BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gruodis, 2011

Pamiršta dirbanti Lietuva

2011-12-08

Pradėkime nuo pradžių, kur, tikiuosi, visi sutariame: norime, kad Lietuva būtų klestintis laimingų ir turtingų žmonių kraštas.

Jeigu taip, tai turbūt turėtume visokeriopai džiaugtis, kai žmonės kažko siekia, kuria, dirba. Atitinkamai turėtume džiaugtis kai sukuria, pasiekia, uždirba. Turime sudaryti visas sąlygas kūrybai ir darbui.

Žinoma, su viena sąlyga - ši kūryba ir darbštumas turi būti nukreipti ne tik į savo naudą, bet tarnauti ir visuomenės labui. Juk nenorime, kad vieni piliečiai nepelnytai gyventų iš kitų darbštumo ir kūrybiškumo.

Taigi, turime neskriausti tų, kurie kuria ir dirba. Ir turėtume nepalaikyti tokios politikos, kuri tinginystę, apsileidimą ir gyvenimą kitų sąskaita skatina. Turėtume atsisakyti politikos, kai problemos sprendžiamos daugiau paimant iš tų, kurie stengiasi, kuria, dirba, ir, duok Dieve, uždirba.

Deja, krizės akivaizdoje diržus susiveržti teko iš esmės visiems, kurie kuria ir dirba: darbininkams, verslininkams, valstybės tarnautojams. Netgi tie, kam atlyginimai formaliai nebuvo mažinti, neteko vaiko pinigų, pervedimų į savo privatų pensijų fondą, motinystės išmokų, bedarbio išmokų laikinai praradus geresnį darbą arba kitų gėrybių.

Tam tikra prasme tai normalu, nes padėti reikia tiems, kas nesuduria galo su galu. Tačiau diržų veržtis neteko tiems, kas nedirbdami tiesiog gyvena iš socialinės paramos. Žiūrėkime tiesai į akis - ištikus rimtai bėdai socialinė parama nėra didelė paspirtis ar paguoda. Tačiau norintiems vegetuoti iš socialinės paramos Lietuvoje sukurtos gana neblogos sąlygos. Ir jie neretai gyvena geriau už dirbantį.

Tad argi mes turime stebėtis, kai iš Lietuvos išvyksta, į šešėlinę ekonomiką pereina arba daugybe atveju, tiesiog apskritai nustoja dirbti tie žmonės, kurie dar neseniai savo darbu ir kūryba bandė išlaikyti save ir savo šeimas Lietuvoje?

Jeigu taip, tai kaip mes galime kalbėti apie mokesčių didinimą, kokie tie mokesčiai šiandien bebūtų: pridėtinės vertės, tariamos prabangos, automobilių, ar geresnės kvalifikacijos ir darbštumo bei sėkmės (progresiniai pajamų)?..

Juk akivaizdu - bet kokių mokesčių didinimas šiandien yra mokesčių mokėtojų skaičiaus mažinimas. Biudžetas iš to gaus planinį pliusą ir realų šnipštą.

Ir kaip mes galime sakyti, kad nėra kur mažinti valstybės išlaidų? Yra. Ir tai ne tik valstybės biurokratijos didesnis efektyvumas bei geresni viešieji pirkimai. Tai ir tos biudžeto išlaidos, kurios skatina nedirbti (bent jau legaliai), o vis dažniau kreiptis socialinės paramos - ir ne tik tuomet, kai ištinka tikra bėda (liga, artimo netektis ar pan.), tačiau ir tariamos nelaimės atvejais (tingumas, alkoholis, godumas, noras pagyventi kitų sąskaita).

Jau buvau minėjęs pavyzdį, kad jei šiandien tris vaikus turintys ir iš paramos gyvenantys vyras ir žmona pradėtų dirbti už minimalų atlyginimą, jie savo šeimos pajamas pasididintų apie šimtu dvidešimt litų. Akivaizdu, kad šeimos išlaidos (kelionė, maistas, rūbai) padidėtų daugiau. Jei jie pradėtų gauti nebe po 800, o po 1000 litų atlyginimo, jų šeimos pajamos išaugtų 30 litų… Koks kvailys begali norėti eiti į darbą, o jei dirba, norėti legalaus atlyginimo padidinimo?

Todėl sakau - krizės, sunkumų laikas yra tas laikas, kai pagaliau reikia atsigręžti į daugelio politikų užmirštą kuriančią ir dirbančią Lietuvą, į tą žmogų, kuris iš paskutiniųjų stengiasi savo darbu užtikrinti geresnį gyvenimą sau ir savo artimiesiems, į tuos, ant kurių laikosi Lietuva.

P.S. Kadangi šiandien visi klausia iš ko paimti apie 200 mln., kad pensininkams būtų atkurtos visos pensijos, tai pabandysiu nuo bendresnių dalykų pereiti prie kai kurių konkretybių (nepretenduodamas surasti visus akivaizdžius arba skausmingus taupymo rezervus).

Pavyzdžiui, jei metai iš metų iš socialinės paramos gyvenantieji pradėtų gauti su kiekvienais metais vis mažėjančias pinigines socialines išmokas (o pirmais metais gal net didesnes nei šiandien), biudžetas galėtų sutaupyti apie 150 mln. litų (vien kaip tiesioginis efektas). Ir tai tik viena iš socialinių programų, kitų nejudinant. Beje, kalbėdamas apie finansinį efektą neskaičiuoju vokelių legalizavimo, ir apsisprendimo nuo socialinės paramos pereiti prie darbo. Tai padarius nebereikėtų kalbėti apie mokesčių didinimą.

O dar įdomiau pažiūrėjus į kai kurias programas, kuriems kitų metų biudžete išlaidas numatoma didinti (pirmame biudžeto variante, pateiktame Seimui). Pateiksiu keliolika pavyzdžių. Nesakau, kad visur šio padidinimo reikia atsisakyti - galbūt kai kas gyvybiškai būtina dėl pasikeitusių aplinkybių (pavyzdžiui, teks ruoštis pirmininkauti ES), kai kurie skirtumai gal atsirado dėl eilučių sujungimo, o ne realaus padidėjimo. Tačiau jei bent trečdaliu ši suma būtų sumažinta, tai sudarytų dar 60 milijonų litų.

  • Meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programa. 87,5 mln., lyginant su pernai +10,6 mln.
  • Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programa - 55 mln., lyginant su pernai + 9,2 mln.
  • Visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos programa. 26,8 mln., lyginant su pernai + 4,8 mln.
  • Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo programa 39 mln. Išlaidos auga beveik 5 mln.
  • Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programa - 47 mln., lyginant su pernai + 15,5 mln.
  • Visuomenės sveikatos stiprinimo programa - 64,7 mln., lyginant su pernai +27,4 mln.
  • Diplomatinės tarnybos administravimo programa - 170 mln., lyginant su pernai +7,4 mln.
  • Saugomų asmenų ir objektų apsaugos vykdymo programa - 27,5 mln., lyginant su pernai +2 mln.
  • Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos vykdymo programa - 253 mln., lyginant su pernai net +52 mln.
  • Valstybės saugumo departamentas - 64 mln., lyginant su pernai +7,7 mln.
  • Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 48 mln., lyginant su pernai +6,6 mln.
  • Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 22 mln., lyginant su pernai +5,4 mln.
  • Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 83 mln., lyginant su pernai + 9 mln.
  • Valstybinis mokslinių tyrimų institutas 8,3 mln., lyginant su pernai +2,4 mln.
  • Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 8 mln., lyginant su pernai +1,4 mln.
  • Gamtos tyrimų centras 12 mln., lyginant su pernai +1 mln.
  • Lietuvos mokslų akademija 9 mln., lyginant su pernai +1,2 mln.
  • Lietuvos mokslo taryba 104 mln., lyginant su pernai + 13,4 mln.

P. P. S. Negaliu nepasidalinti laišku, kurį gavo mano kolega, irgi Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras (laišką pateikiu nuasmenintą):

 Noriu Jums ir Jūsų frakcijai  padėkoti  už ryžtą , o ypač už blaivų protą priimant kitų metų biudžetą. Labai tikimės, kad Jūsų frakcija apgins tuos,  kurie  turi vienintelį “prabangų” turtą nuosavus namus, statytus prieš 15-20 m. ir kuriuos konservatoriai nori  apmokestinti socialiai neteisingu mokesčiu - “prabangos” mokesčiu, kurį mokės  ne visi, o tik tie  “turtuoliai” kurie leido sau prabangą turėti nuosavus namus. Ar namas, beje vienintelis, kurio vertė 500 tūkst. Lietuvoje jau tampa prabanga?! Nesvarbu, kad  ta “prabanga” 20 m. senumo, kad jis kūrenamas  malkomis, kad namo šeimininkai uždirba minimumą, kad  augina 3 vaikus, kad iš valstybės neprašo paramos, na tiesiog stengiasi iš visų jėgų, ir tokių “turtuolių” daug…

Ne! To negana, uždėkim tiems “turtuoliams “  1 %  mokestį - kilpą  nuo turto vertės ir … tegul jie  kraustosi į 1 kambario butuką arba  į Kariotiškes. Toks teisingumas vardan TIK vienos socialinės grupės gerovės labai abejotinas, kuris veda į niekur.

Kažkaip nesvarstėm galimybės išvažiuoti gyventi svetur, galvojom, kad bus geriau, ateis geresni laikai, kaip nors išgyvensime, deja jei bus įgyvendintos konservatorių  “auksinės”  mintys, manau ilgai Lietuvoje neužsibūsim, nes gyventi be ateities, be svajonių, be prošvaisčių ir valstybės palaikymo nematome prasmės. Gyventi Lietuvoje taps prabanga.

Ačiū, kad išklausėt. Sėkmės.

Rodyk draugams

Kai milijonai pro šalį, ne laikas mokesčiams

2011-12-01

Ekonomikai Europoje blogi laikai - ne į gera tai ir Lietuvai. Be kitų pasekmių tenka sukti galvą kaip užkišti biudžeto skyles. Neargumentuosiu kokio dydžio biudžeto skylė visgi yra pateisinama ir koks deficitas - nulinis, 2,5 proc. ar 3,5 proc. būtų tinkamas.

Nekalbėsiu ir apie tai, ar, kaip sako kai kurie ekspertai, PVM didinimas yra neišvengiamas. Manau, kad tai tiesiog netiesa. O ir pats mokesčių didinimas būtų labiau panašus ne į gelbėjimo ratą Lietuvos biudžetui, o į akmenį po kaklu vis dar plaukiantiems Lietuvos žmonėms ir Lietuvos ekonomikai.

Apie mokesčius pasakysiu tik vieną dalyką - jei jau norima didinti valdžios pajamas iš mokesčių, tai kodėl taip sėkmingai užmirštas yra lengvatinis šildymo PVM. Juk lengvata naudojasi ir turtuoliai, ir varguoliai, o kenčia dėl jo labiausiai vidurinioji klasė, kuri, kiek ji vis dar gyvena senuose miestų daugiabučiuose, negali priimti sprendimų dėl namo renovacijos.

Valdžios išlaidų mažinimas

Pakalbėkim apie valdžios išlaidų mažinimą. Nesakau, kad biudžete ir susijusiuose projektuose nėra išlaidų mažinimo. Yra, tačiau mažinimo galimybių dar yra. Jos įvairios: daug ir mažai finansinio aspekto pasiekiančios, būtinos, ilgai lauktos ir tos, kurias tektų daryti skaudančia širdimi, lengvai realizuojamos ir sunkiai įgyvendinamos, duodančios greitą efektą ar tik ilgainiui padėsiančios.

Tačiau visas šias alternatyvas reikia įsivertinti prieš pradedant kalbėti apie mokesčių didinimą ar didesnį skolinimąsi. Net jei kai kurios priemonės neduos greito efekto, tačiau ir tai labai svarbu jau kitų metų biudžetui - visos taupymo priemonės suteiktų daugiau pasitikėjimo tarptautiniams kreditoriams Lietuvos galimybėmis grąžinti skolas, taigi, Lietuva galėtų pasiskolinti, ir tai galėtų padaryti pigiau.

Labai būtinos reformos, kurios leistų reikšmingai, nors ir nepakankamai taupyti

Tokių laukiančių reformų, tiesą sakant, yra dešimtys, tad paminėsiu tik dalį tų, kurios daugiau ar mažiau susijusios su mano veikla, tačiau kažkur užstrigusios. Pavyzdžiui, Valstybės žinių popierinio leidimo atsisakymas ir perėjimas prie elektroninio teisės aktų bei informacinių pranešimų skelbimo tikrai sutaupytų milijoną - kitą.

Deja, žiūrėdamas į svarstymų perspektyvą ne tik kad pradedu abejoti, ar tai kada nors įvyks. Kaip neseniai rašiau, tenka matyti ir žingsnius atgal. Turiu galvoje neseną Seimo sprendimą atšaukti perėjimą prie elektroninio informacinių pranešimų skelbimo ir palikti tai popieriniuose „Informaciniuose pranešimuose”.

Kitas pavyzdys - pareigūnų, kurie yra laikomi statutiniais, nors tam dažnai nematau jokio pagrindo, išstatutinimas padėtų išlaikyti šiuos pareigūnus dirbančius ne iki 50 metų, kaip dabar, o iki 65, ir valstybė sutaupytų milijonus jų statutinių pensijų mokėjimui. Nesinori to sakyti, bet, vėlgi, projektai Seimo atmesti.

Trečia, džiaugiuosi, kad tuoj tuoj jau turėtų būti priimti hipotekos procedūras supaprastinantys pakeitimai, kurie, vėlgi, sutaupo ne mažiau kaip milijoną litų, turint galvoje, kad nuo nebereikalingo darbo bus atlaisvinta bent keliolika teisėjų, kurie turės daugiau laiko spręsti sudėtingoms byloms.

Ketvirta, laisvės atėmimo sankcijų keitimas, kur įmanoma, kitomis, beje, ir efektyvesnėmis bausmėmis taipogi turi finansinę išraišką. Tikiuosi, kad Seimas atitinkamus sprendimus, kuriems jau iš esmės pritarta klausimuose Teisės ir teisėtvarkos komitete, priims.

Net nekalbu apie tai, kad ir grynai valstybės valdyme galimi radikalesni sprendimai. Kodėl, pavyzdžiui, nesujungus kai kurių ministerijų - kad ir Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos?..

Pabrėžiu, kad kalbu tik apie savo atsakomybės „daržą”, nors ir toli gražu ne visada ir jame galiu priimti sprendimus savarankiškai. Kitur valdžios išlaidų mažinimo galimybių tikrai yra ne mažiau.

Ne mažiau būtini pokyčiai, kurie leistų smarkiai sutaupyti mokesčių mokėtojų lėšų

Kita reformų grupė - dar svarbesnė nei pirmoji, nes čia ne tik būtinos ir pribrendusios reformos, tačiau ir jų finansinis efektas yra didžiulis.

Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje dirbti, ypač mažiau apmokamą darbą, neapsimoka. Štai Anatolijus Lapinskas suskaičiavo, kad jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai - du suaugę ir trys vaikai, o suaugę jokių pajamų neturi, tik išmokas vaikams, socialinė pašalpa šiai šeimai bus 1575 Lt.

Jei toje 5 narių šeimoje - du suaugę ir trys vaikai, o šeimos pajamos per mėnesį - 1357 Lt (du minimalūs 800 Lt atlyginimai, į rankas po 678,5 Lt), viso šios šeimos pajamos bus 1710 Lt. (2 MA ir socialinė pašalpa). Jei abu suaugę susiras geresnį darbą ir gaus ne po 800 Lt., o po 1000 Lt., šeimos pajamos išaugs… 30 Lt. Ar verta dirbti, o ypač (legaliai) uždirbti daugiau?..

Vien piniginė socialinė parama šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims pagal biudžeto projektą sudarys apie 700 mln. per metus. Ir nenuostabu, kad ji augo, nes karpant atlygimus ar bedarbio išmokas, ši socialinė parama rimtai paliesta nebuvo ir išliko iš esmės tokia pati.

Jei, tarkime, kitais metais būtų remiama ne 90 proc. skirtumo tarp valstybės garantuojamų ir realių pajamų, o koks 70, tai reikštų daugiau nei 150 mln. mažesnes išlaidas per metus. Galima daryti ir kitaip: mažinti daugiau tiems, kurie metai iš metų gyvena tik iš paramos, ir mažiau tiems, kurie metus-du iš to gyvena.

Tikrasis finansinis pokytis būtų daug didesnis, nes dažną prie nevilties, nedarbo ir paramos įpratusį žmogų visgi priverstų išsijudinti dirbti bent už minimalų atlyginimą, o tai reiškia mažiau paramos, daugiau sukuriamo produkto ir netgi sumokamų mokesčių Lietuvoje.

Visa tai leistų sukoncentruoti socialinę pagalbą ne į tuos, kurie prie jos tiesiog įprato ar skurdžiai, bet patogiai naudojasi, o į tuos, kam jos dėl gyvenimo sukrėtimų tikrai reikia.

Kita mokesčių mokėtojams brangi ir esminės reformos nesulaukianti sritis - sveikatos apsauga. Visi žinome, kad sveikatos sritis irgi yra tarp brangiausiai kainuojančių mokesčių mokėtojams per mokesčius, o taip pat pirmauja pagal tai, kiek žmonių čia moka nelegaliai.

Diskutuojant dėl kovos su korupcija priemonių pasisakoma už tai, kad atsirastų priemokos už sveikatos paslaugas. Jos leistų koncentruotis į gydymą, o ne į socialinę ar psichologinę pagalbą, o pacientai aiškiai žinotų už ką jie moka, ką tikrai turi gauti nemokamai, ir ko gali pareikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Be kita ko, tie litas ar keliolika litų kaip priemokos tuo pačiu yra ir milijoninės sumos biudžete, kurias padengia kiti mokesčių mokėtojai. Šiuo atveju vaistas nuo korupcijos (neteisėtų mokėjimų), biudžeto skylių ir dėl geresnės medicinos sutampa - tai kodėl tas vaistas nenaudojamas?

Geriau kirpti ir kitur, nei didinti mokesčius

Gali būti (nors nemanau, kad taip būtų), kad jau atlikus mažus ir didelius nukarpymus vis tiek žiojės biudžeto skylė, ir netgi pagal priimtus sprendimus nebus matoma kaip ji trauksis ateityje.  Tik tada galima kalbėti ir apie tas taupymo priemones, kurios tikrai nėra gėris pats savaime, bet kurios vis tiek geriau nei akmuo po kaklu mokesčių pavidalu.

Ne paslaptis, kad kai kuriose srityse finansavimas kitų metų biudžeto projekte net didesnis nei pernai. Gal reiktų dar kartą tai peržiūrėti. Pavyzdžiui, kad 10 mln. didinamo finansavimo meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programai. Arba 9 mln. didinamo finansavimo Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programai. Arba 27 mln. didinamo finansavimo programoms, skatinančioms visuomenę gyventi sveikiau.

Galbūt kažko šiose srityse nežinau, tačiau žinau, kad kai pinigų neužtenka, reikia dar kartą pagalvoti apie poreikius, o ne lįsti į mokesčių mokėtojų kišenes. Esu tikras, kad tikrai gerokai daugiau nei 100 mln. litų susidarytų, jei atsisakytume nors ir svarbių, tačiau nepakeliamų programų.

PVM ar kito mokesčio didinimas palies visus, įskaitant gydytojus, mokytojus, pensininkus. Tad gal geriau keliais procentais sumažinti sveikatos paslaugų įkainius, mokinio krepšelį ir kitais metais vykdyti tik dalinį pensijų atstatymą?

Bet kokiu atveju svarstant apie skyles biudžete būtina užtikrinti, kad jos bus kamšomos ne mechaniškai, o protingai. Pirmiausia atsisakoma išlaidavimo, ten, kuri jis žalingas, po to, jei prireikia, karpomos kad ir prasmingos, tačiau nepakeliamos išlaidos. Kalbėti apie mokesčius lengviausia, tačiau ir žalingiausia Lietuvos žmonėms .

Rodyk draugams