BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie ekonomiką ir teisę (pokalbis su tais, kuriems rūpi)

Visai neseniai turėjau puikią progą įdomiai padiskutuoti su interaktyviai ekonomikos žinių besisemiančiu jaunimu, kuris buriasi Lietuvos laisvos rinkos instituto kuruojamame projekte „Ekonomika aktyviai“. Noriu pasidalinti su jumis diskusijos metu išsakytomis mintis į iškeltus įvairius klausimus.

Progresyviniai mokesčiai - nauda ar daugiau žala būtų mūsų šalies ekonomikai?

Manau, kad būtų vienareikšmiai žala dėl to, kad labiau apmokestintų didesnės pridėtinės vertės kūrimą, o juk kaip tik didesnės pridėtinės vertės kūrimas deklaruojamas kaip Lietuvos tikslas ekonomikoje. Manau, kad pats progresinių mokesčių idėjos kėlimas yra paremtas daugiau pavydo, negu ekonominiais argumentais.

Kas jūsų nuomone Lietuvoje daugiausiai trukdo plisti teisingumui? Gal tai tiesiog visuomenės nusistatymas, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus teisingumo?

Manau, kad šis įsitikinimas pagal svarbumą tikrai yra ne paskutinėje vietoje. Tačiau teisingumui trukdo ir ne iki galo sklandžiai funkcionuojantis teisingumo aparatas. Neretai teisingumas paskęsta biurokratijos pinklėse. Pvz., kai reikalai kurie gali būti išsprendžiami elektroniniu būdu, automatiškai, yra užvilkinami ilgose procedūrose. Neretai teisingumo sistema į pirmą vietą iškelia procedūras, o ne realius žmonių interesus. Man vienas iš svarbiausių iššūkių ir didžioji dalis iš mano teiktų įstatymų projektų Seimui yra susiję būtent su šių problemų sprendimu. Tarkime, nuo šių metų sausio pirmos dienos įsigaliojęs administracinio nurodymo institutas leidžia pirmą kartą tais metais administracinės teisės pažeidimą padariusiam žmogui be ilgų procedūrų sumokėti pusę minimalios baudos ir taip išvengti vaikščiojimo į valdiškas įstaigas, o teisėjai, policininkai, kiti pareigūnai gali labiau koncentruotis į rimtų problemų šalinimą. Pagal statistiką, per tris mėnesius teismų krūvį administracinėse bylose tai sumažino 15 proc. Žmonių laiko taupymo yra dar daugiau, o teisingumo sistema, esu įsitikinęs, įgyja daugiau prestižo ir pasitikėjimo.

Kur geriau studijuoti, Lietuvoje ar užsienyje?

Man atrodo, kad priklauso nuo konkrečios situacijos. Gana keistai atrodo, kai dalis žmonių renkasi studijas „Vilniuje“ arba „užsienyje“. Svarbiau yra kas bus studijuojama ir kurioje konkrečiai aukštojoje mokykloje šios studijos bus kokybiškiausios ir jums prieinamos.

Kaip sustabdyti valstybės skolos augimą?

Mažiau išlaidauti. Valstybės skola auga vieninteliu būdu: skolinantis. O skolinamasi tam, kad valstybė padengtų tas išlaidas, kurių nepadengia mokestinės pajamos. Mokesčių didinimas yra visiškai blogas sprendimas skolinimuisi mažinti, nes ir apsunkina gerovės kūrimą, ir gali būti absoliučiai neefektyvus padidinti valstybės pajamas. O taupymo rezervų Lietuvoje yra.

Kokia, jūsų nuomone yra ideali ekonomikos santvarka? Kokias funkcijas paliktumėte valstybei?

Manau, kad šiek tiek utopiška yra svarstyti apie idealią ekonomikos santvarką. Gyvename realiame laike ir erdvėje. Todėl reikia galvoti ir daryti kad mūsų laike ir erdvėje ekonominė santvarka būtų geresnė negu yra šiandien. O tam reikalinga mažesnė valstybės našta ir barjerai teisėtai žmogaus veiklai.

Ką manote apie tai, kad valstybės institucijose dirba nemažai teisininkų, bet institucijos vis tiek samdosi teisininkų paslaugas iš išorės?

Principai galioja ne tik teisininkams, bet ir kitoms profesijoms, ypač toms, kur reikalinga ypatingai aukšta kvalifikacija. Akivaizdu, kad jeigu valstybės institucijos susiduria su ypatingai dideliu darbo krūviu tarkime vieną mėnesį per kalendorinius metus, tai tokiais atvejais yra geriau pasamdyti žmones iš šalies, o ne įdarbinti valstybės tarnautojais. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie politikos formavimą arba koordinavimą, daugeliu atveju šias funkcijas turėtų atlikti valstybės tarnautojai.

Kaip susijusi teisė ir ekonomika?

Labai. Teisė jeigu ją suvoksime ne tik kaip daugybės smulkmeniškų reguliavimų rinkinį įtvirtina tai, kas yra ekonomikos pagrindas – privačią nuosavybę, be kurio ekonominė veikla būtų neįmanoma. Ekonominis požiūris teisėje yra reikalingas tam, kad teisė išliktų realistiška ir nereikalautų iš žmonių neįmanomų dalykų. Apgailestauju, kad Lietuvoje deja nėra taip įprasta ekonomistams išmanyti teisės esmę, o teisininkams gerai išmanyti ekonomiką.

Kaip manote, kokie svarbiausi jūsų kaip teisingumo ministro darbai?

Kalbant apie jau atliktus darbus, tai manau, jog labai smarkiai padidėjo viešumo ir skaidrumo teisės aktų rengime ir priėmime. Taip pat nemažai prisidėjau prie daug didesnio viešumo viešuosiuose pirkimuose. Daugeliu kitų atvejų nenorėčiau išskirti atskirų darbų, nes rezultatas susideda iš atskirų mažų darbų ir sąlygų žmonių veiklai pagerinimo atskirose srityse. Praėjusių metų viduryje yra priimtas Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas, pagal kurį įsigaliojo visiškai nauji verslo priežiūros standartai, kurie verslą prižiūrinčias institucijas turi padaryti efektyvesnes, o nepagrįstą naštą verslui iš esmės sumažinti. Jei kalbėtume apie būsimus darbus, tai svarbiausiose srityse yra parengti teisės aktų projektai, kurie laukia priėmimo Seime, o šios sritys yra susijusios su laisvės atėmimo įstaigų modernizavimu ir bausmių sistemos modernizavimu, taip pat geresnių sąlygų sudarymo tobulinant registrų sistemą, sąlygų korupcijai mažinimo.

Ar mokesčiai gali būti teisingi? Ar jie gali sukurti socialinį teisingumą?

Ne kartą teko argumentuoti, kad mokesčiais sukurti socialinio teisingumo yra neįmanoma. Manau, kad tikrai keltinas tikslas, kad mokesčiai būtų kiek įmanoma mažiau iškraipantys žmonių pasirinkimus, kiek įmanoma mažiau sukeliantys neigiamų pasekmių, tačiau kelti teisingumo siekį mokesčių srityje neretai būna gana pavojinga ir tą labai akivaizdžiai matome šiandien, kai vardan mokesčių teisingumo yra keliama ir stumiama progresinių mokesčių idėja, kuri realybėje atspindi ne teisingumą, bet pavydą ir aroganciją.

Kaip manote, ar teisinga yra tai, kad didieji prekybos centrai taiko įvairias akcijas maisto produktams, taip triuškindamos mažesnes parduotuves. Galbūt tai turėtų būti kontroliuojama?

Manau kad prekybos centrai apsidžiaugtų, jei tokia situacija būtų „kontroliuojama“, nes tai labai sumažintų konkurenciją mažmeninėje prekyboje. Beje, ir šiandien dėl minėtos „kontrolės“ labiau kenčia smulkus verslas. Dėl didesnės kontrolės išloštų būtent prekybos centrai, o vartotojai turėtų mokėti daugiau. Kalbant apie smulkius prekybininkus, manau kad jie turi savo nišą ir tikrai gali ją rasti, ir neretais atvejais sėkmingai randa.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (41) | “Apie ekonomiką ir teisę (pokalbis su tais, kuriems rūpi)”

  1.   dundukas rašo:

    smagu girdet,. kad buriasi nauja laisvos rinkos idealogijos persmelkta karta… belieka tuos daigus laistyti, raveti ir puoseleti… bus ka priespastatyti dvipartiniai lietuvos sistemai… :)
    o kaip protingai pakalbejau… kaip sveiko prodo desines puses smegenu pusrutulio liberalas… ;)

  2.   dundukas rašo:

    mokausi is jusu.. ministre.. :)

  3.   Remigijus Šimaųius rašo:

    “dunduk”,

    ačiū,

    Remigijus

  4.   anarchistas rašo:

    Kas jūsų nuomone Lietuvoje daugiausiai trukdo plisti teisingumui?

    Politinė korupcija.

    Kaip sustabdyti valstybės skolos augimą?

    Valstybės skola pati savaime nėra blogis, vykdant nodernią suverenių pinigų politiką jos augimas būtų viena iš būtinų visuomenės turtėjimo sąlygų.

    Tuo tarpu dabartinis skolos užsienio valiuta augimas yra labai blogas dalykas, sąlygotas valdžios nekompetencijos, gal ir politinės korupcijos.

    Sunku įsivaizduoti priežastį, kodėl vyriausybė, atvirai padlaižiaujanti užsienio bankų interesams, nenorėtų maksimaliai prasiskolinti dar savo kadencijos metu.

    Neturint vilties pakeisti šios vyriausybės ekonominių ir piniginių nuostatų, ko gero vienintelis išeitis - valstybės bankroto strategijos “Lietuva 2015″ rengimas.

    Kokia, jūsų nuomone yra ideali ekonomikos santvarka? Kokias funkcijas paliktumėte valstybei?

    Manau, kad šiek tiek utopiška yra svarstyti apie idealią ekonomikos santvarką. Gyvename realiame laike ir erdvėje. Todėl reikia galvoti ir daryti kad mūsų laike ir erdvėje ekonominė santvarka būtų geresnė negu yra šiandien. O tam reikalinga mažesnė valstybės našta ir barjerai teisėtai žmogaus veiklai.

    Konkurencijos sąlygų sukūrimas visur, kur tik galima jas sukurti. Pirma, kas ateina į galvą - užmestos konkurencijos farmacijoje reformos užbaigimas, valstybinio (pigių) transakcijų banko įsteigimas.

    Mokesčių ir reguliavimo naštos perkėlimas nuo darbo
    1) ekonominėms rentoms (natūraliems monopoliams - bankams, energetikai),
    2) baigtiniams resursams (žemei, gamtos turtams, taršai, triukšmui, radijo dažniams).

    Kaip susijusi teisė ir ekonomika?

    Kreiva ekonominė ideologija ir politika (neoliberalizmas) sąlygoja kreivą teisę.

    Ar mokesčiai gali būti teisingi? Ar jie gali sukurti socialinį teisingumą?

    Mokesčiai negali sukurti socialinio teisingumo, bet gali ir turėtų būti teisingos visuomenės (ekonominės paklausos savireguliavimo) įrankiu.

  5.   Remigijus Šimaųius rašo:

    “Anarchiste”,

    Jūs ne anarchistas, deja :(

    Remigijus

  6.   anarchistas rašo:

    Ką tik siųstas komentaras užstrigo su keistu tarnybiniu WordPress pranešimu. Dėl visa ko pakartoju.

    Diskusija čia ne apie tai, ar aš “tikras” anarchistas, atitinkantis visus anarchistams “keliamus reikalavimus”.

    Rašote apie išties fundamentalius ir labai svarbius dalykus, kol kas šiam savo blogo įrašui turite vieną esminį komentarą. Tai gal pabandykime pasišnekėti be ad hominem, jeigu jau šią kalbą pradėjote. Ne kaip vienas kitą bandantys demaskuoti anarchistas su ministru, o tiesiog kaip ~inteligentiški žmonės.

    Aš teigiu, kad ekonominė ideologija, kuria vadovaujatės (neoliberalizmas), neturi kitų atsakymų dabarties iššūkiams, nei tų iššūkių ignoravimas. Ir negali turėti, nes sukurta tarnauti interesams, šiuo metu tiesiog traiškantiems mūsų valstybę ir visuomenę.

    Kas ignoruojama? Viso labo tik demografinis susitraukimas, gyvenimo lygio smukimas, emigracija, energetiškai nesaugios valstybės įsikinkymas į vis didesnį finansinių įsipareigojimų užsieniui jungą.

    Kokios priežastys? Piniginio ir politinio suverenumo išsižadėjimas/praradimas per politinę korupciją ir idologinę intoksikaciją. Tai fatališki veiksniai, neišgydomi kad ir kaip nuoširdžiai vykdomomis mikroekonominėmis (efektyvumo didinimo) reformomis. Kiek bedidintume efektyvumą, esame apsileidę makroekonominiais jungais ir ekonominėmis rentomis, nusavinančiais viską.

    Be didesnių išorinių ekonominių šokų galima būtų dar pavegetuoti, bet “kortos rodo” artėjant antrą pasaulinės ekonominės recesijos bangą, tikėtina dar ir su rimtu naftos kainų šuoliu. Jau artėjančią žiemą viskas gali būti vėl labai blogai.

    Noriu labai aiškiai pasakyti - nei viena politinė partija šiuo metu receptų artėjančioms problemoms spręsti neturi. Ideologiniame stupore pakibęs LLRI irgi neturi. O spręsti reikės.

    Ne tai, kad sprendimų nebūtų - maža atvira ekonomika galėtų išspręsti skurdo problemas kitų sąskaita tiesiog sukurdama išimtinai gerą mokestinę aplinką. Regis neturime viešų tarptautinių įsipareigojimų draudžiančių panaikinti Lietuvoje pelno ir pajamų mokesčius, supaprastinti ekonominius santykius apribojant debitorių atsakomybę įkeistu turtu, į šiukšlių dėžę pasiunčiant visą tų dalykų reguliavimui ir kontrolei sukurtą teisinę-biurokratinę mašiną.

    Problema, kad niekam nenaudinga imtis iniciatyvos. Todėl pamažu slystame į situaciją, kuri kai jau prispirs, bus blogesnė nei tos, su kuriomis pastaruoju metu susidūrė Islandija ir Airija. Islandija kol kas atsispiria tiesioginės demokratijos dėka, Airija tampa protektoratu. O mes jau dabar esame beveik visiškas protektoratas, tik be ekonominio potencialo ir su pensininkais.

    Išbandymai laukia tiesiog nerealūs.

  7.   Gediminas rašo:

    Ar mokesčiai gali būti teisingi?
    Bet kokie mokesčiai iš principo yra visiškai nesuderinami su teisingumu. Skirtumas tik tas, kad progresyviniai ir NT mokesčiai dar daugiau žeidžia teisingumą nei kiti. „Socialinio teisingumo“ idėja yra primesta visuomenei pačios klastingiausios ideologijos pasaulyje - socializmo - dėka ir labai populiari masėse, tačiau tai yra tik teisingumo priešybė, visiškai nesuderinama su fundamentaliomis moralės normomis.

    Kas jūsų nuomone Lietuvoje daugiausiai trukdo plisti teisingumui?
    Klaidinga vyraujanti teisingumo ir teisės samprata. Legalizmas, viešpataujantis teisės sistemoje, nėra ir negali būti teisingumo kūrimo įrankiu. Teisingumas kuriamas naikinant neteisingumą. Negali būti kalbos apie teisingumą valstybėje, kurioje prievarta ir reketas įteisinami įstatymais.

    Kokia, jūsų nuomone, yra ideali ekonomikos santvarka?
    Nereikia idealios, laisvosios rinkos tvarka ir būtų geriausia santvarka, nors ir neideali. Tačiau tam reikalingi kardinalūs pokyčiai ekonominėje, teisinėje ir politinėje srityse. Lietuvoje dabar jie sunkiai įsivaizduojami - Sąjūdžio dvasia išsisklaidė be pėdsakų.

  8.   anarchistas rašo:

    Gediminai,

    socialinio teisingumo idėjos yra būtina atsvara kleptokratijai (laisvajai rinkai su pigia pasirinktinio teisingumo sistema).

  9.   Remigijus Šimaųius rašo:

    Gerbiamas “anarchiste”,

    tikrai man nepriimtini ad hominem argumentai ir jų vengiu. Manau, kad ir šį kartą išvengiau. Galiu pasakyti netgi kad esu ko gero didesnis anarchistas negu jūs (nors bendrai ir vadovaujuosi klasikinio liberalizmo - ne neoliberalizmo - idėjomis).

    O dėl Jūsų argumentų - tai jūsų argumentus jungia viena linija - suvereni pinigų politika. Deja, ji irgi nėra receptas jūsų keltoms problemoms spresti. Ji prie šių problemų pridėtų tik valdžios manipuliavimo žmonių pinigais galimybių padidėjimą, potencialiai didesnę infliaciją, o tuo pačiu ir turto perskirstymą nuo taupančių link išlaidaujančių.

    Jei jau vadinate save anarchistu, tai kalbėti apie pinigų politikos suverenumą yra gana keista. Pinigai yra rinkos produktas, kurį moderniaisiais laikais valstybė galutinai nacionalizavo. Jei įdomu, kas po to sekė ir kodėl, galėsiu arba parekomenduoti literatūros, arba ir pats prie progos parašyti.

  10.   Gediminas rašo:

    Anarchiste,

    „Socialinio teisingumo“ idėjos negali būti atsvara kleptokratijai, nes jomis ir manipuliuojama biurokratijos bei kleptokratijos naudai. O laisva rinka čia niekuo dėta - ji nesuderinama su pasirinktinio teisingumo sistema. Tur būt laisva rinka vadini dabartinę intervencionistinę bei protekcionistinę politiką, kurią kiti dar vadina neoliberalia ekonomine politika. Tai išeina, kad kalbame apie visai skirtingus dalykus.

  11.   anarchistas rašo:

    “Pinigai yra rinkos produktas, kurį moderniaisiais laikais valstybė galutinai nacionalizavo.”

    Pinigai yra kredito apskaitos vienetai. Jau labai seniai pirklių namai (clearing houses) pajungė sau valstybes, tos sau vėliau pajungė silpnesnes. Mes esame ta maža/silpna valstybė, su svetimais pinigais ir fizinių asmenų bankroto negalimybės egzotika.

  12.   Remigijus Šimaųius rašo:

    Anarchiste,

    nenoriu būti įkyrus, bet pinigų atsiradimo ir netgi raidos istorija yra kita. Nekalbant apie teoriją, kuri padeda supratsi ir interpretuoti istorinius faktus.

    Remigijus

  13.   anarchistas rašo:

    Mano praeitas komentaras buvo perdėm lakoniškas ir kategoriškas. Galiu ir geriau :) Kopijuoju pernai ta tema kalbėtus dalykus. 2010.05.24 Kas yra pinigai.

    Pinigų teorijos, traktuojančios pinigus kaip paklausiausią barterinių mainų prekę, kuria istoriškai tapo auksas ir sidabras, remiasi kreiva logika ir ignoruoja turimus istorinius duomenis, teigia Alfred Mitchell-Innes. Pinigai atsirado ir išsivystė kaip komercinio kredito ir mokesčių apskaitos priemonė. Auksas su sidabru kai kuriais istorijos periodais buvo naudojami pinigų-žetonų gamyboje, tačiau niekada nebuvo natūraliu mainų vertės vienetu ar etalonu.

    # Nuo pat natūrinio ūkio pradžios greta natūrinių prekių mainų egzistavo ir kredito santykiai (tiesiog skolinimas).

    # Pinigai atsirado kaip prekinio kredito supirkimą vykdžiusių tarpininkų (prekybos namų) apskaitos vienetai ir kaip tinkami cirkuliavimui tų prekybos namų įsipareigojimai. Pinigai visada buvo kreditas. Pinigų eminentai iš karto, nuo pat pradžių veikė kaip dalinio rezervo bankai. Tai atskaitos taškas bet kokiam efektyviam ekonomikos supratimui.

    # Sklandžiam cirkuliavimui (dabartiniais terminais kalbant – likvidumui) užtikrinti buvo reikalingi tą kreditą atstovaujantys fiziniai žetonai. Taip atsirado monetos. Monetų santykinis svoris bendroje pinigų-kredito bendroje pinigų masėje ir apyvartoje visada buvo santykinai nedidelis (panašiai, kaip ir dabar).

    # Auksas su sidabru monetų gamyboje buvo apsaugos nuo padirbinėjimo priemonė – atliko tą patį vaidmenį, kurį šiuolaikinių kupiūrų gamyboje atlieka metalizuotos juostelės. Būtų didelė klaida manyti, kad dabartinių pinigų vertė yra (ar turėtų būti) grindžiama metalizuotų juostelių gamybai reikalingų medžiagų atsargomis.

    # Monetų ir kupiūrų gamyboje fundamentali savoka yra siuzerenitetas – pinigų emitoriaus pelnas, kylantis iš mažesnių monetų/kupiūrų gamybos kaštų, lyginant su jų rinkos verte. Net gryno aukso/sidabro monetų nominali vertė visuomet buvo ir iki šiol būna didesnė, nei jiems pagaminti reikalingos žaliavos kaina. Jeigu žaliavos kaina pakyla virš nominalios monetų vertės, tokios monetos dingsta iš apyvartos, arba cirkuliuoja joms priskiriant didesnę vertę.

    # Pinigai ir valdžia neatsiejami. Siuzereniteto (pinigų monopolio) privilegija visuomet buvo ginama kryžium ir kardu. Nelįskite, netikėliai, su savo šekeliais į mūsų valdas, mes čia atsiskaitinėjame tugrikais. Jeigu pavyks surinkti kariuomenės, paskelbsime jums šventą karą, atvesime į protą ir tikrą tikėjimą – atsiskaitinėsite tugrikais kaip geri.
    Dar visai neseniai nepriklausomos Lietuvos ūkio subjektams buvo draudžiami tarpusavio atsiskaitymai užsienio valiuta.

    # Bet kokia pinigų (plačiąja prasme – kredito, įsipareigojimų) emisija gali būti sėkmingai vykdoma tik iki infliacinių lūkesčių taško, kai rinkos dalyviams prarandant pasitikėjimą, pinigų siuzereniteto didinti nebeįmanoma. Bet labai norisi, todėl istorijoje kartojasi epizodai, kuomet valdžios bando pinigų vertę rinkoms primesti valingai, tame tarpe reguliuodamos/fiksuodamos brangiųjų metalų kainas. Priklausomai nuo pasitelkiamos valios ir energijos, rezultate prislopinama laisvų mainų ekonomika, visuomet su neigiamomis pasekmėmis ekonomikai ir pačiai valdžiai.

    Valiutų valdyba Lietuvoje yra tokios valdžios intervencijos pavyzdys. Užaukštinti įsipareigojimai (lito kursas) vykdomi kapitalą iš Lietuvos išvežantiems asmenims, tuo tarpu vidinių įsipareigojimų vykdymas ir reali (pvz. Sodroje „sukauptų“ pensijų) vertė degraduoja su kiekvienu nauju „kriziniu“ sprendimu. Toks gyvulių ūkis išdidžiai vadinamas „vidine devalvacija“.

  14.   Juozukas rašo:

    **Kas jūsų nuomone Lietuvoje daugiausiai trukdo plisti teisingumui? Gal tai tiesiog visuomenės nusistatymas, jog Lietuvoje niekada nebuvo ir nebus teisingumo?**

    Ar egzistuoja teisingumas teisingumo ministerijai pavaldžiose įstaigose? Kalėjimų sistemoje tikrai ne. Jūsų ketinimai buvo geri - sujungti 3 Pravieniškių pataisos namus į vieną. Laukta permainų. Tačiau pažiūrėkime ką turime šiandien: http://www.vtd.lt/index.php?1127520275 Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Valdymo biurokratinis aparatas išaugo turbūt 3 kartus.
    Pataisos namai turi:
    #4 vidaus ligų gydytojus, 3 odontologus (!!), 2 radiologus ir t.t. Turbūt ne kiekviena kaimiskoji apylinkė gali pasigirti tokia gydytojų ir med. personalo gausa – o čia tik pataisos namai, rimtai susirgę vežami į laisvės atėmimo vietų ligoninę.
    #Jungtinę priešgaisrinės apsaugos komandą (?) (Kodėl atimamos funkcijos iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento? kaip dažnai kyla gaisrai šiuose pataisos namuose?
    # Komunalinių paslaugų skyrius - 12 šaltkalvių, 5 elektrikai, 8 kūrikai (gal tai balandžio 1 pokštas) ir t.t
    #Personalo skyrius - net 9 darbuotojai iš jų 5 aukščiausios kvalifikacijos pareigūnai ir 2 Juriskonsultai.
    # 12 darbuotojų Administracijos reikalų skyriuje (kur elektroninis dokumentų apsikeitimo būdas)?.
    Biurokratinis aparatas žaibiškai išaugo. O šiuolaikinės informacinės technologijos Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms iš viso svetimos. Tą patvirtina Buhalterinės apskaitos skyrius
    #buhalterijoje dirba net 20 darbuotojų (gal Finansų valdybą perkelti iš Kalejimų departamento i Pravieniškes?) Įdomu būtų pamatyti šio skyriaus pareigybių aprašymus – turbūt kalkuliatoriais viską skaičiuoja ir rankom suvedinėja. Bet kaip skelbia Kalėjimų departamento tinklalapis http://www.kalejimudepartamentas.lt/?item=vpr_stat&lang=1, visose Kalėjimo departamento pavaldžiose įstaigose jau įdiegta vieninga finansinių išteklių valdymo sistema, todėl kaip ir visose normaliose įstaigose turėtų pakakti 4 buhalterių. Kodėl Kalėjimų departamento Finansų valdyba nekontroliuoja pavaldžių įstaigų darbo?
    Gerbiamas Ministre, ar atsiras norintis vadovauti šiai “UAB įstaigai” (į pataisos namus tai nepanašu)? Pravieniškių karaliukus pašalinote – bet giminės ir artimieji liko. Ekonominio efekto nėra, o sveiko protas sako, kad pareigybių ir etatų čia perdaug. Teorija viena, o praktikoje visai kas kita.
    O gal aš klystų?

  15.   anarchistas rašo:

    Gal verta dėmesio diskusija
    Rogue Economist Encourages Austrians and MMT’ers To Get Together

  16.   Remigijus Šimaųius rašo:

    Anarchiste,

    atsiprašau, kad į detalią diskusiją nebesivelsiu. Prieš cituojant Alfred Mitchell-Innes, kuris kritikuoja prekinių pinigų teoriją, siūlyčiau su teorija susipažinti. Tada pasirodys, kad šio autoriaus teiginiai yra iš piršto laužti. Pradedant nuo to, kad pagal šią teoriją pinigai ir nėra laikomi “mainų vertės vienetu ar etalonu”, o mainomąja gėrybe. Šios klaidos darymas sugriauna visą kritiką, nes kritikuojama kažkas, bet ne prekinių pinigų teorija.

    Kitų jūsų perteiktų Alfred Mitchell-Innes klaidų (kurios, beje, labai elementarios, jei į ekonomikos teriją nežiūrima pro pirštus) nebeanalizuosiu dėl laiko stokos. Pasiliksiu tą temą kai nebebūsiu Teisingumo ministras :) Atsiprašau.

    Remigijus

  17.   anarchistas rašo:

    Prieš cituojant Alfred Mitchell-Innes, kuris kritikuoja prekinių pinigų teoriją, siūlyčiau su teorija susipažinti.

    Jeigu prekinių pinigų teoriją atspindi LLRI “Piniguose ir verslo cikluose” publikuoti Rothbardo rašinėliai, tai mano akimis jie yra apgailėtini. Apskritai, siūlymai “pirmiausia” susipažinti su diskutuojamu objektu skamba šiek tiek arogantiškai. Siūlyčiau per daug savo intelektualiniu/erudiciniu pranašumu neįtikėti.

    Pilnai suprantu, kad būdamas ministru neturite laiko plačioms diskusijoms pinigų klausimais. Iš mandagumo gal net turėčiau susilaikyti nuo atsakymo į paskutinį Jūsų komentarą, jeigu tai būtų tik pasiūlymas diskusiją užbaigti. Tuo tarpu pažymėsiu, kad esu atviras diskusijai, pinigų klausimai nagrinėjami mano bloge, ir jeigu apart ministro atsirastų mažiau užsiėmusių prekinių pinigų teorijos atstovų, norinčių nurodyti “elementarias Alfred Mitchell-Innes” arba mano paties klaidas, atsakysiu į komentarus čia arba anarchistas.lt.

  18.   x ray technician schools rašo:

    Actually one of many challenges which individuals beginning a new on-line firm face is that of obtaining guests to their net site.

  19.   Philip Terzian rašo:

    You could certainly see your enthusiasm in the work you write. The world hopes for more passionate writers like you who aren’t afraid to say how they believe. Always go after your heart.

  20.   best mattress rašo:

    It indeed does take quite a lot to find fantastic info. such as this. Thanks.

  21.   Geschichten rašo:

    Wonderful post was very happy reading the really important information for me thanks, I thought the man in the future. I will surely recommend this article with your friends, family and friends. You are really great so allowing good articles.

  22.   Jadwiga Penrice rašo:

    First-class blog post. I just found your site and wanted to say that I have actually had much fun looking through your blog posts. I have subscribed to your RSS feed and I hope you will write a new post again in near future. I am wondering if I need to subscribe to comments RSS feed as well. Any helpful conversations going on in comments to blog posts?

  23.   spybubbles rašo:

    Utterly pent subject material , Really enjoyed reading .

  24.   technical writing jobs rašo:

    good post. Ne’er knew this, appreciate it for letting me know.

  25.   best penis enlarger rašo:

    There usually are not many web sites with data like this man! Bookmarked!

  26.   Pkw Reifen rašo:

    Wonderful post was very happy reading the really important information for me thanks, I thought the man in the future. I will surely recommend this article with your friends, family and friends. You are really great so allowing good articles.

  27.   homemade colon cleansers rašo:

    Determining the best colon cleansers marketed these days can be extremely tricky especially for a beginner. This is primarily because you will find lots of these items on the market today. Yet provided that you really know what to look in the product, then it’ll be easy for you. A few significant things to check are the list of ingredients, product reviews, the producer, and the promotions they offer.

  28.   eyelash conditioner rašo:

    Generally speaking, females would like to look lovely and attractive always. This is one reason why even the lashes can now be enhanced by way of utilizing eyelash lengtheners. These are products that can assist any women attain fuller, thicker and lengthier lashes that can surely capture anybody’s interest. These items have been guaranteed safe, efficient as well as cost-effective as long as the appropriate item is chosen and bought.

  29.   hollister uk rašo:

    Nice post Amazing, I found your site on Bing looking around for something completely unrelated and I really enjoyed your site. I will stop by again to read some more posts.

  30.   abercrombie uk rašo:

    This was very informative. I have been reading your blog a lot over the past few days and it has earned a place in my bookmarks.

  31.   Indianapolis Plumbing rašo:

    Dead indited subject matter, Really enjoyed reading through .

  32.   prom dresses on sale rašo:

    About Prom Dresses 2012. Aside from a wedding dress, one of the most important … with a rayon or silk skirt that reaches the floor.

  33.   Affordable SEO Services rašo:

    It certainly does take quite a lot to find awesome information like this. Thanks so much.

  34.   mens silk pajamas rašo:

    I experienced here write-up, I used to be simply irritated to find out do you trade displayed content pieces? My business is constantly looking for someone to produce investments having and just believed I may question.

  35.   Tiffany Sets rašo:

    He can make user-defined jewellery smart readily, nevertheless is greatly more as earn stylist jewelry.

  36.   abercrombie Deutschland rašo:

    Coming from the standpoint of a fellow member with the fashion business, I genuinely enjoy your article.

  37.   bookmarking rašo:

    hello there and thank you for your info. I have definitely picked up something new from right here. I did however expertise some technical issues using this site, as I experienced to reload the site many times previous to I could get it to load properly. I had been wondering if your web hosting is OK? Not that I’m complaining, but sluggish loading instances times will very frequently affect your placement in google and could damage your high quality score if ads and marketing with Adwords. Well I¡¦m adding this RSS to my e-mail and could look out for a lot more of your respective fascinating content. Make sure you update this again very soon.. bookmarking

  38.   ugg boots outlet rašo:

    ugg boots outlet is actually preferably created for cold temperature since the sheepskin offers excellent insulation qualities. These people acquired large recognition amongst viewers within each Sydney as well as The united states, as well as within the subsequent many years their own recognition offers distribute all over the world.

  39.   supra shoes prix rašo:

    Well, it is decent, however how about additional choices we have here? Would you mind making one more post regarding them too? Thanks!

  40.   Shon Mascaro rašo:

    Can I just say what a relief to find somebody who really knows what theyre talking about online. You undoubtedly know how you can bring an problem to light and make it essential. More persons should read this and understand this side of the story. I cant believe youre not far more preferred mainly because you absolutely have the gift.

  41.   Brent Salvador rašo:

    Ausführlich Pfosten kann i in Spanisch für mein Bloge Besucher? Wenn das annehmbar ist welcher Art Verbindungsrückseite entsprechen Ihnen Bestes?

Rašyk komentarą

You must be logged in to post a comment.