BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2011

Kaip valstybė “Valstybės žinias” gelbėjo

2011-09-29

 

Yra tokia Valstybės įmonė „Valstybės žinios”, kurios steigėjas yra Seimas, o vadovas - buvęs ministras, buvęs Seimo narys, buvęs kelių partijų narys. Ši įmonė skelbia teisės aktus ir informacinius pranešimus, nes į Lietuvą dar neatėjo interneto laikas, nes spausdintinis žodis greičiau ir lengviau ir pigiau visus pasiekia, nes taip buvo nuo seno.

Yra keistų Vyriausybės narių, įskaitant mane (ir bendrai ši Vyriausybė tokia keista), kurie inicijavo įstatymų pakeitimus, kad teisės aktai būtų oficialiai skelbiami internete, o valstybės informaciniai pranešimai irgi. Jiems atrodo, kad tai paprasčiau, prieinamiau visuomenei, skaidriau, efektyviau,
pigiau.

Pavyzdžiui, pagal Vyriausybės siūlymus Seimas jau buvo priėmęs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą, kad apie viešuosius pirkimus skelbiama internete Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Valstybė dėl to per metus sutaupytų apie 2 mln. Litų, kuriuos perkančios organizacijos sumoka Valstybės įmonės išlaikymui.

Tiesa, kitas siūlymas - pagal kurį viešame nemokamai internete prieinamame teisės aktų registre būtų skelbiami teisės aktai jau daugiau kaip metus Seime iš mirties taško nejuda. Gal šiek tiek nepatogu - tokia reforma įrašyta patvirtintoje Vyriausybės programoje… Bet nieko - dėl biurokratijos, brangumo, teisės skelbimo nepatogumo vis tiek bus galima kaltinti ministrą, ar ne?

Šiandien Seimas sugrįžo ir prie anksčiau priimtų sprendimų koregavimo - viešieji pirkimai grįžta į popierių! Jokių internetų, jokių modernizavimų. Valstybės įmonė ir jos vadovas galės gyvuoti toliau. Vadovo vardu noriu padėkoti jo draugams Seimo nariams.

Juk jau ir taip Lietuvoje per daug to „liberalizmo”, per daug įsibėgėjome su tuo modernizavimu ir elektronizavimu, ir apskritai - negi gaila tų dviejų milijonų, kurie bus sumokėti Valstybės įmonei?..

Užtat taip bus gerai, kad nereikės sukti galvos ką daryti su ta Valstybės įmone, netekusia priverstinių klientų, nereiks aiškintis kodėl kažkas praranda darbą, ir apskritai kodėl kažkas keičiasi.

 

Rodyk draugams

Juridinių asmenų steigimas - pigiau, paprasčiau, greičiau

2011-09-19

Kai prieš keliolika metų konsultuodavau nevyriausybines organizacijas teisiniais klausimais dažnai sulaukdavau prašymo padėti steigiant organizaciją. Padėdavau, paskatindavau rimtai paskaityti kas parašyta įstatuose, kurių pavyzdį steigėjai gaudavo iš „vienų kolegų“ ar „pažįstamo teisininko“. Tačiau akivaizdu buvo viena – kad yra situacijų, kai viską galima padaryti pigiau, paprasčiau, greičiau.

Ir štai šiandien pagaliau jau galima internetu steigti pagrindinę nevyriausybinių organizacijų rūšį – viešąsias įstaigas. Tai yra kelis kartus pigiau nei iki šiol (steigiant viešąją įstaigą įprastu būdu tai kainuoja nuo 263 iki 413 Lt., o internetu – 163 Lt., o jei steigėjai jau iš anksčiau turėjo elektroninius parašus – 107 lt.).

Tai keturis kart greičiau nei iki šiol (vietoje7-14  dienų - 1-3).

Tai gerokai paprasčiau, nes nereikia eiti pas notarą ir į Registrų centrą. Akivaizdu, kad šis aspektas ypač aktualus tiems, šalia kurių nėra notaro ir Registrų centro – mažų miestelių ir kaimų gyventojams.

Mieli Registrų centro darbuotojai – ačiū jums už didžiules pastangas, kad pokyčiai vyktų ir sėkmės darant savo darbą toliau. Atsiprašau, kad kaip ministras būnu nekantrus ir vis spaudžiu, kad pokyčiai įvyktų greičiau. Tiesiog žinau visuomenininkų poreikį, kurio nepastebėti būtų sunku.

Ta pačia proga noriu pasidžiaugti, kad jau daugiau nei ketvirtis naujų UAB yra steigiama elektroniniu būdu, ir tai per metus pradedantiesiems verslininkams leidžia sutaupyti per milijoną litų.

Žinau, kad šie sutaupyti pinigai yra nuostolis tam tikroms institucijoms, ir tikiuosi, kad šios institucijos suvokia, jog tai būtina siekiant, kad valdžia tarnautų žmonėms, o ne iš jų pelnytųsi.

Žinau, kad lengvesnį juridinių asmenų steigimą kai kas vertina kaip grėsmę („pristeigs fiktyvių įmonių“, „o kas patikrins įstatinio kapitalo realumą?“). Tačiau noriu atsakingai pabrėžti, kad jokios naujos grėsmės atpiginus, supaprastinus ir pagreitinus steigimą neatsiranda, todėl šiuos klausimus vertinu daugiau kaip spekuliaciją arba priedangą savo interesams.

O kad užbaigčiau linksmesne gaida, tai noriu viešai prisižadėti, kad tai, kas vyksta, yra ne pabaiga – padarysiu viską, ir džiaugiuosi, kad Registrų centro žmonės jau dirba ties tuo, kad gyvenimas jau ir įsisteigus taptų paprastesnis.

Lietuva tikrai bus tarp tų pirmųjų šalių, kuriose ne tik juridiniai asmenys bus steigiami internetu, bet ir savo teisinius reikalus su registru galės tvarkyti tokiu pat būdu. Kitaip tariant, valdymo organai, įstatinis kapitalas, buveinės adresas ir kiti pakeitimai registre bus daromi irgi internetu, o tai reiškia pigiau, paprasčiau, greičiau.

 

Rodyk draugams

Kilimėlis verslo pradžiai

2011-09-15

Vakar devynios didžiausios verslą prižiūrinčios institucijos iškilmingai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigoja naują verslą pradėjusius visaip gerbti, mylėti, konsultuoti, jam padėti, o bausti nebent kritiniu atveju.

Deklaracija numato gerus dalykus, tačiau neabejotinai sukels ir aibę klausimų. Kai kuriuos jų iš anksto norėčiau pakomentuoti.

Kaip galima nebausti, jei priežiūros institucija nustato pažeidimą? Vienas pažeidimas nėra lygus kitam pažeidimui. Prižiūrinčiųjų institucijų tikslas yra užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o ne kuo daugiau nubausta dėl teisės aktų nesilaikymo. Jei teisės aktai nevykdomi dėl to, kad niekas nežino kaip juos vykdyti, reikia arba tikslinti aktus, kad jie būtų suprantami ir logiški, arba paaiškinti jų reikalavimus, jei jie neaiškūs, o ne mojuoti baudų vėzdu, kuris šiuo atveju nieko negali pakeisti.

Žinau, kad daugelyje prižiūrinčiųjų institucijų ilgą laiką buvo laikomasi priešingos nuostatos. Tai reiškia, kad būtina keisti standartus. Toks persiorientavimas įtvirtintas pernai priimtuose Viešojo administravimo įstatymo pakeitimuose.

Vyriausybės teisės aktai atitinkamai nustato, kad šių naujųjų standartų laikymąsi būtina įvertinti atliekant kasmetinį institucijų ir tarnautojų vertinimą - o nuo to priklauso tarnautojų karjera.

Galiausiai prižiūrinčioms institucijoms yra priminta, kad jei jos negali suspėti visur, tai jos turi daryti ne visus „po ranka pasitaikiusius” darbus iš eilės, o  atsirinkti tai, kas svarbiausia, ir paaiškinta, kad toks požiūris visiškai atitinka teisės reikalavimus.

Kodėl kalbama tik apie pirmųjų metų verslą? Be abejo, aktualu ne tik pirmieji metai. Tačiau tik pradėjus naują verslą ar naują verslo veiklą ir taip yra daugiau sunkumų, painumų. Pirmoką po rugsėjo pirmosios turime pirmiausia už rankos palaikyti ir parodyti kas, kur ir kaip, o ne pastabas raityti. Pirmą kartą į krepšinio aikštelę įėjusį vaiką irgi turime pagloboti, o ne reikalauti iš jo rezultatų, kokių tikimės iš žvaigždės. Pirmieji žingsniai labai svarbūs, tad čia pagalbą labiausiai ir reikia koncentruoti.

Kaip reiks atskirti pirmųjų metų verslą? Tos institucijos, kurios planuoja darbus, turi informaciją apie naujai atsiradusius verslus. Turiu priminti, kad panašių standartų, kurie numatyti deklaracijoje, reikėtų laikytis ir vėliau.

Kaip realiai atrodys priežiūros institucijų veikla? Be abejo, yra įvairių dalykų, kurių nei deklaracijomis, nei teisės aktais nenustatysi. Tačiau deklaracijos, teisės aktai ir instrukcijos (visa tai iš esmės jau turime), kartu su sveiku protu, atsakymus rasti turėtų padėti.

Turbūt natūralu, kad prasminga, dalykiška, neįkyri pagalba reiškia, kad, tarkime, naujai atsidariusiai kepyklėlei turėtų paskambinti kas nors iš Maisto ir veterinarijos tarnybos, Priešgaisrinės inspekcijos  ar kitos institucijos ir paklausti ar nereikia kokios pagalbos suprantant teisės aktus bei palikti konsultanto telefono numerį, kuriam visada galima skambinti. Tačiau keista būtų jei, tarkime, tą pačią kepyklėlę pirmuosius metus kas mėnesį su pagalbos siūlymu aplankytų Darbo inspekcija ar Aplinkos apsaugos  agentūra. Net ir gavę skundą dėl šios kepyklėlės pastarieji  inspektoriai neturėtų mesti svarbesnių darbų  - svarbu įvertinti riziką, pasižymėti, ir tik kai visi kiti svarbūs darbai nudirbti, imtis mažiau pavojingų tikrinimų.

Pavyzdžiui, turbūt nebuvo būtina Darbo inspekcijai iškart skubėti į kunigų seminariją, jei kažkoks anonimas pasakė, kad įtaria ten nelegaliai dirbant sargą, o atvykus patirti šnipštą - rasti budėjimo poste seminaristą? Būtent tokią istoriją perskaičiau iš moksleivių įspūdžių po jų vizitų Vyriausybėje ir kitose institucijose.

Neslėpsiu, kad pats nerimauju būtent dėl gerų iniciatyvų realizavimo stadijos - kad priežiūros tarnybų vadovų deklaruotus pažangius veiklos standartus suvoktų ir  tinkamai pritaikytų kiekvienas inspektorius.

Rodyk draugams

Lukašenkizmas mūsų galvose

2011-09-06

Duomenų apie A. Beliackį perdavimas jau daug išnarstytas ir dar narstomas. Dar kartą galiu pakartoti, kad ši istorija mums garbės nedaro. Jaučiu dėl to atsakomybę. Viliuosi, kad atsakomybę jaučia ir kiti pareigūnai ir politikai. Atsiprašau A. Beliackio ir jo bendražygių. Kita vertus, džiaugiuosi, kad iš istorijos operatyviai daromos išvados ir išryškėjusios spragos yra užlopomos.

Tikiuosi, kad rytoj ar poryt man ant stalo guls darbo grupės galimam tarnybiniam nusižengimui tirti dėl dviejų Teisingumo ministerijos pareigūnų veiklos išvados. Galiu patikinti, kad atsakomybė bus adekvati.

Tačiau yra šioje istorijoje, tiksliau, reakcijoje, į šią istoriją, ir daugiau niuansų, kuriuos ir norėčiau aptarti.

Kuo pasižymi Lukašenkos politika? Be kita ko, ji turi labai aiškius bruožus demonizuoti visus, kas nepritaria Lukašenkos nuomonei, bausti kaltus ir nekaltus, jei tik tai naudinga režimui, manipuliuoti faktais taip, kad jie sustiprintų melą, teisę naudoti ne taip, kad ji būtų teisinga, o išimtinai ir selektyviai tik savo tikslams.

Gaila, kad likimas mūsų kaimyninei tautai, su kurios žmonėmis tenka spręsti daugybę, įskaitant ir teisinio bendradarbiavimo problemų, kol kas neleido sukurti realių laisvos visuomenės institucijų.

O dabar pažiūrėkime kas dedasi Lietuvoje. Tiksliau ne Lietuvoje, o kai kurių žiniasklaidos priemonių, o ypač priklausančių vienai didelei žiniasklaidos grupei, puslapiuose ir eteryje, o iš paskos ir kai kurių politikų bei politikų komentatorių galvose.

Surasti atpirkimo ožius visada patrauklu. Daug susilaukiau patarimų iš įvairių politikų ir apžvalgininkų, kad reikia greitai ir operatyviai nubausti kaltus ir netgi suversti visą kaltę jiems. Receptas politiškai paprastas - kad netaptum atpirkimo ožiu pats, reikia surasti kitą kraštinį, jį apjuodinti ir taip nusiplauti rankas. Teisė, teisingumas, tiesa - visa tai nuplaukia į antrą planą.

Kiek teko priimti sprendimų ar komentuoti minimus įvykius, visada sakydavau ir elgdavausi taip, kad galėčiau namo grįžti švaria sąžine. Man tai reiškia visų pirma neneigti savo atsakomybės. Pavyzdžiui, jei bent kiek, kad ir netiesiogiai, būčiau prikišęs pirštus prie duomenų perdavimo, kaip politikas, manau, turėčiau atsistatydinti. Šiandien tai reiškia, kad turiu daryti viską, kad būtų ištaisytos atsivėrusios sisteminės klaidos. Taip pat, kad padėtis šiuo konkrečiu atveju, kiek įmanoma, būtų ištaisyta.

Taip pat laikausi nuostatos būti principingu vertinant kitų atsakomybę, o kartu neieškoti atpirkimo ožių tik todėl, kad kažkas to labai nori.

Žiniasklaidoje, deja, tokia pozicija, panašu nepopuliari. Arba viskas išverčiama taip, kad aš ieškau ant ko suversti kaltę, arba visus dangstau.

Užtat sąmokslo teorijos visada populiarios. Kartais ir teisingos. Tačiau kai bet kuri klaida yra priskiriama KGB rankos veikimui, sąmoningam bendradarbiavimui su nedemokratiniais režimais, ar verslo interesų ir viešų interesų painiojimui, darosi koktu. Panašu, kad ką jau ką, bet išsižadėti savo artimo dėl to, kad gal būt jis padarė klaidelę, ar tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje, o išsižadėjus dar ir apjuodinti - tai mes mokame.

Manipuliuoti faktais, kaip rodo ir šios istorijos interpretavimas, taipogi mokame. Štai jau minėtos žiniasklaidos grupės didysis laikraštis sudėlioja savo žinią taip, kad vos ne pareigūnai, dėl kurių veiksmų kyla abejonės, vertina patys save. Ar kam berūpi, kad tai netiesa?.. Ar kas beatsirenka, kad pareigūnų atsakomybę vertinančioje grupėje nei kvapo nėra tų asmenų, kurių veiksmai yra vertinami?..

Man atrodo, kad plačiai aptarinėjama teisinio bendradarbiavimo spraga yra ne tik spraga teisinio bendradarbiavimo mechanizme. Galima padaryti, ir jau daug padaryta, kad tai nebepasikartotų. Tačiau ką daryti, kad patys netaptume drakonais, su kuriais kovojame - gerokai sunkesnis uždavinys.

Rodyk draugams