BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Teisinė politika’ kategorija

Buldozerio spurtas ar teisiniai manevrai?

2012-01-06
 

Painus reikalas su tomis nelegaliomis statybomis Kuršių Nerijoje. Pabandysiu aiškiai pateikti keletą tezių, kurios, manau, yra kertinės toliau sprendžiant klausimą griauti ar negriauti, įteisinti ar neįteisinti.

 1. Teismo sprendimas dėl griovimo yra galutinis ir neskundžiamas.

 2. Jei bus griaunami pastatai, kurie buvo pastatyti pagal išduotus leidimus, iškils klausimas dėl nuostolių kompensavimo savininkams.

 3. Nuostoliai, jei/kiek jų būtų priteista, būtų mokami iš biudžeto, t.y., visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

 4. Visi pastatai, dėl kurių priimtas sprendimas juos griauti, yra pastatyti gavus leidimus.

5. Vienareikšmis pagrindas statybas pripažinti nelegaliomis atsirado tada, kai Konstitucinis Teismas nustatė, kad Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema yra privalomas, o ne rekomendacinis dokumentas (ir dėl to neteisėtais buvo pripažinti šio plano neatitinkantys detalieji planai).

 6. Jei pagal leidimus pastatyti pastatai būtų nugriauti, tai pakirstų pasitikėjimą, kad bet kuris leidimas, išduodamas šiandien, nebus pripažįstamas negaliojančiu ateityje su analogiškomis pasekmėmis. Šią nuostatą vienareikšmiai išsako ir potencialūs investuotojai.

 7. Tais atvejais, kai statoma be leidimo ir prieštaraujant teritorijų tvarkymo dokumentams, be jokios abejonės statyba turi būti stabdoma, o pastatas griaunamas. (Tokių atvejų irgi yra, bet dėl jų dar teismo procesai nesibaigę).

 8. Tais atvejais jei/kai pastatyta nukrypstant nuo leidimų, be abejo, tai būtina ištaisyti.

 9. Iki sprendimo įvykdymo teisė numato visas galimybes susitaikymui tarp valstybės ir pastatų savininkų sudarant taikos sutartį.

 10. Spręsti klausimą dėl taikos sutarties galima tiek, kiek pastatai neprieštarauja anksčiau išduotiems leidimams, jei jeigu Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje būtų numatyta galimybė stovėti statiniams arba rekonstruotiems statiniams.

 11. Reziumuojant: galimi du teisėti žingsniai šiuo metu - nugriauti pastatus arba sudaryti taikos sutartį ir įteisinti juos (tokius, kokie yra arba su modifikacijomis).

Rodyk draugams

Seimas parūpino ir gerų naujienų

2011-12-23


Savo poziciją dėl įvairių Seime pastaruoju metu patvirtintų mokestinių blogybių jau esu ne kartą visur išsakęs.

Tačiau nenoriu būti tuo bambekliu, kuris mato tik tai, kas blogai. Iš tikrųjų Seimas per šią savaitę patvirtino ir gerų ilgai Seime diskutuotų dalykų (bent mano kuruojamose srityse).  Tris iš jų noriu išskirti.

Pirma, Hipotekos reforma, įforminta Civilinio kodekso pakeitimais. Pagal ją be kita ko bus galima lengviau su mažesne biurokratija, taigi, ir pigiau įkeisti nekilnojamąjį turtą. Įkeitimo lakštus tvirtins tik notarai ir nebereikės papildomai kreiptis į teismą. Keliolika teisėjų pereis nuo nereikalingos biurokratinės funkcijos vykdymo prie realių bylų sprendimo.
Daugiau žr.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=414236

Antra, esminiai bausmių vykdymo sistemos pakeitimai, įforminti Probacijos įstatymu ir kitų įstatymų pakeitimais. Pagal juos bus daugiau dėmesio kreipiama į pakartotinio nusikaltimo riziką, taigi, bus skiriamos adekvatesnės bausmės. Jos dažniau galės būti ne laisvės atėmimas, kai atimti laisvės nėra reikalo. Galės dažniau būti taikymas sąlyginis atleidimas nuo bausmės (probacija) nustatant įpareigojimus asmeniui. Tam tikrais atvejais bus galima plačiau paleisti lygtinai ir taikyti elektroninio stebėjimo priemones, o pats paleidimas lygtinai bus skaidresnis (tik prisiminkime su tuo susijusius
nesenus skandalus teismuose, kai pradėjome įvedinėti tvarką šioje srityje).
Plačiau apie tai žr.
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=414060&p_query=&p_tr2=2  ir http://www.tm.lt/naujienos/pranesimasspaudai/1724

Trečia, Religinės bendruomenės ir bendrijos galės išvengti ilgų teisminių procesų (o teismai beprasmio darbo) ir teisiškai susigrąžinti tą turtą, kurį visada faktiškai valdė. Paaiškinsiu – sovietinė sistema buvo tokia kreiva šleiva (ir gerai, kad tokia), kad kai kada netgi tais atvejais, kai priimdavo sprendimus nacionalizuoti turtą, jų realiai neįgyvendindavo. Mano pasiūlyto įstatymo esmė – nesiimti realizuoti (o paskui atitaisinėti) tų nacionalizacijos aktų, o nustatyti paprastesnę tvarką kaip įteisinti faktinę padėtį, kuri remiasi dar prieškarine teise ir gyvenimo realybe. Plačiau žr.  http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=413318&p_query=&p_tr2=2

Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šių darbų.

Linkiu  visiems
išminties ir kantrybės juos iki galo realizuojant.

O ir apskritai – su Šventomis Kalėdomis.  Neužmirškime džiaugtis!

 

Rodyk draugams

Kiti Konstitucinio Teismo nutarimo aspektai: teisėkūros keblumai

2011-10-06

Tai, ką Konstitucinis Teismas pasakė apie šeimą, jau plačiai narstoma. Vieniems tai absurdiškas, naują (ne geresnę) visuomenę kuriantis ir moralei prieštaraujantis dalykas. Kitiems - pagaliau ištartas sveiko proto balsas, raginantis įteisinti vos ne viską, kas dar nėra įteisinta šeimos srityje.

Kadangi mano pozicija šiuo klausimu yra kažkur per vidurį (o tai skaitytojams paprastai nebūna labai įdomu), tai savo samprotavimus apie šeimą paliksiu kitam kartui, kai pateiksiu atitinkamus projektus dėl partnerystės (tai bus labai greitai).

O šį kartą - apie kitus šio nutarimo aspektus. O būtent: Seimo galias, teisėkūrą, įstatymų leidybą. Čia esančią painiavą bei kaip ją išrišti.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad 2008 metais Seimo nutarimu patvirtinta Šeimos koncepcija ir joje įtvirtintas įpareigojimas vienareikšmiai ja vadovautis rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus yra neteisėta. Seimo įpareigojanti valia turi būti išreiškiama įstatymais.

Labai džiaugiuosi, kad Konstitucinis Teismas atkreipė į tai dėmesį.

Viena vertus, rengiant įstatymus iš jų tikimės konceptualumo (kurio šiandien neretai itin trūksta), todėl prieš rengiant įstatymo tekstą apsispręsti dėl koncepcijos yra gera praktika.

Kita vertus, kyla neaiškumai dėl to kas yra koncepcijos, ar ir kiek jos įpareigoja? Tokių neaiškumų turėtų nebūti, nes jie, kaip matome, atveda prie sprendimų, kurie vėliau pripažįstami prieštaraujančiais Konstitucijai.

Tikiuosi, kad Seimui tai bus dar vienas priminimas dėl jame svarstomo mano pateikto Teisėkūros pagrindų įstatymo projekto.

Jame be kitų, dar svarbesnių dalykų, kalbama ir apie koncepcijas. Numatyta, kad jei yra patvirtinta tam tikros srities reglamentavimo koncepcija, tai teisės akto rengėjai privalo teisės akto projektą arba parengti pagal koncepciją, arba aiškiai nurodyti, kodėl nuo jos nukrypta ir pateikti argumentus.

Jei minėtas įstatymas jau būtų buvęs priimtas ir koncepcijos samprata bei iš jos kylantys įpareigojimai būtų apibrėžti įstatymo lygiu, Konstitucinio Teismo argumentai būtų buvę kiti, galimai ir abejonių dėl konstitucingumo būtų buvę mažiau, o labiausiai tikėtina, kad ir pats Seimo nutarimas būtų formuluotas kitaip.

Rodyk draugams

Kaip valstybė “Valstybės žinias” gelbėjo

2011-09-29

 

Yra tokia Valstybės įmonė „Valstybės žinios”, kurios steigėjas yra Seimas, o vadovas - buvęs ministras, buvęs Seimo narys, buvęs kelių partijų narys. Ši įmonė skelbia teisės aktus ir informacinius pranešimus, nes į Lietuvą dar neatėjo interneto laikas, nes spausdintinis žodis greičiau ir lengviau ir pigiau visus pasiekia, nes taip buvo nuo seno.

Yra keistų Vyriausybės narių, įskaitant mane (ir bendrai ši Vyriausybė tokia keista), kurie inicijavo įstatymų pakeitimus, kad teisės aktai būtų oficialiai skelbiami internete, o valstybės informaciniai pranešimai irgi. Jiems atrodo, kad tai paprasčiau, prieinamiau visuomenei, skaidriau, efektyviau,
pigiau.

Pavyzdžiui, pagal Vyriausybės siūlymus Seimas jau buvo priėmęs Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimą, kad apie viešuosius pirkimus skelbiama internete Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Valstybė dėl to per metus sutaupytų apie 2 mln. Litų, kuriuos perkančios organizacijos sumoka Valstybės įmonės išlaikymui.

Tiesa, kitas siūlymas - pagal kurį viešame nemokamai internete prieinamame teisės aktų registre būtų skelbiami teisės aktai jau daugiau kaip metus Seime iš mirties taško nejuda. Gal šiek tiek nepatogu - tokia reforma įrašyta patvirtintoje Vyriausybės programoje… Bet nieko - dėl biurokratijos, brangumo, teisės skelbimo nepatogumo vis tiek bus galima kaltinti ministrą, ar ne?

Šiandien Seimas sugrįžo ir prie anksčiau priimtų sprendimų koregavimo - viešieji pirkimai grįžta į popierių! Jokių internetų, jokių modernizavimų. Valstybės įmonė ir jos vadovas galės gyvuoti toliau. Vadovo vardu noriu padėkoti jo draugams Seimo nariams.

Juk jau ir taip Lietuvoje per daug to „liberalizmo”, per daug įsibėgėjome su tuo modernizavimu ir elektronizavimu, ir apskritai - negi gaila tų dviejų milijonų, kurie bus sumokėti Valstybės įmonei?..

Užtat taip bus gerai, kad nereikės sukti galvos ką daryti su ta Valstybės įmone, netekusia priverstinių klientų, nereiks aiškintis kodėl kažkas praranda darbą, ir apskritai kodėl kažkas keičiasi.

 

Rodyk draugams

Lukašenkizmas mūsų galvose

2011-09-06

Duomenų apie A. Beliackį perdavimas jau daug išnarstytas ir dar narstomas. Dar kartą galiu pakartoti, kad ši istorija mums garbės nedaro. Jaučiu dėl to atsakomybę. Viliuosi, kad atsakomybę jaučia ir kiti pareigūnai ir politikai. Atsiprašau A. Beliackio ir jo bendražygių. Kita vertus, džiaugiuosi, kad iš istorijos operatyviai daromos išvados ir išryškėjusios spragos yra užlopomos.

Tikiuosi, kad rytoj ar poryt man ant stalo guls darbo grupės galimam tarnybiniam nusižengimui tirti dėl dviejų Teisingumo ministerijos pareigūnų veiklos išvados. Galiu patikinti, kad atsakomybė bus adekvati.

Tačiau yra šioje istorijoje, tiksliau, reakcijoje, į šią istoriją, ir daugiau niuansų, kuriuos ir norėčiau aptarti.

Kuo pasižymi Lukašenkos politika? Be kita ko, ji turi labai aiškius bruožus demonizuoti visus, kas nepritaria Lukašenkos nuomonei, bausti kaltus ir nekaltus, jei tik tai naudinga režimui, manipuliuoti faktais taip, kad jie sustiprintų melą, teisę naudoti ne taip, kad ji būtų teisinga, o išimtinai ir selektyviai tik savo tikslams.

Gaila, kad likimas mūsų kaimyninei tautai, su kurios žmonėmis tenka spręsti daugybę, įskaitant ir teisinio bendradarbiavimo problemų, kol kas neleido sukurti realių laisvos visuomenės institucijų.

O dabar pažiūrėkime kas dedasi Lietuvoje. Tiksliau ne Lietuvoje, o kai kurių žiniasklaidos priemonių, o ypač priklausančių vienai didelei žiniasklaidos grupei, puslapiuose ir eteryje, o iš paskos ir kai kurių politikų bei politikų komentatorių galvose.

Surasti atpirkimo ožius visada patrauklu. Daug susilaukiau patarimų iš įvairių politikų ir apžvalgininkų, kad reikia greitai ir operatyviai nubausti kaltus ir netgi suversti visą kaltę jiems. Receptas politiškai paprastas - kad netaptum atpirkimo ožiu pats, reikia surasti kitą kraštinį, jį apjuodinti ir taip nusiplauti rankas. Teisė, teisingumas, tiesa - visa tai nuplaukia į antrą planą.

Kiek teko priimti sprendimų ar komentuoti minimus įvykius, visada sakydavau ir elgdavausi taip, kad galėčiau namo grįžti švaria sąžine. Man tai reiškia visų pirma neneigti savo atsakomybės. Pavyzdžiui, jei bent kiek, kad ir netiesiogiai, būčiau prikišęs pirštus prie duomenų perdavimo, kaip politikas, manau, turėčiau atsistatydinti. Šiandien tai reiškia, kad turiu daryti viską, kad būtų ištaisytos atsivėrusios sisteminės klaidos. Taip pat, kad padėtis šiuo konkrečiu atveju, kiek įmanoma, būtų ištaisyta.

Taip pat laikausi nuostatos būti principingu vertinant kitų atsakomybę, o kartu neieškoti atpirkimo ožių tik todėl, kad kažkas to labai nori.

Žiniasklaidoje, deja, tokia pozicija, panašu nepopuliari. Arba viskas išverčiama taip, kad aš ieškau ant ko suversti kaltę, arba visus dangstau.

Užtat sąmokslo teorijos visada populiarios. Kartais ir teisingos. Tačiau kai bet kuri klaida yra priskiriama KGB rankos veikimui, sąmoningam bendradarbiavimui su nedemokratiniais režimais, ar verslo interesų ir viešų interesų painiojimui, darosi koktu. Panašu, kad ką jau ką, bet išsižadėti savo artimo dėl to, kad gal būt jis padarė klaidelę, ar tiesiog netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje, o išsižadėjus dar ir apjuodinti - tai mes mokame.

Manipuliuoti faktais, kaip rodo ir šios istorijos interpretavimas, taipogi mokame. Štai jau minėtos žiniasklaidos grupės didysis laikraštis sudėlioja savo žinią taip, kad vos ne pareigūnai, dėl kurių veiksmų kyla abejonės, vertina patys save. Ar kam berūpi, kad tai netiesa?.. Ar kas beatsirenka, kad pareigūnų atsakomybę vertinančioje grupėje nei kvapo nėra tų asmenų, kurių veiksmai yra vertinami?..

Man atrodo, kad plačiai aptarinėjama teisinio bendradarbiavimo spraga yra ne tik spraga teisinio bendradarbiavimo mechanizme. Galima padaryti, ir jau daug padaryta, kad tai nebepasikartotų. Tačiau ką daryti, kad patys netaptume drakonais, su kuriais kovojame - gerokai sunkesnis uždavinys.

Rodyk draugams