BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2011

Demonių kirpėjų apsėsti

2011-11-21

Atsimenate tokią operos „Svynis Todas - demonas kirpėjas” reklamą, kur žmogaus kūno dalys kišamos į mėsmalę ir iš jos tvarkingai lenda faršas?

Savotiškas jausmas, kai pro šią reklamą vedi vaikus į mokyklą ir darželį. Spėju, kad nesu vienintelis tėvas, kuriam su vaikais ne savo noru tekdavo aptarti tą neskoningą reklamos vaizdelį.

Tuo metu galvojau, kad ši reklama - tiesiog pigus ir amoralus būdas šiuolaikiniam menui šokiruoti, t.y. atkreipti dėmesį į save, pritraukti daugiau žiūrovų. Maniau, kad tiesiog reklamos užsakovai ir kūrėjai gal neturi vaikų ir dėl to nesupranta ką daro, kad viešą erdvę ne papuošia, o pridergia.

Neseniai suvokiau, kad galbūt neatsitiktinai visa tai buvo atsiradę Vilniaus gatvėse. Mes, lietuviai, kaip ir kiti posovietinės erdvės gyventojai, tiesiog apsėsti esame minties, kad kirpykla - kažkokia demonų ir demonių vieta.

Kaip pastebėjo Lietuvoje šiomis dienomis viešėjęs Pasaulio banko ekspertas Florentin Blanc, visa posovietinė erdvė apsėsta dėl kirpėjų keliamos grėsmės. Kai Kirgizijoje buvo paklausta kokie verslai sukelia didžiausias grėsmes, ir dėl to juos reikia labiausiai kontroliuoti, šalia didžiųjų grėsmių, tokių kaip atominė energetika ir pan.,  atsirado ir kirpėjai.

Lietuvoje girdžiu iš esmės tą patį. Institucijos sako, kad kiekvieną kirpyklą būtina patikrinti bent kartą per metus.

Reikalavimų kirpykloms sąrašas ir pobūdis įspūdingas. Pavyzdžiui, kirpėjas privalo raštu aprašyti kiekvieną savo teikiamą grožio paslaugą, turėti paslaugų aprašus. Jei viešėdamas parodoje Europos Sąjungos valstybėje ar tiesiog nuvykęs pigiau apsipirkti į Lenkiją ar Latviją įsigijo savo darbui reikalingų priemonių, privalo turėti šių priemonių lietuviškus aprašus. Atlikdamas įrankių sterilizavimo procedūras, jas privalo detaliai dokumentuoti, vesti Sterilizatoriaus darbo kontrolės registro žurnalą ir pan.

Diskutuojant apie klausimynus, kurie suprantamai verslui įvardintų kas svarbiausia iš visų keliamų reikalavimų, leistų ir inspektoriui, ir verslininkui geriau koncentruotis į svarbiausius dalykus, visu aštrumu vis iškyla kirpyklų klausimas.

Vieni (inspektoriai) padejuoja, kad niekaip negalime „sutvarkyti” tų kirpyklų, ypač jei su verslo liudijimais dirba. Kiti (rimtesni kirpėjai) pasiskundžia, kad į kirpyklų kontrolę žiūrima per lengvai, per mažai skiriama tam dėmesio, todėl atsiranda tokių, kurie kerpa per pigiai, kad kirptų kokybiškai.

Labai primena Mongoliją, kurioje tik neseniai atsisakyta kirpyklų paslaugos kokybės (iš esmės - estetinių) reikalavimų ir jų kontrolės.

Iliustruodamas, kad tai posovietinei erdvei būdinga, o ne universali demonų kirpėjų baimė, noriu pabrėžti, kad ši baimė baigiasi ten, kur kažkada buvo mus nuo Vakarų skyrusi geležinė uždanga. Vakarų valstybėse kažkodėl galima netikrinti kirpyklos kasmet ir nieko dėl to neatsitinka.

Turint visą tai galvoje net nesu tikras, ar Lietuvos institucijos yra pribrendusios atsikratyti demonių kirpėjų baimės. Ir ar tikrai mūsų kai kurių valstybės tarnautojų ir netgi verslininkų galvose negyvena daugiau tokių demonų.

Gal gyvenimo palengvinimas kirpykloms yra ir bus tikrasis ženklas, kad mes atsikratėme sovietinio mentaliteto ir jau sugebame į verslą žiūrėti normaliai, o ne pro mitologinius akinius, leidžiančius kiekviename verslininke matyti demoną.

Rodyk draugams

Popierius, kuris sumažins popierizmo

2011-11-15

Popieriais, dokumentais popierizmo ir biurokratizmo nesumažinsi… Skamba lyg ir kaip akivaizdi tiesa. Tačiau nebūtinai taip yra iš tiesų. Šįkart apie vieną iš tokių atvejų, apie kurį, beje, kaip tik šiandien vyksta bendrai Teisingumo ir Ūkio ministerijų rengiamas seminaras.

Niekam ne paslaptis, kad žmonės, įmonės yra tiesiog užversti reguliavimu. Pavyzdžiui, kai prižiūrinčios institucijos buvo įpareigotos susiskaičiuoti, suregistruoti, kokius teisės aktus jos įgyvendina ir prižiūri, tai vien Darbo inspekcija suskaičiavo per 500 teisės aktų. Vien jų pavadinimai sudaro beveik 40 puslapių. Beje, pagarba Darbo inspekcijai, kuri bent tiksliai tai susiskaičiavo, nes ne visiems tai pavyko.

Akivaizdu, kad joks normalus žmogus, joks smulkus verslininkas, kuris siekia vartotojams kažką naudingo pasiūlyti, niekada negali būti tikras, kad žino viską, ko iš jo reikalaujama.

Kai nežino, ir nevykdo. Kai nevykdo, gali būti nubaustas. O nubaudimas gali reikšti verslo pabaigą. O kai gresia tokios pasekmės, tai labai tikėtina, kad jis netgi nenubaudžiamas, nes susimoka kyšį.

Kam tokia sistema gera? Nebent nesąžiningam inspektoriui ar rimtus pažeidimus nusiteikusiam daryti verslininkui.

Tačiau sąžiningam inspektoriui ar verslininkui tokia reguliavimų lavina yra akmuo po kaklu. Inspektorius niekada negali patikrinti visko. O tuomet žiūrėk dar liks kaltas, kad to ar ano nepastebėjo, vienur ar kitur nesuspėjo.

Neretai verslininkas, kai žino, kad bet kada gali būti nubaustas, iš karto tam pasiruošia. Jis netvarko savo veiklos taip, kad ji būtų gera, atitiktų reikalavimus. Žinodamas, kad vis tiek bus už kažką nubaustas, jis iš karto bando megzti draugiškus ryšius su priežiūros inspektoriais, ir gal jau dabar pakuoja jiems kalėdines dovanėles.

Pripažinkim - ženkliai sumažinti reguliavimo laviną šiandien esam nepajėgūs. Nedaug yra tokių reguliavimų, kuriuos galiu pakeisti savo, kaip ministro, įsakymu. Dalies niuansų gal net nežinau. Ten kur žinau (o jų daug) - beveik visada reikia įstatymų pakeitimo, o Seime nusiteikimas reguliavimo mažinimo atžvilgiu ne visada toks pozityvus, kaip man norėtųsi.

Be to, kai kada, kad ir smulkmeniški reguliavimai turi prasmės, jei tik į juos nežiūrima bukai, o per sveiko proto prizmę.

Tačiau protingumas, proporcingumas, tikslingumas ir kiti dalykai dėl to nedingsta. Šie principai, užrašyti ir įstatymuose, suteikia šansą dorotis su reguliavimų lavina taip, kad ji neveiktų žlugdančiai.

Štai čia ir atsiranda vieta papildomam popieriukui, kuris daug ką sustatytų į vietas.

Siekis paprastas: kiekvienas verslas pagal savo rūšį idealiu atveju turėtų turėti klausimyną, kuriame prižiūrinčios institucijos surašytų klausimus, kuriuos jos pirmiausiai tikrins. Tai aktualu ir pačioms institucijoms bei jų inspektoriams (nes bus nusistatyta kas svarbiausia), ir verslui bei visiems žmonėms (nes irgi bus aišku, kas svarbiausia), ir bendram reikalui (nes bus galima tikėtis, kad klausimynai turės akivaizdų prevencinį poveikį).

Tai turi būti svarbiausi klausimai, atskleidžiantys dalykus, kurių nesilaikymas, tikėtina, gali sukelti realią žalą, o ne formalistinis kabinėjimasis prie smulkmenų. Taip pat tai turi būti normaliam žmogui aprėpiamas problemų ratas. Tuo pačiu tai turi būti suprantama be specialaus teisinio, cheminio, medicininio ar kokio kito išsilavinimo.

Vyriausybė jau patvirtino, kad pradėta bus nuo kelių verslo sričių, kuriose daugiausiai veikia smulkiausi verslininkai: viešojo maitinimo įstaiga, kirpykla ar grožio salonas, automobilių remonto dirbtuvės, mažmeninės prekybos įmonė.

Kiekvienai iš šių sričių savo klausimynus turi patvirtinti svarbiausia atitinkamą sritį prižiūrinti institucija: Maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė visuomenės sveikatos tarnyba, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Ne maisto produktų inspekcija. Kitas žingsnis - klausimynai kitoms veikloms, bendri skirtingų žinybų klausimynai.

Suvokiu, kad klausimynai visko neišspręs, ypač jei bus padaryti atbulomis rankomis. Ta proga noriu kreiptis į  visus, kurie susidurs su klausimynais: žinokite, kad klausimynas turi būti aprėpiamas ir suvokiamas, klausimynuose turi būti svarbiausi tikrinami dalykai, kad kitų dalykų nesilaikymas turi būti tikrinamas tik esant tam atskiram pagrindui, o už tai baudžiama tik esant ar gręsiant realiai žalai.

Jei realybė skirsis nuo šių principų - nepatingėkite apie tai pranešti man arba Ūkio ministrui.

Klausimynas turi palengvinti gyvenimą žmogui, verslui, o taip pat ir tikrinantiems inspektoriams. Jie padės koncentruotis į svarbiausius dalykus ir nepaskęsti nereikšminguose.

Rodyk draugams