BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mokesčiai nėra gėrybė

Valstybės finansų subalansavimas šiandien yra tikrai labai svarbus uždavinys. Ypač svarbu to neužmiršti, kai jau pradedama kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, o šis atsigavimas gali būti ir netikras. Juk daugelyje rinkų, labai tikėtina, tai tėra naujas ekonominis burbulas, išpūstas masinės valstybių sukeltos kredito ekspansijos.

Valstybės finansų subalansavimui, kaip žinia, yra du būdai: mažinti išlaidas arba didinti pajamas.

Išlaidų mažinimo srityje padaryta nemažai, bet per mažai. Socialinių išlaidų mažinimas ir Sodros sistemos subalansavimas dar laukia. Ne mažiau svarbu ir įvairios struktūrinės reformos, valstybės aparato tolimesnis susitraukimas. Dalis šių reformų atpigintų valstybės paslaugas ten, kur jos gali pigti. Kita dalis sumažintų valstybės lėšų leidimą ten, kur galima apsieiti be valstybinio finansavimo. Dar kitos reformos padidintų išlaidų efektyvumą ten, kur jis dabar per mažas.

Kalbu apie daugelį sričių, įskaitant ir tas, už kurias esu visiškai ar dalinai atsakingas: kalėjimų sistema, probacija, valstybės garantuojama teisinė pagalba, teisėkūra ir teisės skelbimas, teismų veikla. Tad čia ir man, ir kitiems Vyriausybės nariams, ir Seimui yra ką pasiraitojus rankoves veikti. Neretai toks įspūdis, kad veikiama arba per lėtai, arba prioritetai ne tie.

Pajamų didinimo srityje nuveikta irgi daug, bet dažnai ne tai, ko reikėjo. Per mažai dėmesio skirta verslo sąlygų pagerinimui. Užtenka pažiūrėti kaip „juda” darbo santykių liberalizavimas, teritorijų planavimo ir statybos leidimų paprastinimas, verslo kontrolės normalizavimas, ar, galiausiai, teisinių procedūrų supaprastinimas teismuose ir kitur. Kai kur projektai net neparengti, o kur (daugeliu atveju) jie užstrigę Seime. Apie visus dalykus jau esu rašęs ir kalbėjęs ne kartą.

Tačiau kalbant apie valstybės pajamų didinimą akivaizdu, kad prieš pusantrų metų kiek persistengta su mokestinėmis priemonėmis. Buvo priimtos ne tik tuo metu būtinos antikrizinės priemonės, bet ir tiek mokesčius padidinantys sprendimai, kad jie, deja, nepuošia dešiniosios Vyriausybės. Tiesa, vėliau daug kas pataisyta ir į gera (yra ir sumažintų tarifų, ir pagerintų procedūrų), ta linkme dirbama ir toliau, tačiau iki balanso dar reikia gerokai pasistengti.

Šiandien TVF sako, kad mums, be kita ko, reikia dar naujų mokesčių. Premjeras sako, kad su naujais mokesčiais nereikia laukti tiek, kiek su Lietuvos krikštu prieš šešis šimtus metų ir kad mokesčiai nėra savaiminė blogybė.

Manau, kad TVF siūlymai dėl naujų mokesčių yra netinkami. Šiandien reikia ne naujų mokesčių, o daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą (apie jas jau minėjau). Tada ir valstybės finansai bus subalansuoti (žinoma, jei bus ir taupymo priemonės), ir gyvenimas bus geresnis.

O pabaigai kiek sofistinės analizės apie pasakymą, kad mokesčiai nėra savaiminė blogybė. Visiems, kam taip atrodo, siūlau patiems į biudžetą savanoriškai pervesti daugiau. Nenorim? Tai kodėl šnekam apie mokesčių gerumą? Tiesa, jei ir pervesime, tai bus jau labdara, o ne mokestis… Tad tegul moka kiti - priverskim, ar ne?

Tačiau tokiu atveju sakydami, kad mokesčiai nėra blogybė mes tuo pačiu teigiame, kad prievarta taikoma kitų asmenų atžvilgiu irgi nėra savaiminė blogybė. Negerai gaunasi su ta ne savaimine blogybe…

Tad gal geriau bent jau pripažinkime faktą, kad mokesčiai nėra gėrybė, bet našta, kuri būtų geriau, jei būtų mažesnė. Geriausiu atveju mokesčiai - kaina už tam tikras gėrybes. Tai konstatavus bent jau galėsime racionaliai diskutuoti kiek ta našta išvengiama, kiek ne, kokia ir kiek jos turi būti, kad pasiektume kažkokių kitų tikslų.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (699) | “Mokesčiai nėra gėrybė”

  1.   Andrius rašo:

    Puikus straipsnis!

    Džiugu, kad dešiniųjų vyriausybėje tikrai yra dešiniųjų.

  2.   romualdas rašo:

    Gerai parašyta.Dar smagiau,kad taip rašo ne monteris iš ukmergės.Tai suteikia nors krislelį vilties,kad besimosikuodami mokesčių vėzdu kubiliukai nesutrins į dulkes paskutinių mohikanų gyvenančių iš savo triūso,nesibijančių prisiimti ne tik atsakomybės bet ir rizikos už save ir savo šeimą,o neretai dar ir kuriančių darbo vietas ir suteikiančių galimybę užsidirbti atsargesniems ir pasyvesniems.Pagaliau tai nuveja baimes,kad kitokių priemonių bei naujoviškos leksikos dėka nesugrįšime į chruščiovinės ir brežnevinės lygiavos laikus,kai stipriai “kalė prie sienos” už mažiausią privačią iniciatyvą.

  3.   Siaip rašo:

    Džiaugiuosi, kad gerb. R.Šimašius tinkamai vertina situaciją ir priemones jai gerinti.
    Bet koks mokesčių didinimas turi būti laikomas kraštutine priemone. Tuo labiau, kai tie mokesčiai tiesiogiai skirti finansinėms skylėms lopyti ir neduoda jokios naudos mokesčių mokėtojui.
    Deja, negalėčiau sutikti, kad išlaidų mažinimo srityje padaryta tikrai viskas: seniai pažadėti etatų, priedų ir premijų naikinimai, deja, tolokai prasilenkia su realybe.
    Keistai iš ministro lūpų skamba ir žodžiai dėl valstybės apmokamų atostogų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams tinkamumo. O kaip gi lygybės prieš įstatymą principas? Kodėl kiti advokatai, kuriems nenuskilo laimė dirbti valstybei, neturi teisės į mokamas atostogas? Beje, kaip ir visi kiti individualią veiklą vykdantys asmenys.

  4.   Remigijus Šimašius rašo:

    Gerbiamas Siaip,

    ačiū už palaikymą dėl mokesčių.

    O dėl to ar viskas padaryta išlaidų mažinimo srityje - tai juk kaip tik ir rašau, kad daug (daugiau nei kitose šalyse), bet ne viskas.

    Dėl advokatų atostogų - tik noriu atkreipti dėmesį, kad šie advokatai dirba pagal sutartį, analogišką darbo sutarčiai (fiksuotas darbo laikas, fiksuotas atlyginimas, etc), ir pagal visą teisinę situaciją nėra galimybių esančias sutartis performuluoti pagal VK rekomendacija be įstatymo pakeitimo (naujos sutartys jau kitokios). Pakeitimas parengtas, pateiktas Seimui ir svarstomas. O Seime, beje, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė išvadai, kad toks pakeitimas galimai prieštarauja Konstitucijai… Taigi, ne taip viskas paprasta, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, nors skamba ir iškilmingai.

  5.   anarchistas rašo:

    Valstybės finansų subalansavimas nėra aukščiausias visuomenės tikslas. O tokie tikslai yra laisvė, nepriklausomybė, teisingumas.

    Laisvė nuo bereikalingo kišimosi į žmonių reikalus. Būtent toks kišimasis yra prievolė skaičiuoti, deklaruoti pelnus, pajamas, turtą. Anksčiau LLRI žmonės tai suprato, dabar jau ne.

    Nepriklausomybė - nusibodo politika “Briuselis/Frankfurtas taip liepė”.

    Teisingumas. Nuo pirmo savo komentaro kalbu apie nebaudžiamą melavimą teismuose. Atvirą ir cinišką - pats turėjau teisinių konfliktų, žinau iš patirties. Kas nors daroma ta linkme? Ar bent pajėgiate pripažinti, kad problema egzistuoja?

    Grįžtant prie mokesčių. Pelno ir pajamų mokesčiai nesurenkami, kuo didesni, tuo labiau. Visi vengia juos mokėti, visi užaugę žmonės bent kartas nuo karto nuo jų išsisuka, ir todėl yra nusikaltėliai, pasirinktinio teisingumo taikiniai. Čia ką, normalu?

    Kaip teisingumo ministras žiūri į “nusikaltėlių visuomenę” ir pasirinktinį teisingumą? Ar galite pripažintii problemą?

    Šiandien reikia ne naujų mokesčių, o daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą

    Ir šiandien, ir vakar reikėjo daugiau galimybių vykdyti ekonominę veiklą. Paprasčiausias būdas toms toms galimybėms atsirasti būtų mokesčių reforma, visų pirma panaikinant minėtus du absurdiškus. Greičiausiai to ir pakaktų, bet saugikliu galėtų būti NT mokesčio įvedimas.

    Teisingai skaičiuojamas NT mokestis yra labai logiškai pateisinamas dalykas - viena vertus, tai mokestis už užimamą erdvę/žemę (kuri yra baigtinė), antra - už naudą, be jokių darbo ir kapitalo sąnaudų, be rizikos gaunamą dėl aplinkui vykstančios infrastruktūros plėtros.

    Argumentas, kad NT mokestis yra mokestis be pajamų šaltinio, yra lengvai kontraargumentuojamas. Mokečio mokėjimai gali būti beveik neribotą laiką atidėliojami, valstybei mechaniškai įsikeičiant NT neapmokėtai mokesčio daliai, to kredito sumai tiesiog išsispausdinant pinigų (ar išsileidžiant kokių padengtų obligacijų).

    Tad gal geriau bent jau pripažinkime faktą, kad mokesčiai nėra gėrybė, bet našta, kuri būtų geriau, jei būtų mažesnė. Geriausiu atveju mokesčiai - kaina už tam tikras gėrybes. Tai konstatavus bent jau galėsime racionaliai diskutuoti kiek ta našta išvengiama, kiek ne, kokia ir kiek jos turi būti, kad pasiektume kažkokių kitų tikslų.

    Puiku, kviečiu į diskusiją
    http://anarchistas.lt/2009/10/pelno-pajamu-mokesciu-klausimas/

  6.   justas rašo:

    Suprantu požiūrį, kadangi pats ministras yra liberalas, viskas su tuo gerai. Tačiau negaliu pritarti pastangoms vertybinius klausimus eliminuoti: “Tad gal geriau bent jau pripažinkime faktą, kad mokesčiai nėra gėrybė, bet našta, kuri būtų geriau, jei būtų mažesnė.”

    Jeigu mano prioritetas yra individo ir visuomenės gerovė, mokesčiai gali būti tokie pat naudingi kaip ir kitos pastangos gyvinti ekonomiką. Tai yra valstybės pasirinkimas, o ne kažoks FAKTAS.

  7.   Tadas rašo:

    Argi ne juokinga, ne graudu ir ne arogantiska, kai zmogus, turiu galvoj p. Simasiu, gaunantis alga is biudzeto, ty musu visu surinktu mokesciu, aiskina, kad “mokesciai nera gerybe”? Mokesciai yra gerybe, lygiai kaip gerybe yra valstybe ir jos institucijos, iskaitant, beje, ir teisingumo ministerija ir ministra.

  8.   Tadas rašo:

    P.S. Radau tinkama zodi: veidmainiska.

  9.   pasaka rašo:

    O kaip p.Šimašius vertina faktą, kad Lietuva turi mažiausius mokesčius ES? Ar tai reiškia, kad kitos, ypač labiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys, elgiasi nerpotingai?
    Ar nemanote, kad maži mokesčiai lemia nepakankamą socialinį saugumą (nesutvarkyta socialinė sistema)?

  10.   Remigijus Šimašius rašo:

    Justai, aš gi neeliminuuoju vertybių. Tiesiog sakau, kad mokesčiai jei ir reikalingi, tai kaip kaina už tam tikras vertybes. Mokesčių mokėtojui sakyti kad mokesčiai turėtų būti didesni, tai tas pats kas pirkėjui sakyti, kad jo perkamos prekės kaina turėtų būti didesnė… Apie tai žr. ir mano komentaro paskutines pastraipas.

    Tadai, jei aš gaunu algą iš mokesčių mokėtojų - tai ką, manai, kad turiu sakyti, kad mokesčiai per maži?.. Labai jau materialistinis ir deterministinis požiūris. Aš laikausi idealistinių pozicijų. Taip, sutinku, kad pragyvenu šiandien iš mokesčių mokėtojų. Bet ką man daryti, jei užimu politinį postą? Stoti į savotišką “mokečių pravalgytojų” klaną ir veidmainiškai rėkti ar argumentuoti kaip man reikia daugiau mokesčių?.. Jei taip daryčiau dėl tokių motyvų, kuriuos pateiki, tai pats savęs negerbčiau.

    Pasaka, atsakydamas į paties taiklų klausimą galiu pasakyti, kad kaip kažkada taikliai pasakė vienas iš analitikų, kai kuriais aspektais Lietuva yra aukštų, tačiau nesurenkamų mokesčių šalis. T.y., tarifai aukšti o pajamos iš mokesčių mažos. Kita vertus, tais atvejais, kai tarifai irgi maži, kartais, deja, tėra vienas iš nedaugelio Lietuvos konkurencinių pranašumų. Tad gal bent jo neneaikinkim, o atvirkščiai - pagalvokim kaip daugiau pranašumų įgyti?..

  11.   pasaka rašo:

    Manau surinktumėm daugiau, jei įvestumėm realius progresinius mokesčius. Kaip bet kurioje normalioje valstybėje, ir kad tarifas svyruotų nuo 10% iki 40-50%. Ką jūs manot apie tai?
    Taip pat daugiau surinktumėm, jei pagaliau apmokestintumėm dividentus, gaunamas palūkanas ir pan, kodėl šito nesiūlot? Gal pats nemažai tokių neapmokestinamų pajamų gaunat?
    O ką manot apie individualias veiklas, kur žmogus ar gavęs 100lt ar 4000 pajamų moka tiek pat?
    Yra daug vietų, kurias galima melžti ir melžti, bet kad į valstybes biudžetą 80% mokesčių suneša vidutines pajamas (~1500Lt) gaunanti visuomenės dalis - greitai viskas subyrės. Jau byra.
    Lauksiu jūsų komentaro.

  12.   Stebėtojas rašo:

    >> pasaka >> visiškai tamstai pritariu.

    Tamsta Šimašiau, apgailestauju, tačiau jūsų vertybėse pasigendu solidarumo, savitarpio pagalbos, lygybės ir net laisvės idealų. Man susidaro įspūdis, kad esate p. Friedman‘o bekompromisio kapitalizmo ideologijos šalininkas. Žinote, iš jūsų pusės pasigendu vertybės, kuri nors skamba romantiškai, bet yra labai konkreti tai „meilės artimui“.

    Žinote, o aš sutikčiau savo valia papildomai atiduoti dar dalį savo pajamų savo valstybei, t.y. sau ir jums ir tiems, kuriems šiuo metu reikia labiau… dar ir dėl to, nes noriu, kad vaikai galėtų nemokamai valgyti mokykloje, lankyti būrelius, vykti į vasaros stovyklas… kad ir mano šeima, ir giminės, ir mano draugai, ir draugų draugai, ir kaimynai… visi galėtų gydytis kaip to yra verti, nors gal nevisad nusipelnę, bet tai nesvarbu… (nenubiedniesim) kad visada atskubėtų greitoji pagalba, kad budėtų ugniagesiai ir policininkai, kad darbdaviai negrasintų išmestų iš darbo, kai paprašau atostogų… (sąrašas būtų ilgas!) kad, pagaliau, Lietuva, jos žemė, miškai ir ežerai… ir gamyklos… ir žmonės būtų “nacionalinė vertybė”!.. Aš už tai, o jūs ?

    Retoriškai: ar Mažeikių nafta gali dirbti pelningai ? Gal parduodam Klaipėdos uostą ar Lietuvos geležinkelius ?

    Ačiū, kad kalbate, bet sakau, kad iš to didelio noro padaryti GERA nesigautų BLOGIS… štai kaip su ežerais vasarą : kai maudytis leidžiama tik žvilgsniu pakeltu virš tvoros…

  13.   Giedrius rašo:

    Stebėtojas rašė:

    “Žinote, iš jūsų pusės pasigendu vertybės, kuri nors skamba romantiškai, bet yra labai konkreti tai „meilės artimui“”.

    Gal galėtum paaiškinti ką turi bendro atėmimas pinigų grasinant fiziškai susidoroti (jei visai tiksliai - grasinant už nepaklusimą reketui mirtimi) su meile artimui?

  14.   Liepa rašo:

    Taigi.Valstybėj baisi netvarka.Paveskime mokesčius rinkti Pasakai-melžėjai.Tiek pririnks,kad neturėsime kur dėti.Turkus paremsim ir p.Stebėtojas-svajotojas galės į kairę ir dešinę dalinti.Visi gyvensim kaip vienos K.Kubilinsko pasakaitės personažas Tingis Ingis dykaduonis.

  15.   pasaka rašo:

    Stebėtojau, nereikia nė reikalauti “meilės artimui”, užtenka vien solidarumo, be kurio jokia valstybė ilgai nesilaikys. O apskritai lietuviams, kaip ir daugelio kitų vertybių, šios labai trūksta. Visi, kuriems nors biški geriau, rėkia “kiekvienas už save”, nors tokia sistema, turbūt blogiausia iš visų galimų..

  16.   Kastytis rašo:

    Ilga laiką aš buvau kairiuju pažiūrų. Bet, kuo toliau gyvenu, tuo vis labiau suprantu, kad Lietuvą gali išgelbėti tik tokie naujai mąstatntys žmonės kaip Remigijus Šimašius su savo liberaliomis idėjomis, bet svarbiausi - su darbais. Manau, kad tai vienintelis ministras, kuris drįso iš esmės reformuoti teisingumo sistema (pats joje dirbu jau keli metai). Idėjos puikios, pradedami darbai. Tik kartais abejoju, ar jam pavyks įgyvendinti visas savo geras idėjas.

  17.   romualdas rašo:

    Pritariu Kastyčiui.Ir nebėda,kad visų sumanymų nespės įgyvendint.Juk mintis,ar sumanymas generuojasi ženkliai greičiau,nei visa tai tampa kūnu.Tikėkimės,kad didžiumą spės,kitką gal būt tęs perėmėjai.Blogiausiu atveju teisėsaugininkų bendruomenėje kirbės tos geros idėjos,net tuo atveju,jei joms bus priešprieša.Žinia, paviešintas geras idėjas nelengva stalčiuos numarinti.

  18.   Gediminas rašo:

    Mokesčiai nėra gėrybė, ir tokia tapti negali. Mokesčiai negali būti nei teisingi, nei logiški. Tai - visada tik manipuliavimo žmonių interesais priemonė, perskirstymu suteikiant privilegijų mažiau sėkmingoms, bet gausesnioms rinkėjų grupėms. Viskas vardan valdžios - saldžiausio troškimo ir sunkiausio išbandymo.

  19.   pasaka rašo:

    Tai gal visai panaikinkim mokesčius? Kas už?

  20.   Gediminas rašo:

    Aišku, reikia naikinti mokesčius ir be jokios ironijos. Bet pasakoms net tokia mintis, tur būt, kelia siaubą. Baisu gyventi be valdžios užtikrinamo „saugumo“…

  21.   pasaka rašo:

    o kaip ponas įsivaizduoja situciją be policijos, gaisrinės, ligoninės, valstybinės mokyklos, kelių remonto, VALDŽIOS ir pan pan? Ar visa tai turėtų vykti “iš geros valios” ?

  22.   Gediminas rašo:

    pasakos pseudonimu prisidengęs komentatorius galėtų bent jau minimumą fantazijos turėt. Visos valdžios monopolizuojamos paslaugos galėtų ir turėtų būti teikiamos laisvojoje rinkoje. Ir tik tokiu atveju jos gali būti teikiamos gera valia, o ne prievarta renkant mokesčius, kaip dabar. Mokesčių nebuvimas nereiškia policijos, gaisrinės ar ligoninės nebuvimą.

  23.   pasaka rašo:

    Nelabai įsivaizduoju, kaip tiksliai laisvoji rinka padengtų policijos, gaisrinės išlaidas. Gal papasakotum savo viziją? Tikrai nematau

  24.   pasaka rašo:

    Beje, o kas mokėtų motinystės, invalidumo ir pan išmokas? Kas mokėtų socialine išmokas skurstantiems? Man visai nebūtų naudinga, jei dingtų visos lengvatos studentams. Nebūtų smagu ir daugeliui senų žmonių, kurie negalėtų susimokėt už operaciją (pensijas, kaip supratau, tai patys susitaupo, tikrai, gi nuo algos “ant popieriaus” visiems liktų nemažai).. Dar visai nenorėčiau, kad panaikintų finansiškai nepatrauklius viešojo susiekimo autobusų maršrutus. Ir kelių turbūt niekas netvarkytų, reiktų dažnai mašinas keisti. Jei neturi pinigų, tai nelabai ką tegalėsi ir į teismą paduot, nors koks skirtumas, dabar jie vis tiek nepopuliarūs, į madą grįžta linčo teismas. Vadinas, ir įstatymų, ir įstatymų leidžiamosios valdžios (seimo) nebereik, tai ir policijos nereik, viską sutvarkys įsiutus minia. Bet Gediminai, jūs juk viską regit kitaip, papasakokit man savo gražią viziją. Kad gyventi būtų ramiau, kai kitą sykį LRI pasakys, kad mokesčių nereik, kad viską reik privatizuot ir pan.

  25.   Gediminas rašo:

    Aš gi jau rašiau, kad pasaka fantazijos neturi. Tiesą pasakius, reikia dar ir ekonomikos žinių. Norėdamas išaiškinti turėčiau parašyti kelių šimtų puslapių knygos dydžio komentarą. Tikrai nesiruošiu to daryt. Štai literatūros sąrašas, kuris galėtų padėti:
    1. F. A. von Hayek’as - „Kelias į vergovę“.
    2. F. Bastiat - „Ekonominių ir politinių esė rinktinė“.
    3. A. Degutis - „Individualizmas ir visuomeninė tvarka“.
    4. F. A. von Hayek’as - „Teisė, įstatymų leidyba ir laisvė“, I, II ir III tomai.
    5. R. Nozick - „Anarchija, valstybė ir utopija“.

    Tai - minimumas.
    Perskaitykit, išsinagrinėkit ir ne blogiau už mane suprasit, kaip galima apsieit be mokesčių, prievartos ir socialinių „garantijų“.

  26.   pasaka rašo:

    Paskaičiau šiek tiek apie laisvąją rinką ir jos kritiką. Prisiminiau, kai mokiausi mikroekonomiką, vadovėlyje buvo parašyta, kad kai kuriais atvejais, efektyviausiai veikia įmonės valdomos valdžios+privataus subjecto.
    Apie pačią laivąją rinką irgi rašė, kad ji negarantuoja monopolijų, oligopolijų ir pan nesusikūrimo, stebiuosi, kaip LR teroija teigia, jog jos nekenkia..
    Ir kur kas labiau nei pati LR teorija (kurios kol kas žinau tik teiginius), man patiko jos kritika, Martin J. Whitman (skaičiau wikipedijoj). Neatrodo ji realesnė, nei kraštutinės LR idėjos, egzistuojančioj kažkokioj teorinėj plotmėj?
    Taip pat prisimenu iš vadovėlio apie laisvąją rinką, joje signalai apie paklausos išaugimą ar sumažėjimą pasirodo po kurio laiko, tačiau pradėjus veikti pagal tuos signalus, poreikiai jau gali būti vėl pakitę. Todėl reikalingas kažkoks reguliavimas ir šia prasme..

  27.   Gediminas rašo:

    Nėra tokios visaapimančios laisvosios rinkos teorijos, kaip nėra ir socializmo ar kapitalizmo teorijos. Jos, jei ir egzistuotų, būtų pernelyg sudėtingos žmogaus protui. Todėl ir kritika gali būti tik apie atskirus reiškinius ar jų fragmentus. Norint suprasti ar gera kritika, reikia nemažai žinoti apie tuos reiškinius, jų formavimosi aplinkybes bei pasekmes.

    Aš irgi mėgstu gerą laisvosios rinkos tvarkos kritiką, bet prieš tai turėjau gerai įsigilinti į tos tvarkos principus. Dabar jau žinau, kad dauguma laisvosios rinkos kritikos yra „pro šalį“. Ribų žinojimui nėra, žinių niekada neperdaug.

  28.   Remigijus Šimašius rašo:

    Kastyti, Romualdai,

    ačiū už palaikymą. Tokie žodžiai padrąsina ir įkvepia.

    Remigijus

  29.   pasaka rašo:

    Labai džiugu, kad Šimašiui patinka aklai juo tikintys, labai žavu, kad Šimašius nesugeba/nenori papasakot argumentų, pagrindžiančių jo idėjas.

  30.   romualdas rašo:

    Panele ar ponaiti PASAKA.1.Nėr šiam sviete sutvėrimo įskaitant ir mane patį,kuriam aš aklai tikiu.2.Kažkiek tobulėt sekėsi tik per aplinkinių kritiką ir savikritiką,todėl tokį požiūrį savo adresu labjausiai ir vertinu.Bet jei Jūs esat tokia jautri(jautrus)net svetimu adresu nuskambėjusiam geram žodžiui,būtinai apdovanosiu tokiu ir Jus,kai tik bus už ką.3.Labai rekomenduočiau atverst ir knygelę pavadinimu GYVENIMAS,nors pirmąjį lapą ir pabandyt tai suprast.Kils žymiai mažiau naivių klausimų.
    Nelinkėdamas nieko pikta.

  31.   pasaka rašo:

    Na aš tik šiek tiek įsižeidžiau, kad uždviau p.Šimašiui klausimų, bet jis neatsakė, nors tikrai domiuosi jo idėjomis ir logika, kad ir kriti