BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2011-12-09

“Eilinis pilietis” apie mokestinius viražus

2011-12-09

Mieli skaitytojai, kaip ir turbūt kiti politikai, gavau štai tokį sveiko proto atsakingumo dorybės kupiną laišką. Noriu juo pasidalinti. Mano tik mažas pastebėjimas - kiekvienas pilietis yra eilinis. Duok Dieve kiekvienam turėti tiek išminties, kiek turi šio laiško autorius.

Remigijus Šimašius

Laba diena,

Net ir visiškai politika bei pastarųjų savaičių aktualijomis nesidomintis eilinis pilietis negalėjo nepastebėti masinėse informavimo priemonėse aprašomų vykstančių diskusijų ir samprotavimų apie vieną iš biudžeto deficito mažinimo alternatyvų - naujus mokesčius. Kaip tik toks pilietis esu ir aš.

Turime, t.y. turite jūs, tautos išrinktieji, puikia progą nepakartoti “naktinių” įstatymų klaidų ir/ar nepademonstruoti savo trumparegiškumo.

Visų pirma, nuo pat mažens buvau mokomas, kad į bet kokią problemą reikia žiūrėti kompleksiškai, sistemiškai, o ne ją pulti spręsti fragmentiškai, nematant visumos, neįvertinus galimų sprendimų padarinių, ilgalaikės perspektyvos. To paties buvau mokomas universitete bakalauro, magistrantūros studijose Lietuvoje bei užsienyje, sisteminį požiūrį plačiai taikiau savo disertacijoje. Žvelgiant į kai kurių politikos veikėjų pasisakymus apie naujus mokesčius, net man, eiliniam, tačiau išsilavinusiam piliečiui darosi keista. Ir netgi pikta, kad žmonių gerovė yra tokių veikėjų rankose. Taip, papildomų pajamų ar sąnaudų mažinimo rezervų reikia rasti, faktas, tačiau tai reikia daryti išanalizavus visas galimas alternatyvas ir tik tada pasirinkti geriausią (akcentuoju - geriausią, o ne paprasčiausią). Tuo tarpu dabar susidaro toks vaizdas, kad valdžia sugeba problemas spręsti tik paprasčiausiais būdais - nuskriaudžiant senjorus arba įvedant vieną ar kitą
papildomą mokestį. Tai problemos neišspręs ir, mano nuomone, turės neigiamų ilgalaikių pasekmių.

Toliau siūlomus/svarstomus sprendimus vertinsiu šiek tiek subjektyviai, t.y. per savo, eilinio piliečio prizmę. Tačiau turinčio ekonominį išsilavinimą. Taip pat prašau turėti omenyje tai, kad tiek mano, tiek mano tėvų viso gyvenimo santaupos buvo banke Snoras. Aš ko gero prarasiu nedaug, o tėvai praras viską. Ne gana to, tėvai buvo pasiėmę būsto paskolą šiame banke tam, kad broliui nupirktų nuosavą būstą. Palūkanos už laikomus pinigus banke, už vertybinius popierius dengė būsto paskolos palūkanas. Pagal Lietuvos įstatymus jie neteks visų turėtų pinigų (vargu bau, ar bus rasta bent maža dalis turto padengti banko įsipareigojimams), o paskola liks “ant kupros”. Milijoninė paskola. Iš ko ją išmokėti, kai tėvai pensininkai ir
neteko visų santaupų? Pardavus būstą (pirktas bumo metu), pavyktų atgauti ko gero pusę sumos.

Taigi, turint tai omenyje, vertinkime mokesčius.

NEKILNOJAMOJO TURTO mokestis. Brolis bedarbis, gyvena tėvų nupirktame bute už paimtą paskolą. Būstas santykinai brangus. Tėvai dirbantys pensininkai, paskolos turbūt nepajėgs išmokėti. Patys gyvena bute,
kurį įsigijo labai seniai su savo, amžiną atilsį, tėvų pagalba. Butas geroje vietoje Vilniuje, keturių kambarių, tikriausiai kainuoja nemažai. Tiesa, dar tėvai turi namą kitame mieste, kurį paveldėjo mirus jų tėvams. Tikriausiai jo vertė irgi nemaža. Pats irgi turiu pasiėmęs paskolą visam gyvenimui. Sunku, atsisakau daugelio norų, riboju poreikius. Buto Vilniuje vertė virš 500 tūkst. Lt.

Ar mano tėvai, brolis ir aš esame turtingi? Ar mums turi būti taikomi prabangos, NT mokesčiai? Ne, esame vidurinioji klasė, ant kurios, panašu, norima suversti visą naštą. Apmokestinus NT ir nebepajėgiant išmokėti paskolų, reikia kraustytis į kambario ar dviejų kambarių butus miesto pakraštyje? Tada geriausia išvis negyventi, nes visko, dėl ko stengeisi visą gyvenimą, esi priverstas netekti. Pinigų, laikytų Snore, nes valstybė nesugebėjo sukontroliuoti banko veiklos ir tinkamai informuoti gyventojų apie galimas rizikas, nekilnojamojo turto, nes mokesčių našta tampa nebepakeliama.

Klausimai retoriniai, pamąstymams.

AUTOMOBILIŲ mokestis. Vis matome verkšlenančių pasisakymų ar straipsnių, kad Lietuvos autoparko amžiaus vidurkis vienas didžiausių ar didžiausias Europoje. Tačiau galimais savo sprendimais, panašu,
problemą dar pagilinsime. Juk siūloma apmokestinti “galingus” automobilius, t.y. virs 200 arklio galių. Kas nusprendė, kas yra “galingas”? Kuo galingumas susijęs su automobilio verte, galėjimu mokėti dar daugiau
mokesčių? Tokiu atveju aš už savo 12 metų automobilį su dujomis virš 200 AG turėsiu mokėti, o kitas pilietis, perkantis (ir galintis įpirkti) naują vidutinės klasės automobilį iki 200 AG - ne? Ko mes siekiame? Sumažinti senų automobilių kiekį? Apmokestinkime senus automobilius, bet ne “galingus”, kurių yra nedidelė dalis ir kurie, kaip jau minėjau, nepasako nieko apie savininko finansines galimybes. Kita vertus, šiuolaikiniais standartais galingas automobilis tikriausiai yra bent 400 AG. Žodžiu, logikos 0. Reikia surinkti daugiau mokesčių? Tada jau geriau apmokestinti visus automobilius, o ne pseudo galingus nelogiškais ir neproporcingais mokesčiais. Arba bent jau riškimės prie automobilio vertės, nes situacija, kai aš moku už
savąjį 12 metų senumo, o už naują tarkime Audi A4, su gera komplektacija kainuojantį apie 140 tūkst. Lt, nemoka neatrodo logiška. Bet juk tokiu atveju naujus automobilius pradės registruoti užsienyje arba tiesiog dar labiau mažinsime naujų automobilių pardavimus. Vėl blogai. Žodžiu, panašu, kad šis mokestis  problemos nespręs. Arba spręs iškreiptai.

Jei tokie mokesčiai būtų įvesti, ko gero arba tektų emigruoti pardavus viską, ką turime, arba imtis kitų radikalių priemonių, nes tokia situacija nežavi:

-Snore laikyti pinigai dingsta, paskola lieka. Valstybės dėka.

-Už su paskola įsigytą būstą reikia mokėti. Šalia palūkanų.

-Taip pat reikia mokėti už automobilius, kurie yra seni, bet “galingi”.

Iš ko gyventi? Dėl ko gyventi? Kad valstybė dar ko nors nesužiūrėtų, neužtikrintų kontrolės, dalis žmonių prarastų pinigus ir visiems dar uždėtų papildomų mokesčių (oro, drabužių ir pan.)?

Atsižvelgiant į visa tai, raginu pažvelgti plačiau, sistemiškai ir kokybiškai išnagrinėti visas alternatyvas: ne tik tas, kurios paprastos, bet abejotino ilgalaikio efekto, bet ir tokias kaip valstybinio turto privatizavimas,
nereikalingo turto pardavimas, valstybinio sektoriaus efektyvinimas (man, kaip verslo atstovui, kartais kraupu matyti, kaip “efektyviai” dirbama, naudojami resursai, valdomi projektai) ir pan. Taip pat, mano nuomone, negalima neatsižvelgti į žinomų ekonomistų, LLRI ekspertų nuomones.

Jeigu skaitote šią eilutę, ačiū už sugaištas 5 minutes jūsų brangaus laiko.

Pagarbiai

Eilinis Lietuvos pilietis

Rodyk draugams