BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Valdžios atvirumas’ kategorija

Ko siekiu šiemet

2010-01-29

Pastaruoju laiku neretai sulaukiu klausimo: „tai kaip čia dabar su tavo liberalumu, laisva rinka ir dabartine valdžia. Juk tiek sprendimų priimta, kurie veda tolyn nuo laisvos rinkos, tad ką tokioje valdžioje veiki?”

Turiu pripažinti, kad klausimas pagrįstas ir man labai rūpintis. Akivaizdu, kad sprendimų valdžia priėmė, švelniai tariant, visokių. Jei reiktų šiandien suvesti pilną balansą, būtų visko - ir pagerinimų, ir, deja, esminių pabloginimų.

Suprantu ir tai, kad daugeliui nelabai rūpės ir mano konkretus indėlis Vyriausybėje į tai, kad liberalizavimo ir orientacijos į dirbantį, kuriantį, padorų Lietuvos žmogų būtų daugiau, o reguliavimo ir trukdymo tokiam žmogui - mažiau.

Tikiuosi, kad galutinis Vyriausybės pasiekimų ir klaidų balansas bus skaičiuojamas ne šiandien, o gerokai vėliau, ir esu įsitikinęs, kad jis bus daug geresnis. Pats dėl to dedu visas pastangas.

Mano paties pasiekimų sąrašas irgi, tikiuosi, pasipildys. Tam, kad informuočiau, kokius tikslus sau keliu šiais metais, pridedu dvi nuorodas.

Pirma, tai 2010 metų prioritetai (kuriuose yra ir tam tikras padėties įvertinimas). Antra, įstatymų projektų sąrašas, kuriuos pateikiau Vyriausybei siūlyti svarstyti Seime pavasario sesijoje. Sąrašas išdėstytas prioritetine tvarka.

Rodyk draugams

Verslo lazdos jau atitarnavo

2010-01-25

Su žurnalo “Business Exhibitions” geranorišku sutikimu pateikiu savo blogo skaitytojams paskutinaime numeryje spausdintą intreviu su manimi apie verslo kontrolę.

Blogo įrašo pavadinime nuėmiau klaustuką (jis yra žurnalo straipsnio pavadinime), nes manau, kad tos lazdos iš tikrųjų atitarnavo.

Beje, džiaugiuosi, kad praėjusią savaitę projekto pateikimas Seime vyko sklandžiai, o reikalai su institucijų grupavimu irgi juda pirmyn (tikiuosi greito persikėlimo iš popieriaus į realybę).

Remigijus    

 

VERSLO LAZDOS JAU ATITARNAVO?

  Pastaruoju metu, į valdžią atėjus Vyriausybei su liberalesnėmis nuotaikomis,  pasigirdo žinių, jog verslas sulauks gaivesnio požiūrio iš jį kontroliuojančių institucijų, jos pačios patirs organizacinių pokyčių. Ar tai nėra tiesiog politinė reklaminė kampanija žurnalistas Rimantas ŠLAJUS pabandė išsiaiškinti su Teisingumo ministru Remigijumi ŠIMAŠIUMI   

  

Kokios organizacinės ir struktūrinės pertvarkos palies verslą kontroliuojančias įstaigas? 

                 Šiuo metu vyksta du pagrindiniai procesai, kurie yra susiję su verslo kontroliuojančiomis institucijomis ir jų veikla. Vienas ryškiausių pertvarkos elementų - Viešojo administravimo įstatymo keitimas. Pastaruosius pusę metų teko intensyviai dirbti su šiuo projektu ir džiaugiuosi, kad Vyriausybėje pavyko sutarti jį teikti Seimui prioriteto tvarka. Nauja tvarka palies visas šiandien veikiančias šalyje kontroliuojančias institucijas, pakeis patį tų institucijų misijos supratimą ir, atitinkamai, nemažą dalį konkrečių jų veiklos standartų. Pagal naująją iniciatyvą verslą kontroliuojančioms institucijoms atsirado pareiga konsultuoti ūkio subjektus. Konsultacijos taps privalomos. Tai reiškia, jeigu kontroliuojamasis subjektas kreipsis patarimo kaip įgyvendinti vieną ar kitą nuostatą, tai nebus apsiribota vien tik teisės aktais, kaip šiandien, o bus privaloma atsakyti į konkretų klausimą. Natūralu, - konsultuoti ir prisiimti atsakomybę yra sunkiau, bet vėliau, esu įsitikinęs, kontroliuojančioms institucijoms taps dirbti lengviau.

    Bus ir daugybė kitų pasikeitimų. Tarkim, apie planinius tikrinimus bus informuojama iš anksto, ir jie bus panašesni į auditą. Tai situacija, kai visiems bus aišku, jog ateina auditorius, visi pasiruošia, parengia reikalingus dokumentus, atitinkami žmonės susiplanuoja darbus. Ir pastabų daugiausia galima bus tikėtis ne su baudomis susijusių, o kaip tinkamiausiai realizuoti tuos ar kitus teisės aktus bei kitus reikalavimus. Bet ir dėl neplaninio tikrinimo bus patvirtinti aiškesni pačių institucijų kriterijai,  kada galima tikrinti, o ne netikėtai užgriūti, grubiai tariant. Dar vieną aplinkybę  paminėsiu - tai pareiga kontroliuojančioms institucijoms savo ataskaitose išsamiai nurodyti visus atvejus, kada perdaug sudėtinga, neprasminga ar kitaip neadekvatu įgyvendinti reguliavimus, kuriuos tos institucijos siekia įgyvendinti. Šiandien dažnai matome, kad kontroliuojančios institucijos kartoja, jog mes čia niekuo dėtos, mes tik teisės aktus įgyvendiname. Tuo tarpu teisės aktus priimantys subjektai niekada iš kontroliuojančių institucijų negauna aiškaus signalo, kad tuos teisės aktus realizuojant, verslo subjektai arba jos pačios susiduria su problemomis.    

    Dar reikėtų paminėti mano ir ūkio ministro iniciatyvą, pagal kurią yra numatoma grupuoti ir sujungti dalį kontroliuojančių institucijų (jų šiuo metu yra apie 150, iš kurių apie pusė turi inspektavimo funkcijas). Kai kurios kontroliuojančios  organizacijos būdamos labai mažos ir įsteigtos vienam tikslui siekti net neturi galimybės savo veikloje numatyti prioritetų. Atlikdamos iš esmės vienintelę savo funkciją jos nesižvalgo į šalis ir visai nesidomi, ar jų veikla kartais neatneša daugiau žalos negu naudos.

   Atitinkamai kyla ir kitos problemos, - nebegalima sutelkti ir koncentruoti resursų, suformuoti kompetencijos centrų. Tokiose mažose įstaigose sunku sukurti rizikos vertinimo sistemą. Todėl siūloma visas šias 150 institucijų, ypač inspektuojančias, pirmiausia sugrupuoti į aštuonias grupes pagal veiklos sritis ir pagal tikrinimo pobūdį, o ilgainiui, t. y. po metų, planuojama, kad inspektavimo funkcija beliktų vienoje institucijoje. Tai ėjimas link agentūrinio kontrolės modelio, paplitusio anglosaksiškuose kraštuose, kuris turi pakankamai resursų vertinti riziką, įgyvendinti valstybinius aktus ar šviesti prižiūrimas įmones.

   Sujungiant visas institucijas į atitinkamas grupes,  bus sprendžiami keli problemiški  aspektai. Vienas jų, jau mūsų paminėtas, rizikos vertinimas ir žinių bei kompetencijos koncentravimas. Kitas - funkcijų dubliavimo išvengimas. Šiandien, deja, turime tokią situaciją, kai, tarkime, įmonę tiria ir elektros energetikos inspekcija,  ir darbo inspekcija, ir priešgaisrinė, kitos inspekcijos - visos pagal savo profilį. O juk saugą prižiūrinčias organizacijas galima sujungti į vieną. Kitas stambus darinys rūpintųsi finansais ir mokesčiais, kada būtų sujungta Finansų ministerijos valdoma valstybinė mokesčių inspekcija ir socialinį draudimą atliekantis administravimas. Taip pirmame etape būtų formuojamos teminės grupės. Toms institucijoms teks prisitaikyti prie naujų sąlygų, reikės labai smarkiai transformuotis. Antrajam etapui Vyriausybė kol kas nėra pritarusi, tačiau tikrai viliuosi, kad tai bus padaryta.

                 Tai konkrečiai dar negalite pasakyti, kokios institucijos turės pasitraukti iš arenos?

                 Ne, konkrečiai dar negaliu pasakyti. Bet kai kuriais atvejais gana akivaizdu ir natūralu, kad, tarkime, finansų srityje Valstybinė mokesčių inspekcija atliks vadovaujantį vaidmenį. Saugos ir atitikties  srityje vėlgi - didžiausia institucija yra Valstybinė darbo inspekcija. Dabar aktualiausias uždavinys - suformuoti aštuonias  grupes, kol kas yra tik preliminarus jų sąrašas. Tai planuojama padaryti per porą mėnesių. O kai tos grupės pradės veikti, tada  bus matyti, kurios institucijos pagrindu geriausia kurti bendrą inspektuojančią tarnybą, o ilgainiui galbūt ir vieną organizaciją. Tik noriu pabrėžti - visa tai nėra vienos ar kitos institucijos laidojimo planas, tiesiog tai kitoks požiūris,  mums svarbiausias principas, kad efektyviai veiktų visa sistema.

Paminėjote anglosaksų teisės tradicijas. Kokios tendencijos europinėje praktikoje dėl verslo kontrolės vyrauja šiuo metu? Kalbama, kad Lietuva yra tarp lyderių pagal tikrintojų skaičių?

Reali našta įmonėms matuojama labai įvairiai ir nebūtinai pagal inspektorių kiekį. Europoje elgiamasi labai įvairiai, tačiau vyrauja ryški rizikos vertinimo, prioritetų išskyrimo, kompetencijos koncentravimo tendencija. Lietuvoje, Pasaulio banko tyrimo duomenimis,  palyginus su kitomis Centrinės Rytų Europos šalimis, dar prieš kelis metus verslo kontroliuoti institucijos vykdavo dvigubai dažniau. Ir vieno atėjimo metu praleisdavo dvigubai daugiau laiko. Dabar kai kurios institucijos: Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija yra pagerinusios šią statistiką. Deja, skaidrumo ir verslo naštos mažinimo  čempionais mūsų iš tiesų nepavadinsi.

   Pradedant nuo teisės aktų ir baigiant kur kas svarbesne - dalykinio bendravimo kultūros terpe - mūsuose tebevyrauja policininko ir plėšiko žaidimas. Verslas neva plėšikai, o kontroliuojanti institucija - lyg ir policininkai, kuriuos verslininkai tik ir taikosi apgauti. Bet visada yra du aspektai - piktybinis ir nepiktybinis pažeidimas. Sakysim, pardavė alkoholį nepilnamečiui. Turime pasigilinti, ar mažmeninės prekybos įmonė turi vidinę kontrolės sistemą, kuri leistų pardavėjai dėl nepatyrimo padariusiai tokį žingsnį, vėliau panašios klaidos išvengti. Pertvarka psichologine prasme yra visų mūsų mentaliteto problema, ir aš tikrai nesu naivus manydamas, kad greitai viskas atsistos į savo vėžes. Tačiau tai būtinas žingsnis tam, kad poslinkiai vyktų į gerąją pusę.             

Argi, sakysime, normalu, kad nedidelei įmonėlei, kur stovi pora rašomųjų stalų, ir kurios keliems darbuotojams bene didžiausias tykantis pavojus - netyčia praryti tušinuką, Valstybinė darbo inspekcija prigalvoja krūvas dokumentų, susijusių su tariama sauga, kurių neprisipirkus ir neužpildžius, dar prieš tai reikalaujamus kursus neatlankius, įmonei ir jos vadovui gręsia dideli nemalonumai?

Iš tiesų, mažoje įstaigoje kontrolierių gali būti nubaustas administratorius, neturintis darbuotojų saugos kursų, per kuriuos jis būtų sužinojęs, kaip kranininkams saugiai dirbti, baigimo pažymėjimo. Tokie  neadekvatumai, kada nežinia - dėl  baimių, įtarimų ar tiesiog dėl noro pasipinigauti - baudžiami žmonės, kaip tik ir skatina pertvarką, kada pati kontroliuojanti struktūra turėtų galimybę sutvarkyti savo reguliavimo sistemą ir turinį.

Kalbama, kad daugiausia tikrintojai mėgsta vaikščioti į smulkias ir vidutines įmones, kurios neturi nei teisininkų, nei savų auditorių, nei pagaliau reikalingo politinio svorio apsiginti, skirtingai nuo stambiojo kapitalo. Ar šiuo atžvilgiu padėtis keisis ir kaip?

 Su tomis pačiomis tikrinimo problemomis susiduria ir smulkusis, ir stambusis verslas, tik galbūt jos - skirtingo pobūdžio. Lyg ir natūralu, kad eilinis inspektorius be rimto pagrindo neis tikrinti į stambią įmonę, bet gali užsukti į smulkią firmą, kurioje  iš tikrųjų, galbūt, nėra ir tos kvalifikacijos, ir patirties apsiginti. Kartais net inspektorių viršininkai nežino, kad buvo užeita į kokią įmonę. Būna, kad smulkūs savininkai, kai atvyksta pas jį inspektorius, apskritai pirmą kartą išgirsta, jog yra tokia inspekcija. Smulkmeniškas, nepagrįstas, neadekvatus tikrinimas slegia smulkiuosius. Todėl minėto viešojo administravimo įstatymo pakeitimai numato, jog tikrinimui visada turi būti pagrindas. Atėjimas tikrinti be pagrindo bus laikomas rimtu pažeidimu. 

                 Pastaruoju metu verslininkas neretai vėl prilyginamas kone vaikus gąsdinančiam siaubūnui, kuris tik persekioja ir engia savo darbščius darbuotojus. Deja, net plika akim matyti, kad verslą kontroliuojančių įstaigų nemažą klientūros dalį sudaro žmonės, linkę tinginystei ir aferoms. Bet, būtent, jie ir sulaukia parėmimo. Ar galima tikėtis, kad ir darbdavys, jo interesai lygia greta bus ginami, kaip ir samdomųjų?

 Pagal silpnosios ir stipriosios šalies įvaizdį verslininkas yra stiprioji, darbuotojas -  silpnoji šalis. Bet stiprioji šalis gali nukentėti labai smarkiai, jeigu silpnesnioji šalis bus ginama nesąžiningai. Manau, kontroliuojančios institucijos turi veikti  nešališkai ir ginti tą, ką reikia ginti, atsižvelgdamos į kiekvieną atvejį atskirai.

  Bijau, kad šiandien visa atsakomybė užkraunama pirmiausia verslininkui. Ir kartais neadekvačiai. Naujajame įstatymo projekte yra labai aiški nuostata, jog kontroliuojančių institucijų tikslas nėra ir negali būti surinkti baudas, bet teisinio reguliavimo būdu pasiekti teigiamą rezultatą. Tarkime, pirmiausia reikia galvoti ne kaip nubausti darbdavį, įvykus nelaimingam atsitikimui, bet teikti rekomendacijas ir analizuoti padėtį, rizikas, priežastis, kad tokių įvykių būtų išvengta. Tad jeigu mes žvelgsime į problemą iš jos sprendimo pusės, o ne baudimo už pasekmes aspektu, įmonėse atsiras harmoningesni santykiai, darbdaviai ir darbuotojai adekvačiai pasidalins atsakomybę. Jeigu žmogus sąmoningai neužsidėjo apsauginių akinių, jis pirmiausia ir turi už savo veiksmus atsakyti.

Dėl verslą kontroliuojančių įstaigų mažinimo ir jų veiklos būdavo iniciatyvų ir anksčiau. Tačiau visos jos palaipsniui užgesdavo. Ar tikite, jog šįkart jums su Vyriausybe ir Seimu pavyks peržengti šį aukštą slenkstį?

 Kontroliuojančių įstaigų grupavimo ir jungimo darbai jau pradėti dirbti Vyriausybės lygiu, nes čia nereikia Seimo pritarimo. Dėl mano inicijuoto Viešojo administravimo įstatymo pakeitimų buvau pasikvietęs visas kontroliuojančias institucijas pasitarti dėl laukiamų permainų, ir jau mačiau jų pozityvų nusiteikimą. O pats įstatymo projektas, kurio koncepcija buvo patvirtinta dar vasarą, jau greitai bus svarstomas Seime. Tikiuosi, kad ši iniciatyva galutinai bus realizuota ankstyvą pavasarį, kadangi Vyriausybė prašo jį priimti prioritetine tvarka. Tam koalicijoje yra pasiektas rimtas politinis susitarimas. Manau, kad ir opozicija tai parems, nes dažnai primena, ir, beje, pagrįstai, jog verslo sąlygas reikia gerinti ir laisvinti. 

Ar verslo liberalizavimo pradmenų sulauksim ateityje ir kitose srityse, pavyzdžiui, darbo reguliavimo sferoje?

  

  Darbo santykių libelizavimas Lietuvoje yra viena iš sričių, kuri, palyginus su mūsų konkurentais tarptautinėje arenoje, ypatingai nedraugiška verslui. Pasaulio banko atliktais tyrimais remiantis, pagal verslo sąlygas Lietuva tradiciškai yra trečiame dešimtuke. O štai pagal darbo santykių lankstumą mes esame tik tryliktame dešimtuke tarp visų pasaulio šalių. Akivaizdi indikacija, kur reikia labai smarkiai pasitempti. Pokyčiai laukia. Pats esu parengęs kai kuriuos siūlymus. Tikiuosi, kad Vyriausybė skirs pakankamai pastangų dėl šių būtinų pokyčių sutarti su socialiniais partneriais, be kurių pritarimo pokyčių vykdyti, kol kas, deja, nesiryžtama. Ūkio ministerija rengia konkrečius nutarimus licencijų atsisakymo ir kitose aktualiose darbo išlaisvinimui srityse.

Rodyk draugams

Apie 2010 metų biudžetą

2009-10-13

Vyriausybė dar šią savaitę Seimui turi pateikti 2010 metų biudžeto projektą. Pasidalinsiu komentarais, ką apie jį manau.

Visų pirma, nors tai toli gražu ir ne svarbiausias dalykas, reiktų pastebėti, kad pagal senas geras tradicijas biudžeto projektas yra vis dar gimimo stadijoje, ir Vyriausybėje jis bus priimamas prieš tai jo nepaskelbus ir visuomenei nepamačius. Eilinį kartą praleista proga gauti pastabų ir pasiūlymų iš visuomenės ir ekspertų.

Antra, biudžetas iš tiesų numato rimtą taupymą. Pirmą kartą po kelių taupymo ir išlaidų mažinimo užėjimų paliesta ir socialinių išmokų sistema. Kita vertus, neužmirškime, kad dirbančiuosius taupymas palietė jau anksčiau, o pensijos ir socialinės išmokos buvo tabu. Todėl iki šiol iš pašalpų kai kuriais atvejais šiandien galima gyventi geriau nei iš atlyginimo, socialinio draudimo išmokos nebeturi ryšio su įmokomis ir įplaukomis.

Trečia, taupymas biurokratijos srityje iš tiesų matomas ir radikalus. Pavyzdžiui, mano vadovaujamos Teisingumo ministerijos srityje (neskaitant tik kalėjimų) išlaidos kitais metais palyginus su 2006 (!) metais bus mažesnės keturiasdešimčia procentų. Ir tai dar neskaičiuojant planuojamo darbo užmokesčio fondo sumažinimo 10 procentų. Tik Kalėjimų departamentui karpymas kiek nuosaikesnis.

Ketvirta, Socialinio draudimo biudžetas numato 2 procentiniais punktais didinti socialinio draudimo įmokas. Neva nėra kitos išeities.

Tačiau noriu pažymėti, kad kita išeitis tikrai yra, o siūlomas įmokų didinimas kaip tik vargu ar laikytinas išeitimi.

Įmokų padidinimo nauda biudetui skaičiuojama pagal tai, kiek vienas įmokų procentas sudaro milijonų litų. Gauname, kad iš dviejų procentų biudžetas gaus 400 milijonų. Tačiau šiuo atveju neįvertinami lūkesčiai ir subjektyvus faktorius.

Pasiuntus į rinką žinią, kad didinamos socialinio draudimo įmokos daliai mokesčių mokėtojų neabejotinai kils mintis, kad „jeigu jūs taip, tai mes irgi taip “. Kitaip tariant šis įmokų padidinimas, deja, pasitarnaus tarsi akstinas ar netgi moralinis pateisinimas vokeliams plėstis (o jie jau ir taip plečiasi).

Suma sumarum biudžetas gaus papildomai 2 procentus, tačiau kiekvienas (ne iš dviejų, o iš visų trisdešimt penkerių) procentų bus mažesnės vertės. Pavydžiui, ne 200 milijonų, o 195. Tokiu atveju planuojamas tiesioginis padidinimo efektas biudžetui sumažėtų beveik per pusę. Įvertinkim netiesioginį – ir gali būti, kad priartėsime prie nulio.

Kalbant apie rezervus taupymui – jų dar tikrai yra. Kad ir tos pačios, kaip minėta, pirmą kartą mažinamos, tačiau pastaruosius keletą metų nuosekliai augintos socialinės išmokos (apie tai jau rašiau).

Tarkime, pensijos per kelis metus užaugo beveik 80 procentų. Kodėl konservatorių premjerui ir Socialinės apsaugos ministrui atrodo, kad pensijų nedirbantiems pensininkams negalima sumažinti daugiau nei penkiais? Suprantama, kad pensininkams nuo to tikrai bus gerokai sunkiau. Tačiau ar ne apie solidarumą ir vienodą diržų veržimąsi mes taip gražiai iš valdžios tribūnų kalbame?

Kita sritis, kurios taupymas nepalietė tiek, kiek kitų (jei iš viso palietė) – tai žemės ūkis. Jei nevertinsime planuojamo darbo užmokesčio fondo mažinimo (kuris šią sritį palies bene mažiausiai), tai kartu su ES parama (dėl pastarosios padidėjimo) finansavimas žemės ūkiui palyginus su pernai išaugs beveik 14 procentų. Nejaugi tai irgi atitinka solidarumo principą?..

Kalbant apie rezervus aš jau neminiu Vyriausybėje arba Seime vis užstringančių saulėlydžio iniciatyvų, kurių piniginį efektą sunku išmatuoti.

Visus šiuos papildomus taupymo žingsnius būtina atlikti ne tik tam, kad nereikėtų įvedinėti socialinio draudimo papildomų įmokų. Juk nepaisant visų karpymų valdžios sektoriaus deficitas planuojamas virš 9 procentų…

O kokios gi pajamų didinimo galimybės, apie ką vis kalba kairioji opozicija? Esu įsitikinęs, kad biudžetas visų pirma turi bent jau šių galimybių nepakirsti (o tai su socialinio draudimo įmokų didinimu, deja, būtų daroma).

Kitos galimybės be abejo turi būti išnaudotos. Tai ir geresnių sąlygų ūkinei veiklai sudarymas (tik kur tas darbo santykių liberalizavimas?…), tai ir geresnės sąlygos investicijoms pritraukti (tik vėlgi – žemės rinkos ir statybų liberalizavimas kol kas tik planuose).

Sutikčiau, kad prie ekonomikos skatinimo gali prisidėti ir viešos – privačios partnerystės produktai, kuriuos šiandien realizuoti yra puikiausias metas. Darau ir darysiu viską, kad bent jau kalėjimų pertvarkos srityje tai ir būtų padaryta. Tačiau neramu, kad viešos – privačios partnerystės projektai netaptų tiesiog pinigų leidimo mašina, kuri skatina kažką, bet labiausiai - išlaidavimą.

Ir pabaigai apie sisteminę biudžeto reformą. Kitų metų biudžeto projektas, deja, senoviškas. Tačiau džiaugiuosi, kad į rezultatus orientuoto biudžeto siekis bent jau atsirado kaip pirmas prioritetas kitų metų strateginių tikslų sąraše.

Galiausiai, konkretus šios reformos pagrindas galės būti ir tai, kad kabinetas iš esmės vakar pritarė mano pasiūlytiems reformos principams. Konkretūs projektai bus rengiami, dėl detalių ir atskirų nuostatų dar diskutuojama, tačiau užfiksuota, kad teisės aktai turės būti parengti iki kitų metų vasario.

Rodyk draugams

Logikos klaidos teisėkūroje: suvienodinimas = padidinimas?

2009-10-08

Vakar Vyriausybė konservatorių ir liberalcentristų balsais pritarė pasiūlymui „suvienodinti“ sankcijas už Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos netinkamą iškėlimą arba neiškėlimą kai to reikalauja teisės aktai.

Iki šiol už ES vėliavos kėlimo taisyklių pažeidimą kažkodėl baudžiama labiau – iki 50 litų, kai Lietuvos vėliavos kėlimo taisyklių pažeidimas - iki 30 litų.

Suvienodinimas – gražu ir teisinga. Tačiau nereikia būti genijumi, kad suvoktum, jog suvienodinti galima penkiais būdais:

- Sumažinti didesniąją sankciją iki mažesniosios,

- Padidinti mažesniąją sankciją iki didesniosios,

- Didesniąją sankciją sumžinti, o mažesniąją iki to paties dydžio padidinti,

- Abi sumažinti iki vienodo dydžio,

- Abi padidinti iki vienodo dydžio.

Projekte kuris teikiamas Seimui nėra jokios argumentacijos kodėl pasirenkamas mažesniosios sankcijos padidinimo būdas.

Dėl šių priežasčių atsisakiau pats pasirašyti projektą, kai pavadavau Vidaus reikalų ministrą. Deja, net kelis kartus iškėlus šią problemą projektas liko toks pats (abejotinas), o jo pagrindimas irgi toks pats (niekinis).

Be abejo, mane, kaip teisingumo ministrą nuvilia ir piktina toks elementarios tvarkos ir pagarbos patiems sau nebuvimas teisėkūroje. Kyla klausimas, ar Vyriausybė nusiteikusi rimtai žiūrėti į teisėkūrą ir jos argumentus ir kitais, rimtesniais atvejais…

Kol kas tokie liapsusai nuteikia darbui, kad galimybių taip netasakingai elgtis su teisėkūra ateityje būtų kuo mažiau. Šį rudenį kaip tik Vyriausybei bus pristatytas didelis pakeitas teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, teisės skelbimą ir panašius dalykus.

P.S. Sankcijų didinimas už vėliavos neiškėlimą, beje, akivaizdžiai neadekvatus. Juk meilės tėvynei ir pagarbos vėliavai administracinėmis sankcijomis neįskiepysi.

Be to, sankcija teoriškai gali būti taikoma ir privačių namelių savininkams, kurie, pavyzdžiui, per Vasario 16 dieną vėliavos neiškelia. Tačiau juk jie gal netgi vėliavai bei jos laikikliui pinigų neturi…

Realybė tokia, kad pusės Lietuvos nenubausi, tad sankcija akivaizdžiai bus tokia, kurią bus galima taikyti pasirinktinai. Ar tai gero įstatymo požymis? Tikrai ne!

Rodyk draugams

Pavardės ir kiti darbai be žiniasklaidos veidrodžio

2009-09-30

Vakar per visą žiniasklaidą nugriaudėjo pranešimai kaip Šimašius ruošiasi leisti atsikratyti slaviškų priesagų pavardėse. Daug reportažų, straipsnių, jų komentarų. Ta proga susilaukiau visokių pastebėjimų, į kuriuos norėčiau sureaguoti.

Pirma. Vakar apie tai pranešta ne todėl, kad aš būčiau planavęs viešųjų ryšių akciją. Tiesiog susitikau su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos direktorės pavaduotoja Jūrate Palionyte aptarti vieno Pavardžių keitimo taisyklių (kurias tvirtina Teisingumo ministras) punkto.

Kadangi mano darbotvarkė vieša, po susitikimo turėjau progos/pareigos daug komentuoti ką mes per tą pusvalandį aptarėme (beje, labai prasmingai ir darbingai).

Antra. Visiškai nemanau, kad pavardžių keitimo klausimas šiandien yra didžiausia aktualija. Pats tam kol kas teskyriau labai nedaug laiko (ir neplanuoju daug skirti). Nėra ir neturėtų būti tai ir pagrindinis ministerijos darbuotojų rūpestis.

Didžiąja aktualija šis reikalas tapo dėl žiniasklaidos ir žmonių susidomėjimo. Taip pat vakar Seime pristačiau Hipotekos daug svarbesnį reformos projektą. Bet kas apie tai žino? Kam tai pasirodė įdomu? Kiek apie tai komentarų interneto portaluose?

Trečia, jokiu būdu pavardžių keitimo šioks toks supaprastinimas nėra kažkoks nacionalistinis polėkis. Pagal aptartą variantą bus galima nusikratyti visų priesagų, ne tik slaviškų. Tieiog realybė yra tokia, kad šiandien daugeliu atveju žmonės nori nusikratyti slaviškų priesagų.

Beje, pats manau, kad daugelis jų visai gražios ir tinkamos. Be to, kiek tas slaviškumas kenkia lietuviškumui – labai abejotina. Visiems viešai stengiuosi pabrėžti – prieš nusprendžiant keisti pavardę devynis kartus pamatuokit.

Ketvirta. Netgi pavardžių srityje esu įsitikinęs, kad Lietuva turi aktualesnę problemą – pagaliau įgyvendinti dvišalės sutarties su Lenkija nuostatas ir leisti rašyti lenkiškas pavardes su diakritiniais ženklais. Deja, Lietuvoje šis klausimas tapo netgi Konstituciniu… Lietuviai analogišką teisę Lenkijoje, beje turi (nors natūralu, kad ją realizuoti nėra nei paprasta, nei pigu).

Penkta. Iniciatyva dėl pavardžių kilo ne todėl, kad ilgai būčiau rymojęs ir galvojęs apie pavardes ir jų keitimą. Konkretus žmogus norėjo susitrumpinti pavardę (nusikratant „-avičiaus“) taip, kaip tai planavo padaryti dar jo tėvas prieš karą (beje, jis buvo gavęs visus reikamus dokumentus, bet okupacija planus sužlugdė). Laiške jis išdėstė problemą, kad dabartinės Pavardžių keitimo taisyklės jam to neleidžia. Ne visada galiu padėti žmonėms, kurie susiduria su teisinio reguliavimo problema. Tačiau šį kartą - galėjau ir netgi nesunkiai.

Esu ir toliau nusiteikęs skirti dalį savo laiko spręsti tas problemas, kurios žmonėms kyla dėl teisinio reguliavimo. Kviečiu visus rodyti iniciatyvą, kurią patogu įforminti čia: http://www.tm.lt/teisini/.

Rodyk draugams