BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2011-12-01

Kai milijonai pro šalį, ne laikas mokesčiams

2011-12-01

Ekonomikai Europoje blogi laikai - ne į gera tai ir Lietuvai. Be kitų pasekmių tenka sukti galvą kaip užkišti biudžeto skyles. Neargumentuosiu kokio dydžio biudžeto skylė visgi yra pateisinama ir koks deficitas - nulinis, 2,5 proc. ar 3,5 proc. būtų tinkamas.

Nekalbėsiu ir apie tai, ar, kaip sako kai kurie ekspertai, PVM didinimas yra neišvengiamas. Manau, kad tai tiesiog netiesa. O ir pats mokesčių didinimas būtų labiau panašus ne į gelbėjimo ratą Lietuvos biudžetui, o į akmenį po kaklu vis dar plaukiantiems Lietuvos žmonėms ir Lietuvos ekonomikai.

Apie mokesčius pasakysiu tik vieną dalyką - jei jau norima didinti valdžios pajamas iš mokesčių, tai kodėl taip sėkmingai užmirštas yra lengvatinis šildymo PVM. Juk lengvata naudojasi ir turtuoliai, ir varguoliai, o kenčia dėl jo labiausiai vidurinioji klasė, kuri, kiek ji vis dar gyvena senuose miestų daugiabučiuose, negali priimti sprendimų dėl namo renovacijos.

Valdžios išlaidų mažinimas

Pakalbėkim apie valdžios išlaidų mažinimą. Nesakau, kad biudžete ir susijusiuose projektuose nėra išlaidų mažinimo. Yra, tačiau mažinimo galimybių dar yra. Jos įvairios: daug ir mažai finansinio aspekto pasiekiančios, būtinos, ilgai lauktos ir tos, kurias tektų daryti skaudančia širdimi, lengvai realizuojamos ir sunkiai įgyvendinamos, duodančios greitą efektą ar tik ilgainiui padėsiančios.

Tačiau visas šias alternatyvas reikia įsivertinti prieš pradedant kalbėti apie mokesčių didinimą ar didesnį skolinimąsi. Net jei kai kurios priemonės neduos greito efekto, tačiau ir tai labai svarbu jau kitų metų biudžetui - visos taupymo priemonės suteiktų daugiau pasitikėjimo tarptautiniams kreditoriams Lietuvos galimybėmis grąžinti skolas, taigi, Lietuva galėtų pasiskolinti, ir tai galėtų padaryti pigiau.

Labai būtinos reformos, kurios leistų reikšmingai, nors ir nepakankamai taupyti

Tokių laukiančių reformų, tiesą sakant, yra dešimtys, tad paminėsiu tik dalį tų, kurios daugiau ar mažiau susijusios su mano veikla, tačiau kažkur užstrigusios. Pavyzdžiui, Valstybės žinių popierinio leidimo atsisakymas ir perėjimas prie elektroninio teisės aktų bei informacinių pranešimų skelbimo tikrai sutaupytų milijoną - kitą.

Deja, žiūrėdamas į svarstymų perspektyvą ne tik kad pradedu abejoti, ar tai kada nors įvyks. Kaip neseniai rašiau, tenka matyti ir žingsnius atgal. Turiu galvoje neseną Seimo sprendimą atšaukti perėjimą prie elektroninio informacinių pranešimų skelbimo ir palikti tai popieriniuose „Informaciniuose pranešimuose”.

Kitas pavyzdys - pareigūnų, kurie yra laikomi statutiniais, nors tam dažnai nematau jokio pagrindo, išstatutinimas padėtų išlaikyti šiuos pareigūnus dirbančius ne iki 50 metų, kaip dabar, o iki 65, ir valstybė sutaupytų milijonus jų statutinių pensijų mokėjimui. Nesinori to sakyti, bet, vėlgi, projektai Seimo atmesti.

Trečia, džiaugiuosi, kad tuoj tuoj jau turėtų būti priimti hipotekos procedūras supaprastinantys pakeitimai, kurie, vėlgi, sutaupo ne mažiau kaip milijoną litų, turint galvoje, kad nuo nebereikalingo darbo bus atlaisvinta bent keliolika teisėjų, kurie turės daugiau laiko spręsti sudėtingoms byloms.

Ketvirta, laisvės atėmimo sankcijų keitimas, kur įmanoma, kitomis, beje, ir efektyvesnėmis bausmėmis taipogi turi finansinę išraišką. Tikiuosi, kad Seimas atitinkamus sprendimus, kuriems jau iš esmės pritarta klausimuose Teisės ir teisėtvarkos komitete, priims.

Net nekalbu apie tai, kad ir grynai valstybės valdyme galimi radikalesni sprendimai. Kodėl, pavyzdžiui, nesujungus kai kurių ministerijų - kad ir Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijos?..

Pabrėžiu, kad kalbu tik apie savo atsakomybės „daržą”, nors ir toli gražu ne visada ir jame galiu priimti sprendimus savarankiškai. Kitur valdžios išlaidų mažinimo galimybių tikrai yra ne mažiau.

Ne mažiau būtini pokyčiai, kurie leistų smarkiai sutaupyti mokesčių mokėtojų lėšų

Kita reformų grupė - dar svarbesnė nei pirmoji, nes čia ne tik būtinos ir pribrendusios reformos, tačiau ir jų finansinis efektas yra didžiulis.

Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje dirbti, ypač mažiau apmokamą darbą, neapsimoka. Štai Anatolijus Lapinskas suskaičiavo, kad jei šeimą sudaro 5 šeimos nariai - du suaugę ir trys vaikai, o suaugę jokių pajamų neturi, tik išmokas vaikams, socialinė pašalpa šiai šeimai bus 1575 Lt.

Jei toje 5 narių šeimoje - du suaugę ir trys vaikai, o šeimos pajamos per mėnesį - 1357 Lt (du minimalūs 800 Lt atlyginimai, į rankas po 678,5 Lt), viso šios šeimos pajamos bus 1710 Lt. (2 MA ir socialinė pašalpa). Jei abu suaugę susiras geresnį darbą ir gaus ne po 800 Lt., o po 1000 Lt., šeimos pajamos išaugs… 30 Lt. Ar verta dirbti, o ypač (legaliai) uždirbti daugiau?..

Vien piniginė socialinė parama šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims pagal biudžeto projektą sudarys apie 700 mln. per metus. Ir nenuostabu, kad ji augo, nes karpant atlygimus ar bedarbio išmokas, ši socialinė parama rimtai paliesta nebuvo ir išliko iš esmės tokia pati.

Jei, tarkime, kitais metais būtų remiama ne 90 proc. skirtumo tarp valstybės garantuojamų ir realių pajamų, o koks 70, tai reikštų daugiau nei 150 mln. mažesnes išlaidas per metus. Galima daryti ir kitaip: mažinti daugiau tiems, kurie metai iš metų gyvena tik iš paramos, ir mažiau tiems, kurie metus-du iš to gyvena.

Tikrasis finansinis pokytis būtų daug didesnis, nes dažną prie nevilties, nedarbo ir paramos įpratusį žmogų visgi priverstų išsijudinti dirbti bent už minimalų atlyginimą, o tai reiškia mažiau paramos, daugiau sukuriamo produkto ir netgi sumokamų mokesčių Lietuvoje.

Visa tai leistų sukoncentruoti socialinę pagalbą ne į tuos, kurie prie jos tiesiog įprato ar skurdžiai, bet patogiai naudojasi, o į tuos, kam jos dėl gyvenimo sukrėtimų tikrai reikia.

Kita mokesčių mokėtojams brangi ir esminės reformos nesulaukianti sritis - sveikatos apsauga. Visi žinome, kad sveikatos sritis irgi yra tarp brangiausiai kainuojančių mokesčių mokėtojams per mokesčius, o taip pat pirmauja pagal tai, kiek žmonių čia moka nelegaliai.

Diskutuojant dėl kovos su korupcija priemonių pasisakoma už tai, kad atsirastų priemokos už sveikatos paslaugas. Jos leistų koncentruotis į gydymą, o ne į socialinę ar psichologinę pagalbą, o pacientai aiškiai žinotų už ką jie moka, ką tikrai turi gauti nemokamai, ir ko gali pareikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų.

Be kita ko, tie litas ar keliolika litų kaip priemokos tuo pačiu yra ir milijoninės sumos biudžete, kurias padengia kiti mokesčių mokėtojai. Šiuo atveju vaistas nuo korupcijos (neteisėtų mokėjimų), biudžeto skylių ir dėl geresnės medicinos sutampa - tai kodėl tas vaistas nenaudojamas?

Geriau kirpti ir kitur, nei didinti mokesčius

Gali būti (nors nemanau, kad taip būtų), kad jau atlikus mažus ir didelius nukarpymus vis tiek žiojės biudžeto skylė, ir netgi pagal priimtus sprendimus nebus matoma kaip ji trauksis ateityje.  Tik tada galima kalbėti ir apie tas taupymo priemones, kurios tikrai nėra gėris pats savaime, bet kurios vis tiek geriau nei akmuo po kaklu mokesčių pavidalu.

Ne paslaptis, kad kai kuriose srityse finansavimas kitų metų biudžeto projekte net didesnis nei pernai. Gal reiktų dar kartą tai peržiūrėti. Pavyzdžiui, kad 10 mln. didinamo finansavimo meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programai. Arba 9 mln. didinamo finansavimo Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programai. Arba 27 mln. didinamo finansavimo programoms, skatinančioms visuomenę gyventi sveikiau.

Galbūt kažko šiose srityse nežinau, tačiau žinau, kad kai pinigų neužtenka, reikia dar kartą pagalvoti apie poreikius, o ne lįsti į mokesčių mokėtojų kišenes. Esu tikras, kad tikrai gerokai daugiau nei 100 mln. litų susidarytų, jei atsisakytume nors ir svarbių, tačiau nepakeliamų programų.

PVM ar kito mokesčio didinimas palies visus, įskaitant gydytojus, mokytojus, pensininkus. Tad gal geriau keliais procentais sumažinti sveikatos paslaugų įkainius, mokinio krepšelį ir kitais metais vykdyti tik dalinį pensijų atstatymą?

Bet kokiu atveju svarstant apie skyles biudžete būtina užtikrinti, kad jos bus kamšomos ne mechaniškai, o protingai. Pirmiausia atsisakoma išlaidavimo, ten, kuri jis žalingas, po to, jei prireikia, karpomos kad ir prasmingos, tačiau nepakeliamos išlaidos. Kalbėti apie mokesčius lengviausia, tačiau ir žalingiausia Lietuvos žmonėms .

Rodyk draugams