BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neneparduodama Lietuvos žemė

Neneparduodama Lietuvos žemė

Atsiprašau savo skaitytojų, kad tokį griozdišką žodį naudoju pavadinime. Tačiau jis man atrodo tinkamiausiai atspindintis realybę dėl žemės pardavimo užsieniečiams apribojimų.

Noriu aptarti du aspektus, susijusius su žemės pardavimu užsieniečiams - ar reikia riboti, ir ar yra toks ribojimas šiandien, kaip ir kodėl susiklostė šiandieninė situacija.

Iki gegužės pirmosios (kaip pardavinėjama nepardavinėjama žemė)

Viena vertus, užsieniečiai žemės pirkti Lietuvoje atseit negalėjo. Tačiau žemę pirkti gali užsienio juridiniai asmenys, o jų steigėjai, kaip žinia, užsieniečiai gali būti. Pagal Konstitucinį įstatymą jau keli metai kaip žemę gali įsigyti ne mažiau kaip tris metus Lietuvoje pragyvenę ir žemės ūkiu besivertę ES šalių piliečiai. Taip pat žemę galima nuomoti neribotam terminui be pilietybės apribojimų. Taip pat formalus apribojimas taikomas tik žemės ūkio ir miško paskirties žemei.

Taigi, norint, jau kiek laiko „de facto” žemę Lietuvoje užsieniečiai galėjo jei ne įsigyti, tai bent jau faktiškai valdyti. Kadangi tai galima atlikti aplinkiniais būdais, o ne tiesiuoju ir paprastuoju būdu, turbūt galima spėti, kad ir naudojasi šia galimybe daugiau ne tiesūs ir paprasti užsieniečiai, o linkę išnaudoti aplinkinius kelius. Ne tie, kurie linkę įstatymų laikytis, o tie, kurie moka prie jų prisitaikyti.

Pačioje Lietuvoje vieni žemės pardavėjai, kurie norėtų pelningai žemę parduoti turi mažiau galimybių parduoti ją užsieniečiams, nes, kaip minėjau, dalis jų visgi nėra linkę įstatymų „apeidinėti”, prisitaikydami prie šių įstatymų kreivumo. Kiti žemės pardavėjai vis laukia neva išganingos dienos, kai žemę užsieniečiams bus leista parduoti formaliai ir tada sukilsiančių žemės kainų. Kas gali paneigti, kad dėl to dirvonuoja dalis Lietuvos laukų, greta esantys ūkininkai neįperka žemės nes jos niekas tiesiog neparduoda ar paprašo nerealios kosminės kainos? Ir ar tai nebus viena iš priežasčių, dėl kurių dalis gyventojų kaime yra įstrigę neefektyviuose ūkiuose, o kita dalis negali stambinti savo ūkių iki ekonomiškai pelningo dydžio?

Ir apskritai - kas galėtų paneigti, kad visas šis draudimų - apėjimų miškelis palankiausias yra stambesniems oligarchams, kurie situacija išmaniai naudojosi?

Visa ši iškreipta teisinė - ekonominė realybė peraugo į politinę. Kažkodėl ilgai (ir iki šiol) visos politinės jėgos, išskyrus liberalus, manė, kad tokią situaciją reikia pratęsti. O kaipgi atsitiko realybėje?

Po gegužės pirmosios (kaip žemę užsieniečiams parduoti leidžiama, bet to nenorima pripažinti)

Šių metų gegužės pirmąją suėjo septyneri metai kai Lietuva yra ES narė. Stodama į ES Lietuva buvo išsiderėjusi septynerių metų pereinamąjį laikotarpį žemės pardavimui ES piliečiams ir tą laikotarpį įtvirtino Konstituciniame įstatyme. Laikotarpis, primenu, baigėsi gegužės pirmąją.

Artėjant gegužės pirmajai suintensyvėjo Lietuvos pastangos pratęsti pereinamąjį draudimo laikotarpį dar trims metams (tokia galimybė numatyta Sutartyje). Nepaisant liberalų nepritarimo atitinkamą poziciją pareiškė Seimo komitetai, o vėliau vargais ne galais antruoju bandymu (po nepavykusio pirmojo) - ir Vyriausybė. Tuo metu, ankstyvą pavasarį,  Žemės ūkio ministerija sėkmingai jau susiderėjo, kad Komisija leistų Lietuvai pratęsti pereinamąjį laikotarpį.

Kadangi vis dar nemažai diskutuojama, ką reiškia Europos Komisijos sprendimas, tai noriu iš karto tai pakomentuoti.

Komisijos sprendimai yra taikomi tiesiogiai, jei tai išplaukia iš paties sprendimo turinio. Šiuo atveju sprendimas leido Lietuvai pratęsti pereinamąjį draudimo laikotarpį. Lygiai taip pat kaip ir Sutarties nuostatos galiojo tiesiogiai, bet tai nedraudė Lietuvai žemės pardavimo apribojimų atsisakyti dar iki šių metų gegužės pirmosios.

Teisės teorijoje yra aiškiai skiriami tokie teisės normos realizavimo būdai kaip draudimo laikymasis ir naudojimasis suteikiama galimybe. Šiuo atveju normos adresatas akivaizdžiai yra Lietuvos Respublika, kuriai suteikiama galimybė pratęsti pereinamąjį draudimo galiojimą.

Tokį vienintelį galimą sprendimo aiškinimą tik dar labiau patvirtina faktas, jog pačiame Komisijos sprendime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pereinamuoju laikotarpiu galėtų būti laipsniškai mažinami apribojimai užsienio piliečiams, kas ne tik būtų naudinga Lietuvos žemės ūkio rinkai, bet ir  prisidėtų prie rinkos parengimo visapusiškam liberalizavimui.  Jei sprendimas galiotų automatiškai kaip pereinamojo laikotarpio pratęsimas - ką Lietuva begalėtų mažinti?..

Deja, ši teisinė logika sunkiai priimama ir tai atsiskleidė diskusijose Seime ir viešumoje. Kad būtų aišku kas ir kaip, susakysiu chronologiškai.

Gegužės  5 d. Lietuvos notarų rūmai raštu kreipiasi į Teisingumo ministeriją, Nacionalinę žemės tarnybą ir Europos teisės departamentą. Rašte išdėstoma, kad, Rūmų nuomone, šiandien apribojimų užsieniečiams įsigyti žemę nėra ir prašoma minėtų institucijų nuomonės.

Teisingumo ministerija patvirtina šią nuomonę. ES teisės departamentas - taip pat, papildydamas platesniais argumentais. O štai Nacionalinė žemės tarnyba kažkodėl teigia, kad žemės pardavimo apribojimų laikotarpis yra pratęstas. (Labai tikiuosi, kad šis atsakymas rodo tik nekompetenciją, o ne politinį pataikūniškumą).

Apie susiklosčiusią situaciją informuoju žemės ūkio ministrą, kurio atsakomybės sritis yra inicijuoti arba neinicijuoti įstatymo pakeitimus, kad būtų pratęstas apribojimas, bei Ministrą pirmininką.

Notarų rūmai, gavę atsakymus, gegužės 27 d. apie situaciją informuoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Kaimo reikalų bei Europos reikalų komitetus.

Birželio 7 d. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas kreipiasi į Ministrą pirmininką, atkreipdamas dėmesį kad išsiskyrė institucijų nuomonės, ir prašydamas „išanalizuoti ir spręsti” iškeltą problemą.

Birželio 16 d. Ministro pirmininko tarnyba atsiunčia Žemės ūkio ministerijai (ji įvardinta pirmoji), Teisingumo ministerijai ir Europos teisės departamentui prašymą išnagrinėti išdėstytą problemą ir ją kartu spręsti.

Galų gale birželio 29 d. vakare apie problemą mane pašnekina LNK ir parodo „sensaciją” per žinias, o kitą dieną pasirodo negrabiai suręstas „Respublikos” straipsnis kaip išparduodama tėvynė Lietuva.

Birželio 30 d. užregistruojamas Seimo nutarimo projektas, kurio esmė - žemę draudžiama parduoti užsieniečiams. Įvyksta audringas svarstymas Seime. Galiausiai nutarimo teisinė forma pakeičiama į rezoliuciją, ir nors balsavusieji konstatuoja, kad teisine prasme situacija pasikeis tik priėmus Konstitucinį įstatymą, rezoliucija patvirtinama visų, išskyrus liberalų, frakcijų balsais.

Negrįždamas prie esminių klausimų, reikia ar nereikia riboti žemės pardavimą užsieniečiams, šioje situacijoje noriu susumuoti kas man yra tikrai aišku teisine prasme:

  • - Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje neegzistuoja draudimas pirkti žemę užsieniečiams.
  • - Tai buvo žinoma už tai atsakingai Žemės ūkio ministerijai, Ministrui pirmininkui, bent trijų Seimo komitetų vadovams.
  • - Politinė valia yra išreikšta nedviprasmiškai - toks draudimas turi egzistuoti ir netgi teigiama, kad jis egzistuoja. Galima spėti, kad Konstitucinis įstatymas rudenį bus nesunkiai priimtas.
  • - Buvo visos galimybės pakeisti Lietuvos įstatymus taip, kad žemės pardavimas užsieniečiams būtų ir toliau ribojamas ir Seimo rezoliucija tam tikslui nėra tinkamas įrankis.
  • - Minėta Seimo rezoliucija paskutinę Seimo sesijos dieną verčiantis per galvą priimta ne todėl, kad tik tada paaiškėjo faktai, o todėl, kad dieną prieš tai apie šiuos faktus lyg sutartinai paskelbė dvi - žiniasklaidos priemonės.
  • - Notarai, kurie tvirtina žemės pardavimų sandorių teisėtumą yra įstumti į nepavydėtiną padėtį, kai teisė sako vienaip, o Seimo rezoliucija - priešingai.
  • - Tiems, kurie nori rasti kaltus dėl to, kad nėra pakeistas Konstitucinis įstatymas, patogiausiai juos rasti savo pažiūrų į žemės pardavimo apribojimą neslepiančio Teisingumo ministro asmenyje, nors būtent jis padarė viską, kad situacija traktuojama pagal teisės principus, teise nebūtų manipuliuojama, ir kad politiniai oponentai šiuo klausimu būtų pilnai informuojami apie teisinę situaciją.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (9) | “Neneparduodama Lietuvos žemė”

  1.   dzyvai rašo:

    Nors dėl pozicijos žemės pardavimo klausimu galima diskutuoti, bet už skaidrią laikyseną ir veiksmus tokioje teisinėje situacijoje Jums pagyra!

  2.   anarchistas rašo:

    Visas kadrilis šokamas aplink paprastą tiesą - žemės nuosavybė turi būti apmokestinta. Kuo efektyviau ji būtų apmokestinta, tuo didesnis interesas būtų pritraukti pirkėjus-investuotojus.

    Žemės (ar bet kokios kitos NT formos) apmokestinimas nenaudingas bankams. Suvokus problemą, likusią diskusiją galima nukreipti ekonomine linkme. Kas ką aptarnauja, kiek už tai gauna, ar išties verta už tiek apsimetinėti idiotais.

  3.   romualdas rašo:

    Nesiveliant į teisinę kazuistiką, esminiu klausimu-leisti,ar neleisti laisvai pardavinėti žemę užsieniečiams-pasisakau tiesiai.Seniai laikas tai leisti.Nebuvo reikalingi nei tie pirmieji septyneri metai.Bet kadangi Lietuvos valdančiųjų tarpe daugumą sudaro “stalino anūkai”(pavadinkim šitaip visus tuos kuriems svarbiausia kuo daugiau draudimų) tai racionalumo valstybės valdyme artimiausią šimtmetį dar nelaukime.Šiuo klausimu nusipirko straipsnelį gal koks “auskis” arba “elis”,kitais klausimais nepagailės vienos kitos dešimtinės tūkstantėlių kitas bosas,o valdžios ponios,ponai ir panelės strimagalviais puls pildyt “tautos” valią

  4.   dundukas rašo:

    dabar ziurekim racionaliai..
    manykim, jog statistinis lietuvis vidutiniskai per menesi uzdirba 1000 lt.. o statistinis danas 1000 eu arba 3450 pavertus litais..
    nu ne man taip netinka, kad tas nedorelis danas galetu trigubai daugiau prisipirkti zemes ir dar daugiau uzveistu mums kiauliu cia?. nelygios salygos.. as nepasirasau.. ta prasme kur pasirasyti?. uz ribojimo pratesima dar ilgiems metams ;)

  5.   dundukas rašo:

    tarp kitko sian domejausi nekilnojamo turto kainom estijoj.. tai kas nustebino tai neitiketinai zemos butu kainos palyginus su lietuva.. mazdaug dvigubai.. cia jei kas galvoja investuot.. :) tai jamkit geriau murinuka.. estijoj o lietuvos zemes danu kiaulem palikit ;)

  6.   dundukas rašo:

    visgi nera gerai, kai ministrui priklauso paezeres dzukijoj… o kaimynas zaltys.. neparduoda salimais esanciu zemiu, o laukia uzsieniecio su pilnom kisenem Euru ;)
    ..

  7.   Gediminas rašo:

    Jei žemė Lietuvoje būtų buvusi laisvai pardavinėjama nuo pat nepriklausomybės atgavimo, turėtume visiškai kitą situaciją - visapusiškai susiformavusią žemės rinką su ekonomine logika pagrįstomis kainomis ir struktūra. Tokioje situacijoje žemė būtų išnaudojama kur kas efektyviau, sukurdama galimybes pragyventi ištisoms ūkininkų kartoms. Tačiau „patriotai“ pasistengė, kad to nebūtų.
    Dabar ieškoma kaltų dėl nuskurdusio žemės ūkio, bedarbystės kaime ir demografinių problemų. „Kaltininkai“ surandami, bet ne tie ir ne ten. Vėl girdimos raudos dėl „išparduodamos“ Lietuvos, visiškai nesuvokiant skirtumo tarp žemės kaip nuosavybės ir teritorijos sąvokų…
    Ar žemės apmokestinimas gali būti efektyvus ir ekonomiškai naudingas? Kam ir kiek? Manipuliacijos šiais klausimais jau pasiekė negirdėtas aukštumas. Todėl daugelis net nesusimąstydami gina ir propaguoja nesąmones apie NT apmokestinimo būtinybę ir naudą, ignoruodami ekonominius ir teisinius argumentus. Kai toks žemas teisinio, ekonominio ir politinio raštingumo lygis Lietuvoje, bet kokia gražiai skambanti nesąmonė greitai tampa politinių žaidimų įrankiu.

  8.   Theo rašo:

    I want no minor misses working here, no one should be forcibly acting here… I want to shut down this place !.

  9.   Vanda Tao rašo:

    Sehr ausführlich Artikel kann ich Ihre Erlaubnis haben Erwähnung dieses auf meinem Blog? Danke

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.