BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: 2011-12-08

Pamiršta dirbanti Lietuva

2011-12-08

Pradėkime nuo pradžių, kur, tikiuosi, visi sutariame: norime, kad Lietuva būtų klestintis laimingų ir turtingų žmonių kraštas.

Jeigu taip, tai turbūt turėtume visokeriopai džiaugtis, kai žmonės kažko siekia, kuria, dirba. Atitinkamai turėtume džiaugtis kai sukuria, pasiekia, uždirba. Turime sudaryti visas sąlygas kūrybai ir darbui.

Žinoma, su viena sąlyga - ši kūryba ir darbštumas turi būti nukreipti ne tik į savo naudą, bet tarnauti ir visuomenės labui. Juk nenorime, kad vieni piliečiai nepelnytai gyventų iš kitų darbštumo ir kūrybiškumo.

Taigi, turime neskriausti tų, kurie kuria ir dirba. Ir turėtume nepalaikyti tokios politikos, kuri tinginystę, apsileidimą ir gyvenimą kitų sąskaita skatina. Turėtume atsisakyti politikos, kai problemos sprendžiamos daugiau paimant iš tų, kurie stengiasi, kuria, dirba, ir, duok Dieve, uždirba.

Deja, krizės akivaizdoje diržus susiveržti teko iš esmės visiems, kurie kuria ir dirba: darbininkams, verslininkams, valstybės tarnautojams. Netgi tie, kam atlyginimai formaliai nebuvo mažinti, neteko vaiko pinigų, pervedimų į savo privatų pensijų fondą, motinystės išmokų, bedarbio išmokų laikinai praradus geresnį darbą arba kitų gėrybių.

Tam tikra prasme tai normalu, nes padėti reikia tiems, kas nesuduria galo su galu. Tačiau diržų veržtis neteko tiems, kas nedirbdami tiesiog gyvena iš socialinės paramos. Žiūrėkime tiesai į akis - ištikus rimtai bėdai socialinė parama nėra didelė paspirtis ar paguoda. Tačiau norintiems vegetuoti iš socialinės paramos Lietuvoje sukurtos gana neblogos sąlygos. Ir jie neretai gyvena geriau už dirbantį.

Tad argi mes turime stebėtis, kai iš Lietuvos išvyksta, į šešėlinę ekonomiką pereina arba daugybe atveju, tiesiog apskritai nustoja dirbti tie žmonės, kurie dar neseniai savo darbu ir kūryba bandė išlaikyti save ir savo šeimas Lietuvoje?

Jeigu taip, tai kaip mes galime kalbėti apie mokesčių didinimą, kokie tie mokesčiai šiandien bebūtų: pridėtinės vertės, tariamos prabangos, automobilių, ar geresnės kvalifikacijos ir darbštumo bei sėkmės (progresiniai pajamų)?..

Juk akivaizdu - bet kokių mokesčių didinimas šiandien yra mokesčių mokėtojų skaičiaus mažinimas. Biudžetas iš to gaus planinį pliusą ir realų šnipštą.

Ir kaip mes galime sakyti, kad nėra kur mažinti valstybės išlaidų? Yra. Ir tai ne tik valstybės biurokratijos didesnis efektyvumas bei geresni viešieji pirkimai. Tai ir tos biudžeto išlaidos, kurios skatina nedirbti (bent jau legaliai), o vis dažniau kreiptis socialinės paramos - ir ne tik tuomet, kai ištinka tikra bėda (liga, artimo netektis ar pan.), tačiau ir tariamos nelaimės atvejais (tingumas, alkoholis, godumas, noras pagyventi kitų sąskaita).

Jau buvau minėjęs pavyzdį, kad jei šiandien tris vaikus turintys ir iš paramos gyvenantys vyras ir žmona pradėtų dirbti už minimalų atlyginimą, jie savo šeimos pajamas pasididintų apie šimtu dvidešimt litų. Akivaizdu, kad šeimos išlaidos (kelionė, maistas, rūbai) padidėtų daugiau. Jei jie pradėtų gauti nebe po 800, o po 1000 litų atlyginimo, jų šeimos pajamos išaugtų 30 litų… Koks kvailys begali norėti eiti į darbą, o jei dirba, norėti legalaus atlyginimo padidinimo?

Todėl sakau - krizės, sunkumų laikas yra tas laikas, kai pagaliau reikia atsigręžti į daugelio politikų užmirštą kuriančią ir dirbančią Lietuvą, į tą žmogų, kuris iš paskutiniųjų stengiasi savo darbu užtikrinti geresnį gyvenimą sau ir savo artimiesiems, į tuos, ant kurių laikosi Lietuva.

P.S. Kadangi šiandien visi klausia iš ko paimti apie 200 mln., kad pensininkams būtų atkurtos visos pensijos, tai pabandysiu nuo bendresnių dalykų pereiti prie kai kurių konkretybių (nepretenduodamas surasti visus akivaizdžius arba skausmingus taupymo rezervus).

Pavyzdžiui, jei metai iš metų iš socialinės paramos gyvenantieji pradėtų gauti su kiekvienais metais vis mažėjančias pinigines socialines išmokas (o pirmais metais gal net didesnes nei šiandien), biudžetas galėtų sutaupyti apie 150 mln. litų (vien kaip tiesioginis efektas). Ir tai tik viena iš socialinių programų, kitų nejudinant. Beje, kalbėdamas apie finansinį efektą neskaičiuoju vokelių legalizavimo, ir apsisprendimo nuo socialinės paramos pereiti prie darbo. Tai padarius nebereikėtų kalbėti apie mokesčių didinimą.

O dar įdomiau pažiūrėjus į kai kurias programas, kuriems kitų metų biudžete išlaidas numatoma didinti (pirmame biudžeto variante, pateiktame Seimui). Pateiksiu keliolika pavyzdžių. Nesakau, kad visur šio padidinimo reikia atsisakyti - galbūt kai kas gyvybiškai būtina dėl pasikeitusių aplinkybių (pavyzdžiui, teks ruoštis pirmininkauti ES), kai kurie skirtumai gal atsirado dėl eilučių sujungimo, o ne realaus padidėjimo. Tačiau jei bent trečdaliu ši suma būtų sumažinta, tai sudarytų dar 60 milijonų litų.

  • Meno kūrybos plėtros ir sklaidos Lietuvoje ir užsienyje programa. 87,5 mln., lyginant su pernai +10,6 mln.
  • Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir populiarinimo, valstybinės kalbos apsaugos programa - 55 mln., lyginant su pernai + 9,2 mln.
  • Visuomenės informacinio aprūpinimo ir viešosios informacijos sklaidos programa. 26,8 mln., lyginant su pernai + 4,8 mln.
  • Socialinės apsaugos ir darbo politikos įgyvendinimo administravimo programa 39 mln. Išlaidos auga beveik 5 mln.
  • Asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programa - 47 mln., lyginant su pernai + 15,5 mln.
  • Visuomenės sveikatos stiprinimo programa - 64,7 mln., lyginant su pernai +27,4 mln.
  • Diplomatinės tarnybos administravimo programa - 170 mln., lyginant su pernai +7,4 mln.
  • Saugomų asmenų ir objektų apsaugos vykdymo programa - 27,5 mln., lyginant su pernai +2 mln.
  • Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos vykdymo programa - 253 mln., lyginant su pernai net +52 mln.
  • Valstybės saugumo departamentas - 64 mln., lyginant su pernai +7,7 mln.
  • Viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 48 mln., lyginant su pernai +6,6 mln.
  • Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 22 mln., lyginant su pernai +5,4 mln.
  • Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 83 mln., lyginant su pernai + 9 mln.
  • Valstybinis mokslinių tyrimų institutas 8,3 mln., lyginant su pernai +2,4 mln.
  • Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 8 mln., lyginant su pernai +1,4 mln.
  • Gamtos tyrimų centras 12 mln., lyginant su pernai +1 mln.
  • Lietuvos mokslų akademija 9 mln., lyginant su pernai +1,2 mln.
  • Lietuvos mokslo taryba 104 mln., lyginant su pernai + 13,4 mln.

P. P. S. Negaliu nepasidalinti laišku, kurį gavo mano kolega, irgi Liberalų sąjūdžio deleguotas ministras (laišką pateikiu nuasmenintą):

 Noriu Jums ir Jūsų frakcijai  padėkoti  už ryžtą , o ypač už blaivų protą priimant kitų metų biudžetą. Labai tikimės, kad Jūsų frakcija apgins tuos,  kurie  turi vienintelį “prabangų” turtą nuosavus namus, statytus prieš 15-20 m. ir kuriuos konservatoriai nori  apmokestinti socialiai neteisingu mokesčiu - “prabangos” mokesčiu, kurį mokės  ne visi, o tik tie  “turtuoliai” kurie leido sau prabangą turėti nuosavus namus. Ar namas, beje vienintelis, kurio vertė 500 tūkst. Lietuvoje jau tampa prabanga?! Nesvarbu, kad  ta “prabanga” 20 m. senumo, kad jis kūrenamas  malkomis, kad namo šeimininkai uždirba minimumą, kad  augina 3 vaikus, kad iš valstybės neprašo paramos, na tiesiog stengiasi iš visų jėgų, ir tokių “turtuolių” daug…

Ne! To negana, uždėkim tiems “turtuoliams “  1 %  mokestį - kilpą  nuo turto vertės ir … tegul jie  kraustosi į 1 kambario butuką arba  į Kariotiškes. Toks teisingumas vardan TIK vienos socialinės grupės gerovės labai abejotinas, kuris veda į niekur.

Kažkaip nesvarstėm galimybės išvažiuoti gyventi svetur, galvojom, kad bus geriau, ateis geresni laikai, kaip nors išgyvensime, deja jei bus įgyvendintos konservatorių  “auksinės”  mintys, manau ilgai Lietuvoje neužsibūsim, nes gyventi be ateities, be svajonių, be prošvaisčių ir valstybės palaikymo nematome prasmės. Gyventi Lietuvoje taps prabanga.

Ačiū, kad išklausėt. Sėkmės.

Rodyk draugams