensininkams, valdžios jau ciniškai vadinamiems „išlaikytiniais” negalioja LR Konstitucija? Tai kaip mūsuose su tuo Teisingumu, tariamu ir tikru?? Dėkojame.

Ačiū už klausimą. Atsiprašau visų pensininkų, valstybės tarnautojų ir kitų, kuriems krizės metu buvo sumažintos pensijos, išmokos ar darbo užmokestis. Tačiau visi žinome kokia yra Lietuvos finansinė situacija. Net iš šiandieninių sumažintų pensijų kas dešimtas litas yra skolintas, o skolas reiks grąžinti ateityje. Galiu atsakingai pasakyti, kad be šių ir kitų taupymo priemonių Lietuvą būtų ištikusi dalia, ne geresnė nei Graikijos, kitaip tariant - finansinis krachas, dėl kurio pensijos apskritai būtų gal net nustotos mokėti nes paprasčiausiai nebūtų iš ko. Noriu pabrėžti, kad viskas, kas daroma yra daroma prisilaikant įstatymų ir Konstitucijos.

Danas: Kodėl nepasmerkėte kosmopolitų, kad Kaune jie strypais mušė patriotą mokslininką?

Gerbiamas Danai, naudodamasis proga tikrai noriu pasmerkti visus, kurie naudoja smurtą ar kursto jį naudoti ar sąmoningai provokuoja jį naudoti.

Robertas: 1.Noriu Jūsų pasiteirauti kodėl nuteistiems negalima turėti vienpusio ( t.y. tokia funkcija kai gali gauti informaciją bet nieko išsiųst negali) interneto? Jei būtų internetas galėtų kaliniai mokytis ir taip plėsti savo akiratį. 2. Kodėl nutiestam pusbroliui programuotojui negalima perduoti kompiuterio? Juk jo žinios per 3,5 m. nuplauks per nieką, o praradęs kvalifikaciją tai bus jam dar didesnė pagunda daryti naujus nusikaltimus ir taip gaunasi užburtas ratas. Be to turėdamas kompiuterį jis galėtų uždarbiauti ir taip nepelnytų „išlaikytinio” etiketės.

Gerbiamas Robertai, pagal dabartines taisykles kompiuteriai nėra priskiriami prie draudžiamų daiktų, todėl nežinau dėl kokių priežasčių ši teisė nebuvo suteikta. Parašykite Teisingumo ministerijai konkrečiai, tuomet galėsiu atsakyti. Dėl vienpusio ryšio jūs esate teisus. Mes svarstome tokią galimybę. Tačiau tai kainuoja, yra įvairių techninių, infrastruktūros apribojimų, todėl galutinio atsakymo kol kas nesu pasiruošęs duoti.

jonas: Kodėl tamsta taip nekenčiate lietuvių, lietuviškumo? Ar priskiriate save agresyviems kosmopolitams? Kodėl finansuojate lenkų universitetą kuris nori rengti specialistus lenkų autonomijai? Lietuviškiems - kas lieka? Kodėl reikalaujate lenkų abėcėlės įvedimo? Juk tai konfliktas dešimtmečiams. Ar lietuviai žino lenkų abėcėlę? Gal pradėkite nuo lenkų abėcėlės mokymo Lietuvoje?

Gerbiamas Jonai, aš apskritai savęs nepriskiriu kosmopolitams. Lietuva yra mano Tėvynė, esu, tikiuosi, kaip ir jūs jos patriotas ir niekur iš čia nesiruošiu keltis, o kaip tik dirbti ir gyventi mūsų puikioje šalyje. Noriu patikslinti, kad pavardžių rašymas ne tik lietuviškos abėcėlės, bet ir kitomis lotyniškomis raidėmis užtikrintų visų mūsų bendrapiliečių teises, taikų sugyvenimą ir nei kiek neprieštarautų nei viešajai tvarkai, nei patriotiškumui.

Gerbiamieji, dabar jau tikrai nebegaliu spėti atsakyti į visus likusius klausimus. Jei kas tikrai aktualaus, prašau kreiptis į mane tiesiogiai visais galimais kanalais ir mielai Jums atsakysiu.

Rodyk draugams

Teisingumo teismas, Lietuva ir asmenvardžių rašymas

2011-05-12

Europos Teisingumo teismas paskelbė savo sprendimą byloje dėl pavardžių rašymo. Priminsiu istoriją. Byla prasidėjo Lietuvoje. Lietuvos pilietė, ištekėjo už užsieniečio ir norėdama paimti jo pavardę, kurioje figūruoja „w“. Remdamiesi Lietuvos teisės aktais civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė šiai Lietuvos pilietei išduoti dokumentą, kuriame pavardė būtų neadaptuotais rašmenimis, t.y. su ta pačia „w“. Šis atsisakymas buvo apskųstas Lietuvos teismui. Lietuvos teismas kreipėsi į Europos teisingumo teismą prašydamas paaiškinti, ar toks Lietuvos teisinis reglamentavimas atitinka ES teisę.

Lietuva Europos Teisingumo teisme atstovavo poziciją, kad pavardžių rašymas yra valstybių nacionalinis reikalas ir ES teisė to nereglamentuoja.

Priminsiu, kad tuo pat metu Lietuvoje vyko ir tebevyksta diskusija dėl asmenvardžių rašymo. Vyriausybė buvo pateikusi įstatymo projektą, pagal kurį pasai ir asmens tapatybės kortelės, o jei yra galimybės – ir kiti dokumentai, jei asmuo to nori, būtų išduodami lietuviškoje abėcėlėje nesančiais lotyniško pagrindo rašmenimis originalo kalba.

Taip pat buvo siūloma po tokio įstatymo priėmimo pakartotinai kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis paaiškintų, ar tai atitinka Lietuvos konstituciją ir ar pasikeitusiose aplinkybėse vis dar turi galioti dar 1999 metais priimtas Konstitucinio teismo sprendimas šiuo klausimu. Taigi, Vyriausybė pati buvo pasiryžusi šį klausimą išspręsti, tačiau Seimas projektą atmetė.

Europos teisingumo teismas priėmė sprendimą, kad šį klausimą iš esmės turės išspręsti Lietuvos teismas arba jį gali išspręsti įstatymų leidžiamoji valdžia. Teismas pripažino Lietuvos argumentus, kad iš principo asmenvardžių rašymas dokumentuose yra nacionalinės teisės reikalas. Tačiau tam tikrais atvejais, įskaitant ir bylos atvejį, t.y., kai asmuo susituokia su užsieniečiu ir paima jo pavardę, ir kai atsisakoma šią pavardę įrašyti į oficialius dokumentus gali sukelti asmeniui rimtų nepatogumų, asmenvardžių rašymą pagrindiniuose dokumentuose originalo kalba būtų valstybės pareiga, jei tai atitinka proporcingumo principą.

Galutinį sprendimą turi priimti konkrečios valstybės teismas. Kaip tiksliai Teismo sprendimą inkorporuoti į Lietuvos teisinę sistemą, kaip tai dera su Konstitucinio teismo prieš 11 metų priimtu sprendimu, dar teks įvertinti.

Vyriausybė artimiausiais mėnesiais apsispręs kokių žingsnių imtis ar pateikti Seimui įstatymo projektą ir kokį. Mano nuomone, asmenvardžių rašymas originalo kalba yra žmogaus teisė ir ji turi būti užtikrinta, kiek tai neprieštarauja viešajai tvarkai ir nesukuria rimtesnių kaštų mokesčių mokėtojams. ETT pateikė argumentus, kad X, Q ir W naudojimas daugeliu atvejų būtų proporcingas ir tinkamas.

Noriu pasveikinti Lietuvos pareigūnus, sėkmingai atstovavusius Lietuvos poziciją šioje sudėtingoje byloje. Tenka tik šiek tiek apgailestauti, kad teismo sprendimas nesukuria naujų įrankių geriau ginti Lietuvos piliečių interesus ir per šimtmetį gyvuojančią lietuvių kalbos rašybos tradiciją kitose šalyse. Ar kalbėtume apie oficialius renginius ES šalyse, ar ten gyvenančius ar dirbančius lietuvius, Teismo sprendimas neleidžia reikalauti kitose ES šalyse neignoruoti lietuviškos abėcėlės raidžių, kurių nėra originaliame lotyniškame ar tos šalies valstybinės kalbos alfabete.

Rodyk draugams

Laisvė nuo mokesčių neprieštarauja solidarumui

2011-05-05

Šiemet paskaičiuota simbolinė laisvės nuo mokesčių diena išaušta šiandien - gegužės 5 dieną. Priminsiu, kad tai simbolinė diena, pagal kurią proporcingai valdžios perskirstomam BVP yra išskaičiuojama kalendorinių metų dienų proporcija. Praėjus atitinkamam metų dienų skaičiui ir galima švęsti simbolinę mokesčių laisvės dieną.

Šiemet paankstėjusi laisvės nuo mokesčių diena kiek neįtikina ir tai teisingai pažymi patys jos skaičiuotojai - Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Realybė yra blogesnė dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai, dar kelias savaites tektų pridėti gyvenimo valdžios prisiimtos skolon sąskaita (o tai juk būsimi mokesčiai).

Be to, reikia atsiminti, kad šešėlis per krizę visgi išaugo, o tai reiškia, kad vieniems nuo mokesčių pasislėpus kitiems ta našta galėjo tapti daug didesnė. Ypač tai jaučia žurnalistai ir kiti autoriai, kurių pajamas vadinama naktinė reforma apmokestino papildomai, ir kurie, neatsitiktinai, yra sarkastiškiausiai nusiteikę šiųmetinės paankstėjusios laisvės nuo  mokesčių dienos atžvilgiu.

Dar reiktų pažymėti, kaip teigia ir dienos skaičiuotojai, kad BVP fakto ir prognozių koregavimai taip pat padarė įtakos būtent gegužės 5 d. rezultatui.

Tačiau labiausiai diskusijų kelia jau kuri laiką socdemų, bet vis labiau ir konservatorių, naudojama retorika. Jos esmė maždaug tokia - nesąmonė ta laisvės nuo mokesčių diena. Mokesčiai ir yra laisvės išraiška, nes leidžia mums naudotis viešomis gėrybėmis (policija, švietimu, sveikata ir pan.).

Iliustruoju. „Galvojimas, kad mokesčius mokame valdžiai, o po to jau gyvename sau, yra kažkoks didelis absurdas. Nes mokesčius mokame ne valdžiai, o tam, kad mūsų vaikai galėtų eiti į mokyklą, mūsų tėvai galėtų eiti į ligoninę, mūsų seneliai galėtų gauti pensijas. Būtų labai gerai, kad kas nors organizuotų demonstracijas už solidarią, ne tik už individualistinę visuomenę”, - sakė A. Kubilius interviu „Žinių radijui”.

Gerbiamas kolega, Premjere. Suprantu, kad prieš rinkimus daugiau kalbama apie žmogų, o laimėjus juos kyla pagunda daugiau šnekėti apie solidarumą, tačiau tai neatleidžia nuo nuoseklumo reikalavimo.

Daugelis dalykų, kurie finansuojami iš valdžios yra naudingi ir geri. Tačiau negi tai atleidžia nuo natūralaus piliečio noro už mažesnę kainą gauti geresnę kokybę?.. Niekas gi netrukdo Lietuvoje švęsti puikaus išsilavinimo, nuostabios sveikatos apsaugos ir garantuotų saugių pensijų dienų, jei tik tokias gėrybes mes tikrai turėtume ir rastume būdą kaip švęsti.

Tačiau parduotuvėje apsipirkęs žmogus gali džiaugtis ne tik gera pirkinių kokybe. Jis gali galvoti ir apie kainą - nusivilti, kai kaina pakyla ar apsidžiaugti jai nukritus. Kuo blogi yra tie Lietuvos piliečiai, kurie nenori permokėti už valdžios paslaugas, lygiai kaip nenori permokėti už šildymą, kurą ar pieną?

Ir dar apie solidarumą. Gaila, kai konservatoriai perima socdemišką retoriką, kad solidarumas galimas tik su valdžios pagalba. O kaip savitarpio pagalba bendruomenėje, šeimoje? Galiausiai netgi savanoriški ekonominiai mainai - argi tai nėra solidarumo išraiška?

Padėti savo artimui savanoriškuose santykiuose yra gerokai solidariau, nei nuolat kalbėti apie poreikį didinti mokesčius, kurie bus paimami tik todėl, kad kažkas valdžioje sumanė, jog už juos mokesčių mokėtojams reikia apipirkti daugiau ar geresnių viešųjų gėrybių.

Todėl  laisvės nuo mokesčių dienos šventimas nėra „didelis absurdas”. Absurdas yra neįvertinti, kad valdžios paslaugos turi savo kainą, arba manyti, kad niekas neturi kreipti dėmesio į šią kainą.

Rodyk draugams

Išsižadėtoji Lietuvos istorija. 220 metų mūsų Konstitucijai

2011-05-02

Mėgstame padejuoti, kaip teisės sistema Lietuvoje primesta sovietų. Tačiau ką darome, kad atsigręžtume į vakarietiškas savo teisės šaknis? O juk turime kur atsigręžti.

Lietuvos statutai yra konceptualus to laikotarpio teisinės kodifikacijos dokumentas.

Moderni teismų pakopų sistema Lietuvoje buvo įdiegta netgi anksčiau nei daugelyje Vakarų valstybių.

Protokolai iš Lietuvos Vyriausiojo tribunolo yra bene vienintelis šaltinis pasaulyje apie vėlyvųjų viduramžių teismų praktiką, nes Lenkijos teismų archyvą sudegino naciai, o už Abiejų Tautų Respublikos ribų teismų sprendimai tiesiog nebuvo taip preciziškai protokoluojami. Ir ne tiek svarbu, kad tie protokolai yra senąja baltarusių, lotynų, lenkų kalbomis. Tai mums turėtų įkvėpti pasididžiavimo dėl teismų atvirumo (kurio vis didesnio taip siekiame šiandien) standarto tuo metu.

Galiausiai gegužės trečiąją švenčiame Abiejų Tautų Respublikos Konstitucijos - pirmosios Europoje rašytinės konstitucijos 220 metų jubiliejų. Tiesą sakant, nežinau ar švenčiame. Turbūt tiksliau būtų pasakyti, kad švenčia mūsų kaimynai lenkai, su kuriais kartu šiuo paveldu dalinamės.

Lietuvoje gi Konstitucija vieniems nepatinka, kad lenkiška. Lyg nebūtų faktas, kad tuo metu Lietuva ir Lenkija buvo dvi susijungusios valstybės, kurių bent jau formalų lygiateisiškumą pabrėžia ir minėtoji Konstitucija. Tarsi būtų užmiršta, kad kaip ir beveik visada iki šiol normaliems Lietuvos santykiams su Lenkija, taip ir tada Konstitucijos priėmimui (tik tuomet labai atvirai) labiausiai priešinosi Rusija.

Kitiems Konstitucija per daug varžanti religines ar kitas žmogaus teises. Lyg galėtume istorinius dokumentus nagrinėti atsietai nuo konteksto, kuriame ši Konstitucija yra akivaizdžiai svarbus žingsnis asmeninės laisvės link.

O švęsti reikėtų dėl visų mano paminėtų ir daugybės kitų priežasčių, kurių svarbiausias įvardino ir Seime, nors ir su dideliais vargais, bet visgi priimta rezoliucija.

Taigi, švęskime, kai turime ką. Gal tada kiek lengviau bus priežasčių džiaugsmui ir šventimui daugiau palikti ir po savęs.

Rodyk draugams