BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pamiršta dirbanti Lietuva

Pradėkime nuo pradžių, kur, tikiuosi, visi sutariame: norime, kad Lietuva būtų klestintis laimingų ir turtingų žmonių kraštas.

Jeigu taip, tai turbūt turėtume visokeriopai džiaugtis, kai žmonės kažko siekia, kuria, dirba. Atitinkamai turėtume džiaugtis kai sukuria, pasiekia, uždirba. Turime sudaryti visas sąlygas kūrybai ir darbui.

Žinoma, su viena sąlyga - ši kūryba ir darbštumas turi būti nukreipti ne tik į savo naudą, bet tarnauti ir visuomenės labui. Juk nenorime, kad vieni piliečiai nepelnytai gyventų iš kitų darbštumo ir kūrybiškumo.

Taigi, turime neskriausti tų, kurie kuria ir dirba. Ir turėtume nepalaikyti tokios politikos, kuri tinginystę, apsileidimą ir gyvenimą kitų sąskaita skatina. Turėtume atsisakyti politikos, kai problemos sprendžiamos daugiau paimant iš tų, kurie stengiasi, kuria, dirba, ir, duok Dieve, uždirba.

Deja, krizės akivaizdoje diržus susiveržti teko iš esmės visiems, kurie kuria ir dirba: darbininkams, verslininkams, valstybės tarnautojams. Netgi tie, kam atlyginimai formaliai nebuvo mažinti, neteko vaiko pinigų, pervedimų į savo privatų pensijų fondą, motinystės išmokų, bedarbio išmokų laikinai praradus geresnį darbą arba kitų gėrybių.

Tam tikra prasme tai normalu, nes padėti reikia tiems, kas nesuduria galo su galu. Tačiau diržų veržtis neteko tiems, kas nedirbdami tiesiog gyvena iš socialinės paramos. Žiūrėkime tiesai į akis - ištikus rimtai bėdai socialinė parama nėra didelė paspirtis ar paguoda. Tačiau norintiems vegetuoti iš socialinės paramos Lietuvoje sukurtos gana neblogos sąlygos. Ir jie neretai gyvena geriau už dirbantį.

Tad argi mes turime stebėtis, kai iš Lietuvos išvyksta, į šešėlinę ekonomiką pereina arba daugybe atveju, tiesiog apskritai nustoja dirbti tie žmonės, kurie dar neseniai savo darbu ir kūryba bandė išlaikyti save ir savo šeimas Lietuvoje?

Jeigu taip, tai kaip mes galime kalbėti apie mokesčių didinimą, kokie tie mokesčiai šiandien bebūtų: pridėtinės vertės, tariamos prabangos, automobilių, ar geresnės kvalifikacijos ir darbštumo bei sėkmės (progresiniai pajamų)?..

Juk akivaizdu - bet kokių mokesčių didinimas šiandien yra mokesčių mokėtojų skaičiaus mažinimas. Biudžetas iš to gaus planinį pliusą ir realų šnipštą.

Ir kaip mes galime sakyti, kad nėra kur mažinti valstybės išlaidų? Yra. Ir tai ne tik valstybės biurokratijos didesnis efektyvumas bei geresni viešieji pirkimai. Tai ir tos biudžeto išlaidos, kurios skatina nedirbti (bent jau legaliai), o vis dažniau kreiptis socialinės paramos - ir ne tik tuomet, kai ištinka tikra bėda (liga, artimo netektis ar pan.), tačiau ir tariamos nelaimės atvejais (tingumas, alkoholis, godumas, noras pagyventi kitų sąskaita).

Jau buvau minėjęs pavyzdį, kad jei šiandien tris vaikus turintys ir iš paramos gyvenantys vyras ir žmona pradėtų dirbti už minimalų atlyginimą, jie savo šeimos pajamas pasididintų apie šimtu dvidešimt litų. Akivaizdu, kad šeimos išlaidos (kelionė, maistas, rūbai) padidėtų daugiau. Jei jie pradėtų gauti nebe po 800, o po 1000 litų atlyginimo, jų šeimos pajamos išaugtų 30 litų… Koks kvailys begali norėti eiti į darbą, o jei dirba, norėti legalaus atlyginimo padidinimo?

Todėl sakau - krizės, sunkumų laikas yra tas laikas, kai pagaliau reikia atsigręžti į daugelio politikų užmirštą kuriančią ir dirbančią Lietuvą, į tą žmogų, kuris iš paskutiniųjų stengiasi savo darbu užtikrinti geresnį gyvenimą sau ir savo artimiesiems, į tuos, ant kurių laikosi Lietuva.

P.S. Kadangi šiandien visi klausia iš ko paimti apie 200 mln., kad pensininkams būtų atkurtos visos pensijos, tai pabandysiu nuo bendresnių dalykų pereiti prie kai kurių konkretybių (nepretenduodamas surasti visus akivaizdžius arba skausmingus taupymo rezervus).

Pavyzdžiui, jei metai iš metų iš socialinės paramos gyvenantieji pradėtų gauti su kiekvienais metais vis mažėjančias pinigines socialines išmokas (o pirmais metais gal net didesnes nei šiandien), biudžetas galėtų sutaupyti apie 150 mln. litų (vien kaip tiesioginis efektas). Ir tai tik viena iš socialinių programų, kitų nejudinant. Beje, kalbėdamas apie finansinį efektą neskaičiuoju vokelių legalizavimo, ir apsisprendimo nuo socialinės paramos pereiti prie darbo. Tai padarius nebereikėtų kalbėti apie mokesčių didinimą.

O dar įdomiau pažiūrėjus į kai kurias programas, kuriems kitų metų biudžete išlaidas numatoma didinti (pirmame biudžeto variante, pateiktame Seimui). Pateiksiu keliolika pavyzdžių. Nesakau, kad visur šio padidinimo reikia atsisakyti - galbūt kai kas gyvybiškai būtina dėl pasikeitusių aplinkybių (pavyzdžiui, teks ruoštis pirmininkauti ES), kai kurie skirtumai gal atsirado dėl eilučių sujungimo, o ne realaus padidėjimo. Tačiau jei bent trečdaliu ši suma būtų sumažinta, tai sudarytų dar 60 milijonų litų.

  • Meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programa. 87,5 mln., lyginant su pernai +10,6 mln.
  • Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programa - 55 mln., lyginant su pernai + 9,2 mln.
  • Visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos programa. 26,8 mln., lyginant su pernai + 4,8 mln.
  • Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo programa 39 mln. Išlaidos auga beveik 5 mln.
  • Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programa - 47 mln., lyginant su pernai + 15,5 mln.
  • Visuomenės sveikatos stiprinimo programa - 64,7 mln., lyginant su pernai +27,4 mln.
  • Diplomatinės tarnybos administravimo programa - 170 mln., lyginant su pernai +7,4 mln.
  • Saugomų asmenų ir objektų apsaugos vykdymo programa - 27,5 mln., lyginant su pernai +2 mln.
  • Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos vykdymo programa - 253 mln., lyginant su pernai net +52 mln.
  • Valstybės saugumo departamentas - 64 mln., lyginant su pernai +7,7 mln.
  • Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 48 mln., lyginant su pernai +6,6 mln.
  • Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 22 mln., lyginant su pernai +5,4 mln.
  • Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 83 mln., lyginant su pernai + 9 mln.
  • Valstybinis mokslinių tyrimų institutas 8,3 mln., lyginant su pernai +2,4 mln.
  • Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 8 mln., lyginant su pernai +1,4 mln.
  • Gamtos tyrimų centras 12 mln., lyginant su pernai +1 mln.
  • Lietuvos mokslų akademija 9 mln., lyginant su pernai +1,2 mln.
  • Lietuvos mokslo taryba 104 mln., lyginant su pernai + 13,4 mln.

P. P. S. Negaliu nepasidalinti laišku, kurį gavo mano kolega, irgi Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras (laišką pateikiu nuasmenintą):

 Noriu Jums ir Jūsų frakcijai  padėkoti  už ryžtą , o ypač už blaivų protą priimant kitų metų biudžetą. Labai tikimės, kad Jūsų frakcija apgins tuos,  kurie  turi vienintelį “prabangų” turtą nuosavus namus, statytus prieš 15-20 m. ir kuriuos konservatoriai nori  apmokestinti socialiai neteisingu mokesčiu - “prabangos” mokesčiu, kurį mokės  ne visi, o tik tie  “turtuoliai” kurie leido sau prabangą turėti nuosavus namus. Ar namas, beje vienintelis, kurio vertė 500 tūkst. Lietuvoje jau tampa prabanga?! Nesvarbu, kad  ta “prabanga” 20 m. senumo, kad jis kūrenamas  malkomis, kad namo šeimininkai uždirba minimumą, kad  augina 3 vaikus, kad iš valstybės neprašo paramos, na tiesiog stengiasi iš visų jėgų, ir tokių “turtuolių” daug…

Ne! To negana, uždėkim tiems “turtuoliams “  1 %  mokestį - kilpą  nuo turto vertės ir … tegul jie  kraustosi į 1 kambario butuką arba  į Kariotiškes. Toks teisingumas vardan TIK vienos socialinės grupės gerovės labai abejotinas, kuris veda į niekur.

Kažkaip nesvarstėm galimybės išvažiuoti gyventi svetur, galvojom, kad bus geriau, ateis geresni laikai, kaip nors išgyvensime, deja jei bus įgyvendintos konservatorių  “auksinės”  mintys, manau ilgai Lietuvoje neužsibūsim, nes gyventi be ateities, be svajonių, be prošvaisčių ir valstybės palaikymo nematome prasmės. Gyventi Lietuvoje taps prabanga.

Ačiū, kad išklausėt. Sėkmės.

Patiko (6)

Rodyk draugams

komentarai (11) | “Pamiršta dirbanti Lietuva”

  1.   anarchistas rašo:

    Argumentai prieš pelno ir pajamų mokesčius:

    Moraliniai – varžo susitarimų laisvę, įgalina visai nereikalingą vienų žmonių kišimąsi į kitų reikalus, slopina verslumą ir savarankiškumą, skatina žmonių susvetimėjimą.
    Ekonominiai
    – Šie mokesčiai iš principo sunkiai administruojami, lengvai apeinami, nesurenkami. Kuo didesni pelnai, tuo didesnė motyvacija juos slėpti, kas sėkmingai ir daroma. Faktiškai šie mokesčiai yra regresyvūs, taigi žaloja ekonomiką.
    - Šių mokesčių skaičiavimas ir administravimas yra sudėtingas, darbui imlus, ekonomiškai neproduktyvus procesas.
    - Pajamų mokesčiai nukreipti į darbo santykius, iš esmės juos baudžia ir skatina bedarbystę.

    http://anarchistas.lt/2009/10/pelno-pajamu-mokesciu-klausimas/

    Kai 2009-aisiais naiviai bandžiau išprovokuoti diskusiją pelno ir pajamų mokesčių panaikinimo klausimais, Šarūnas Skyrius pasiūlė rasti jiems pakaitalą, ir aš pateikiau visiškai realistinį paskaičiavimą. Jau tuomet buvo aišku, kad jie gali būti išvis pakeisti turto ir PVM mokesčių kombinacija.

    Dabar, praėjus porai metų, manau, kad turto ir automobilių mokesčiai turėtų būti visuotiniai, diegiami kartu su pigaus valstybinio hipotekos kredito sistema, o PVM tokios reformos metu galėtų net būti mažinamas.

  2.   Remigijus Šimašius rašo:

    Anarchiste,

    sutinku kad svarstytini įvairūs mokesčių reformos variantai, tačiau nemanau, kad jų tikslas turi būti padidinti perskirstymą Lietuvoje, o jų metodas neturi būti naktinis projektų rengimas kad būtų užkištos biudžeto skylės ir pamosikuojama populistinėmis vėliavomis.

    O šiandien mokesčių siūlymai būtent tokie Seime viens po kito ant stalo ir dedami, deja… Tikiuosi, kad liberalai savo poziciją atstovės tvirtai, konservatoriai suvoks, kad labai nekonservatoriškai ir nekonservatyviai žaidžia su ugnimi, o populistams Dievas paskutiniu momentu apšvies protą.

  3.   Evaldas rašo:

    Daugeliui minčių pritariu, bet mintys apie socialinių pašalpų mažinimą nėra teisingos.. Neseniai teko pabūti bedarbiu, tad domėjausi socialine pašalpa: 90 proc. nuo 350 Lt vienam šeimos nariui. T.y. jokių kitokių pajamų neturinti 3 asmenų šeima gauna 3*350*0,9=945 Lt / mėn. Tai ką čia dar mažinti? Aš jau nekalbu apie tai, kokius kryžiaus kelius tenka praeiti, kad tą pašalpą gautum..

    Beje, jei jau kalbam apie sumažintų pensijų gražinimą ir kompensavimą, kodėl nekalbam apie nedarbo išmokų kompensavimą? Dirbau 10 metų, sąžiningai mokėjau visus mokesčius nuo 4000 Lt / mėn. oficialios “baltos” algos. Kai man atėjo laikas prašyti valstybės pagalbos, vietoj savo 4000 gavau… 650 Lt! Tai apie ką mes kalbam? Kam tada iš viso tuos mokesčius mokėt?

    Galų gale, dar viena mintis, jei jau kalbam apie pinigų taupymą: kodėl seimo nario ar aukšto valdininko darbo neprilyginti verslininko darbui? Dabar individualios įmonės savininkas iki gyvos galvos neša atsakomybę už įmonės įsipareigojimus. Neikim taip toli, tegul seimūnas bent 10 metų po kadencijos pabaigos būna finansiškai atsakingas už esminius savo sprendimus. Išlenda yla iš maišo, kad specialiai balsavo už valstybei ir žmonėms žalingus įstatymus - gauna turto konfiskaciją žalos atlyginimui. Gal tada mažiau norinčių būtų patupėti metelius-kitus “prie lovio”.

  4.   anarchistas rašo:

    Perskirstymas yra neišvengiama nuosavybės ribų nustatymo problemos dalis. Žemė viena, žmonių daug, ir nuosavybė nėra kokia dievo dovana, o tik žmonių susitarimo dalykas.

    Nuosavybės santykiai/teisinės ribos yra ekonominio ciklo dalykas. Kai ištinka radikali krizė, nuosavybę radikaliai perdaliname belekokiu būdu. kad krizių ir perdalinimų/ribų stumdymų būtų mažiau, visuomenei tikslinga vykdyti anticiklinę ekonominę politiką. Perdalinimas per (nuolatinio) valstybės deficito svyravimus yra švelniausia jos forma, mokesčių kaitaliojimas - aštresnė, o visokios konfiskacijos, nacionalizacijos, rekvizavimai ir nacionalizavimai - pati aštriausia.

    Problema su “austriškomis” ir “austeriškomis” ekonominėmis teorijomis ta, kad ignoruodamos ir bandydamos išguiti iš praktikos švelniausias perskirstymo formas, neišvengiamai atveda visuomenes prie žymiai grubesnių.

    Šios dienos Europa ir Lietuva - gyvas pavyzdys.

  5.   Kawianskas rašo:

    Akivaizdu, kad siūlomas “prabangos” mokestis yra populistinis ir skirtas daugiau numalšinti aistroms, o ne naudos gavimui. Nekilnojamo turto mokestis IMHO reikalingas, bet jį turi mokėti visi. Gali būti progresinis, gali būti nuo kažkokios sumos, gali būti su nuolaidomis dėl vaikų, mažų pajamų ir t.t. bet jis turi būti visiems.
    Bet labiau norėčiau akcentuoti Jums tai, kad prie dabartinės situacijos, kai prabangos mokestis masėse laikomas gėriu privedė tai, kad per visą nepriklausomybės laikotarpį socialinio teisingumo valstybėje tik mažėjo. Atskirtis tarp turtingiausio ir vargingiausio sluoksnio didėja. Ir Jūsų vyriausybės darbo metu, padidėjo dar labiau. Tai nenormalu.
    Pritariu, kad reikia rūpintis verslu, nes jis sukuria vertę, bet net ir verslu Jūs rūpinatės keistai. Neseniai spaudoje praėjo info, kad mokesčiai smulkiam ir vidutiniam verslui padidėjo ir yra prie didžiausių ES. O štai kapitalui atvirkščiai. Didžiųjų įmonių pelnai per krizę netgi išaugo.
    Taigi, daugiau teisingumo, gerb. Teisingumo Ministre.

  6.   Evaldas rašo:

    Pritariu dėl prabangos mokesčio populistiškumo. Ir jis visiškai nelogiškai pasiūlytas ne tik nekilnojamo turto atveju. Kokia logika apmokestinti AG? Kokia čia prabanga važinėti 20 metų senumo Opel Omega su įdėta dujų įranga? Jei jau norit tai vadinti “prabangos mokesčiu”, apmokestinkit, pvz., brangesnius nei 100 tūkst. Lt vertės automobilius - va čia logiškas kriterijus. Prie ko čia automobilio galia?

  7.   bach rašo:

    as suprantu kad krastutiniams liberalams bet koks mokestis yra netinkamas atmestinas ir diskriminuojantis “daugiau dirbancius”, taciau pritariu jusu argumentams tik is dalies, t.y. pirmiausia turi buti sutvarkyta ir optimizuota soc. pasalpos gavimo tvarka, drastiskai mazinamos ismokos nedirbantiems daugiau kaip metus ar du, tuo paciu zymiai labiau subsidijuojamos imones idarbinancios tuos bedarbius, ypac sugrieztinama ir labiau kontroliuojama invalidumu, nedarbingumu pazymu isdavimo tvarka. Sveikatos apsaugos sistemos reforma vyskta 20 metu bet niekas nesikeicia, nors vien ten normaliai sutvarkius tuos 250 mln labai lengvai rastum.
    Viesieji pirkimai - po truputi keiciasi, bet vis tiek ten slypi kaip minimum apie 1 mlrd.
    Valstybines imones - LG keleiviu veziojimas, pigiau turbut butu nupirkti mikriukus ir tuos keleivius nuo duru iki duru nuveti negu pustuscius vagonus tarp kaimu stumdineti ir t.t. valstybes ziniu istorija ir t.t.
    Todel is principo visa tai sutvarkius ir isnaudojus TIK TADA galima kalbeti apie kazkokius naujsu mokescius ir diskutuoti saziningi jie ar ne ir kokia forma jie turi buti.
    Ir nereiktu is lietuvos daryti kazkokio paskutinio krastutinio liberalizmo bandymu poligono vakaru pasaulyje. kazkaip beveik visur veikia automobiliu mokesciai (tik nereikia apie tai kad per kura mes susimokam nes visur kuras apmokestinamas), taip pat visur veikia turto moekesciai ir niekas niekur is 500k vertes namu i savartynus nesikrausto, nes buna uzdedami saugikliai tuos moekscius susiejant su pajamomis, ir tarkim tie kas is tikruju neisgali ju susimoketi nuo ju atleidziami.

  8.   —vg— rašo:

    http://virginijusg.blogspot.com/2011/12/238-tarp-kitko-apie-prioritetus.html

  9.   Irena rašo:

    Ponai liberalai, baikite, atstovaujat turtingiems, rengiat ir priimat monopolijoms ir turtuoliams naudingus įstatymus, jau nekalbu apie jūsų pinigavimąsi iš įvairių projektų. Neesu turtinga, turiu sovietinės statybos 2 kambarių butą, automobilį, garažą, bet sutinku, kad automobilių ar NT mokestis būtų įvestas. Aš už savo butą įstengčiau susimokėti, bet jūs, turintys po kelis butus, namus, sodybas, vilas pajūryje ar šiltuose kraštuose taip pat būtumėt priversti mokėti. Kai kurie numirtų iš širdies skausmo, kad reikia susimokėti už tokią prabangą, kiti gal suprastų, kad žmogui, normaliam gyvenimui tiek daug nereikia.

  10.   Abby Warley rašo:

    Nützlich Pfosten kann ich Ihre Erlaubnis haben zusammenfassen Sie dieses auf meinem Blog? Danke

  11.   Pamiršta dirbanti Lietuva | Kauno Žinios rašo:

    [...] Originalus įrašas tinklaraštyje Remigijaus Šimašiaus blogas [...]

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.