BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2011-03-07

Ar viskas gerai su rinkimais Lietuvoje?

2011-03-07

Šiame komentare nenoriu analizuoti rinkimų laimėtojų ar pralaimėtojų. Tačiau noriu iškelti klausimą ar viskas gerai su mūsų rinkimais.

Visi esame girdėję apie rinkėjų papirkinėjimo problemą, ypač balsuojant iš anksto paštu. Problema galimai didelė. Eilės tvarka galima išvardinti savivaldybes, kur paštu balsavo daugiau ne 10 procentų visų rinkėjų. Tai Ignalina, Lazdijai, Pagėgiai, Zarasai, Birštonas, Alytaus rajonas, Šalčininkai, Švenčionys. Kalvarijos, Širvintos, Trakai 10 procentų ribos neperlipo tik todėl, kad kai kurie balsai buvo neįskaityti ar dėl rinkėjų, balsavusių šioje savivaldybėje už kitos savivaldybės sąrašus.

Turbūt verta užduoti klausimą ar tai atsitiktinumas. Turiu pagrindo tuo abejoti.

Pirma, net septyniolikoje savivaldybių balsavusiųjų ne rinkimų apylinkėje iš viso buvo mažiau nei 5 procentai. Kyla klausimas ar tos savivaldybės tikrai tiek skirtingos. Galimas paaiškinimas, kad studentai ir kiti žmonės gali  faktiškai gyventi didžiuosiuose miestuose, o balsuoti rajone. Tačiau ir tarp „atsilikusių” yra atokių rajoninių savivaldybių. Be to, beveik visi išankstiniai balsuotojai savivaldybėse „pirmūnėse” visgi balsavo savo savivaldybės teritorijoje.

Minėtose savivaldybėse balsavusių namie nuošimtis 2 ar 3 kartus didesnis nei vidutinis. Priminsiu, kad pagal įstatymą namuose gali balsuoti tik neįgalieji, dėl ligos  laikinai  nedarbingi rinkėjai, sukakę 70 metų ir vyresni rinkėjai. Pagal Statistikos departamento pateikiamus duomenis senatvės pensijų gavėjų bei neįgaliųjų procentai savivaldybėse yra beveik vienodi, tai kaip paaiškinti tokius įspūdingus nuokrypius kai tokie asmenys balsuoja?

Taigi, išskirtinį „pirmūniškumą” reikia visgi kažkaip suprasti ir paaiškinti.

Antra, „aktyviosios” savivaldybės išsiskiria ne tik paštu balsavusių rinkėjų skaičiumi, bet ir skundų dėl rinkimų įstatymo pažeidimų gausa. Daugumoje atvejų rinkimų komisijos skundus atmeta, nes pritrūksta įrodymų, bet vargu ar skundų gausą galėtume pagrįsti didesne partijų konkurencija tose savivaldybėse.

Kaip pavyzdį kalėčiau paminėti Trakus. Vien pirmąją rinkimų dieną išankstiniu balsavimu Trakuose balsavo šeši šimtai rinkėjų. Tai - trečia vieta po Vilniaus ir Kauno miestų. Sutapimas ar ne, bet kaip tik tos dienos vakare teko būti Trakuose, ir kolegos liberalai guodėsi (pranešė ir policijai), kad dvi partijos rajone masiškai papirkinėja rinkėjus.

Trečia, visose didesnį nei 10 procentų balsavusių paštu aktyvumą pademonstravusių savivaldybių daugiausią mandatų gavusios partijos 20 ar daugiau nuošimčių balsų nuo visų gautų balsų skaičiaus gavo iš balsuotojų paštu.

Beje, 7 iš 8 didesnį nei 10 procentų balsavusių paštu aktyvumą pademonstravusių savivaldybių už daugiausiai mandatų gavusius sąrašus paštu balsavo 6 - 14 nuošimčiais didesnis rinkėjų skaičius nei tarp balsavusių apylinkėje.

Pažiūrėkime į „pirmaujančias” savivaldybes iš eilės:

Ignalina. Dalyvavusiųjų rinkime gerokai daugiau nei vidurkis - virš 55 procentų. Buvusi ir likusi valdančioji valstiečių liaudininkų partija net 28 procentus balsų surinko iš balsavusiųjų paštu.

Lazdijai. Net nekalbėsiu apie tai, kaip daugelį metų valdančioji rajone konservatorių partija pasistengė eliminuoti kai kuriuos konkurentus. Plačiau apie tai gali papasakoti tiesiogiai tai patyrę Lietuvos liberalų sąjūdžio skyriaus rajone atstovai. Tie patys vėl daugiausiai balsų gavę konservatoriai kas ketvirto savo palaikytojo sulaukė paštu. Iš viso rinkimuose dalyvavo per 58 procentus rinkėjų.

Pagėgiai. Vienintelė vieta, kur jau kuris laikas itin tvirtai tebesilaiko dviejų brolių vadovaujama „Tvarkos ir teisingumo” partija. Rinkėjų aktyvumas - net 65 procentai. Valdančiosios palaikytojų paštu procentas vėlgi aukštesnis nei rajono ir taip aukštas vidurkis - kas penktas balsavęs už „Tvarką ir teisingumą” balsavo paštu.

Zarasai. Rinkėjų aktyvumas - 55 procentai. Valdžios piramidės kaip kitose savivaldybėse nėra. Tačiau vėl - laimėtojai socdemai net 22 procentus balsų gavo iš balsuotojų paštu. Antroje vietoje likusi darbo partija - 27 procentus.

Birštonas. Buvę valdantieji - socdemai - išsaugojo valdžią nepaisant buvusių skandalų ir pareikštų rimtų įtarimų. Rinkėjų aktyvumas - net 66 procentai. Socdemus palaikiusių tarpe - 22 procentai balsavusių paštu.

Nebetęsiu savo pastebėjimų. Manau, kad detalesnė analizė - jau Vyriausiosios rinkimų komisijos, o gal ir prokuratūros bei Valstybės saugumo departamento reikalas (joms ir perduosiu šiuos savo samprotavimus). Tačiau peršasi keletas išvadų:

Didesnis rinkėjų aktyvumas šiose savivaldybėse yra nulemtas neproporcingai didele dalimi balsavusiųjų iš anksto, o ne balsavusiųjų rinkimų dieną skaičiaus. Ar tik nėra taip, kad į rinkimus šiose savivaldybėse atvežami/atvelkami tie, kuriems balsavimas yra ne pilietinė teisė, o galimybė užsidirbti kelis litus?

Didesnis balsavusiųjų paštu skaičius beveik visada pasireiškia ten, kur valdantieji savivaldybėje buvo jau kurį laiką ir išlaikė savo pozicijas po rinkimų. Ar tik tai nesusiję su savotiškai įsitvirtinusia valdžios piramide atitinkamose savivaldybėse?

Iš anksto balsavę rinkėjai kaip įprasta neproporcingai daugiau palaikė atitinkamose savivaldybėse laimėjusias partijas.

Šie klausimai kyla analizuojant ne tik šių rinkimų rezultatus - tokia tendencija nuolatinė. Rinkimų rezultatų „keistenybės” reikalauja paaiškinimo:

Ar tikrai Vyriausioji rinkimų komisija padaro viską, kad pažeidimų būtų mažiau, skundai išnagrinėjami kompleksiškai? (Šį kartą, kaip ir kitais kartais, vėl buvo atmesti skundai ir drąsiai patvirtinti įvykusių rinkimų rezultatai).

Ar tikrai policija yra pasiruošusi užtikrinti rinkimų įstatymo pažeidimų prevenciją ir operatyvų tyrimą išankstinio balsavimo dienomis?

Ar Valstybės saugumo departamentas nemato, jog šios tendencijos yra pavojingos Lietuvos Konstitucinei tvarkai?

Ar tikrai prokurorai tiriant pažeidimus skiria jiems deramą dėmesį ir padaro viską, kas įmanoma, kad būtų identifikuoti ne tik balsų pirkėjai, bet ir pirkimo organizatoriai?

Ar politikai, pasisakantys prieš elektroninio balsavimo įteisinimą, nes taip neva bus nesaugu, faktiškai netoleruoja netvarkos, susijusios su išankstiniu balsavimu? (O juk kaip tik elektroninis balsavimas turi reikiamus sisteminius saugiklius nuo balsų pirkimo)

Rodyk draugams